Švietimiečiai nori atsisakyti mokinio krepšelių

Į konferenciją susirinkę švietimo darbuotojai paskelbė rezoliuciją, kurioje siūloma atsisakyti dabartinio finansavimo modelio - mokinio krepšelio principo, taikant tikslinį finansavimą savivaldybėms, kurio panaudojimas būtų suderintas su darbuotojų atstovais

Be to, siūloma numatyti, kad dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus mokinio krepšeliui nepanaudota specialiosios tikslinės dotacijos lėšų dalis turi būti paliekama švietimo įstaigų finansavimui savivaldybėms, draudžiant šias lėšas panaudoti kitoms reikmėms, reikalaujama užtikrinti teisingą darbo apmokėjimą, atsisakyti žalingų darbo užmokesčio koeficientų taikymo. atstatyti bazinės algos dydį ir, atsižvelgus į darbo vietų mažėjimą, užtikrinti mokytojų užimtumą ir jų statusą atitinkantį darbo apmokėjimą.

Taip pat švietimiečiai pareikalavo atsisakyti Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos kaip neatitinkančio mokytojų interesų ir peržiūrėti bei parengti naują, sudaryti bendrą darbo grupę su profesinėmis sąjungomis sprendžiant pedagogų paankstinto pensinio amžiaus problemą.

Kritika besitraukiančiam ministrui

LŠDPS Žemaitijos susivienijimo nariai negailėjo kritikos strėlių buvusiam švietimo ir mokslo ministrui G. Steponavičiui. Esą jo vadovavimo metu vykdytos reformos neatnešė naudos, tik nuvargino Lietuvos švietimo darbuotojus, įstūmė juos į beviltišką padėtį, sukiršino su visuomene bei suprastino ugdymo kokybę. Švietimo darbuotojai taip pat pritarė siekiams, kad ministro kėdę užimtų V. Baltraitienė.

LŠDPS Žemaitijos regiono pirmininko Eugenijaus Jesino teigimu, švietimo darbuotojų surengtos konferencijos tikslas - tinkamu metu atkreipti dėmesį į kitų metų švietimo srities finansavimą, mat biudžetas kol kas dar nėra patvirtintas.

"Per pastaruosius ketverius metus situacija suprastėjo. Krepšelis sumažėjo, o ir pats finansavimo modelis nėra teisingas. Nemanome, jog nepanaudotos mokinio krepšelio lėšos turėtų būti grąžinamos valstybei. Siūlome iš viso atsisakyti mokinio krepšelio ir savivaldybes finansuoti specialiosiomis tikslinėmis dotacijomis", - sakė E. Jesinas.

Ydinga metodika

V. Baltraitienė užsiminė, jog pats mokinio krepšelis nėra blogybė, tačiau ydinga jo skaičiavimo metodika.

"Esmė tame, kaip jis yra paskirstomas tarp mokyklų. Kiekvienas rajonas yra savitas, todėl krepšelių negalima dalinti vienodai. Neturi būti taip, jog 120 mokinių turinti mokykla su tokiu krepšelių skaičiumi išsilaiko, o 123 mokiniams to jau nebeužtenka. Naujojoje koalicinėje programoje krepšelis skaičiuojamas sąlyginiam vaikui. Mokinio krepšelių skaičius atiduodamas į savivaldybės rankas, o jau savivaldybės Taryba kartu su švietimo bendruomene sprendžia, kiek kokiai mokyklai skirti. Juk tai, jog sumažėja vaikų, dar nereiškia, jog sumažėja ir darbo. Ir pats G. Steponavičius pripažino, kad dabartinė krepšelio metodika yra nesąmoninga", - sakė kandidatė į švietimo ir mokslo ministrus.

Renginyje dalyvavusi Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė taip pat tikino, jog dabartinė finansavimo metodika yra ydinga, be to, teigė, jog ir pats finansavimas turėtų būti didesnis.

Nori ankstesnės pensijos

Konferencijos dalyviai išsakė ir daugiau švietimiečius kamuojančių problemų. Juos neramina mažėjantis mokyklų skaičius, prastėjantis jų pasiekiamumas, neteisingas pedagogų darbo apmokėjimas, nesugebėjimas pritraukti jaunus pedagogus, neskiriamos lėšos pedagogų darbo priemonėms, neankstinamas pedagogų pensijinis amžius.

Dauguma švietimo darbuotojų tikino, jog vyresnio amžiaus pedagogai nebėra autoritetai mokiniams, yra pernelyg išvarginti ilgų darbo metų mokyklose. Jie pageidautų, jog pedagogai į pensiją galėtų išeiti, pavyzdžiui, nuo 55 metų.

"Pensinio amžiaus ankstinimas pedagogams nėra labai realus dalykas, tačiau manau, jog į mokytojus nereikėtų žvelgti kaip į išlaidas. Jie yra mūsų investicijos į ateitį. 30 metų išdirbęs pedagogas nebėra pajėgus kurti ateities. Tai labiau ne amžiaus, o būtent stažo problema. Kaita turi būti", - sakė V. Baltraitienė.