Švietime turi įsivyrauti taika

„Tikimės, kad šis susitikimas paskutinis, kad pavyko galutinai suderinti visas suinteresuotų šalių nuomones“, - sakė švietimo ir mokslo viceministrė, derybinės darbo grupės vadovė Genoveita Krasauskienė.

Dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties projekto Švietimo ir mokslo ministerijoje po beveik metus trukusių derybų buvo susitarta balandžio 19 d. Tai pirmoji tokio tipo sutartis Lietuvos istorijoje, kuri aiškiai apibrėžia profesinių sąjungų, Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos bendradarbiavimą rengiant teisės aktus, susijusius su švietimo darbuotojų darbo sąlygomis ir apmokėjimu.

Užvakar premjeras Algirdas Butkevičius viešai paskelbė, kad Vyriausybė nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus šalies mokytojams, todėl, kaip buvo sutarta, nuo sausio 1 dienos pedagogų atlyginimams didinti biudžete numatyti 24,4 mln. eurų. Be to, vykdant įsipareigojimus, nuo rugsėjo 1 dienos tam jau skirta 8 mln. eurų. Tačiau su ministerija derybų dėl Kolektyvinės sutarties niekaip negalintys baigti profsąjungų atstovai, išvakarėse dalyvavę susitikime Švietimo ir mokslo ministerijoje, buvo įsitikinę, kad Vyriausybė kiek pasiklydusi savo biurokratinio aparato labirintuose, dėl kurio pedagogų atlyginimai kitąmet gali ir nepakilti.

„Vyriausybė yra įpareigojusi ministeriją tęsti derybas ir pasirašyti Kolektyvinę sutartį. Kol kas viskas normalu, bet derybų pabaiga dar nereiškia, kad sutartis bus pasirašyta, - užvakar „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius. - Ji turi būti pasirašyta Vyriausybės ir tik tada patvirtinta ministerijos. Kliūčių tam įvykti mes nebematome. Tačiau metas nepalankus, ir politikai tampa neprognozuojami. Panašu, kad Seimo nariai, tiek laimėję, tiek pralaimėję, dėl skirtingų priežasčių atsakomybės prisiimti nenori ir stumia šį klausimą nuo savęs, nors per rinkimų kampaniją visi deklaravo meilę mokytojams ir pasiryžimą daug nuveikti švietimo klausimais.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“