Studentams: ką reikia žinoti apie plagijavimą

Pirmasis Lietuvoje plagiato apraiškų tyrimas rodo, kad mūsų šalyje plagijavimo mastai itin paplitę, o savo rašto darbus plagijuoja mažiausiai kas trečias studentas.

„Kad būtų lengviau tai suvokti, įsivaizduokime, kad kas trečias valstybės tarnautojas, nes visi jie yra parengę baigiamuosius darbus, savo darbuose turi plagiato. Mūsų manymu, tai tikrai didelė problema, nes tie žmonės jau dabar yra pažeidžiami“, – pažymi Ch. Klausas.

Ištyrus kiek daugiau nei 100 tūkst. rašto darbų, nustatyta, kad iš jų 30 tūkst. buvo plagijuoti. „Vienetų tikslumu pasakyti negalime, bet paklaida buvo labai maža, 0,4 proc. Mes vertinome faktą, kad, jei yra bent viena plagijuota pastraipa, vadinasi, darbe buvo aptiktas plagiatas“, – tyrimą pristato LRT radijo laidos „60 minučių“ pašnekovas.

Paklaustas, kas yra traktuojama kaip plagiatas, Ch. Klausas teigė, kad nuomonių yra labai daug. „Tačiau, bet kokiu atveju, svetimų minčių naudojimas savo vardu, nepacituojant, nepasakant, iš kur tos mintys yra paimtos, jau yra plagiatas. Netgi viena pastraipa gali būti traktuojama kaip plagiatas“, – įspėja LRT radijo pašnekovas.

Studentai turėtų žinoti, kad net ir tam tikros apimties necituota teksto dalis taip pat gali būti laikoma plagiatu. „Mūsų sistema aptinka ir perfrazuotą plagiatą. Jei perfrazuosit iki tam tikro laipsnio, sistema vis tiek žymės kaip pakeistą“, – aiškina Ch. Klausas.

Pasak jo, Plag.lt portalas skirtas akademinei bendruomenei, kuriame galima pasitikrinti savo rašto darbus ir parengti juos pagal aukštųjų mokyklų reikalavimus, pasižiūrėti, ar darbe nėra įtartinų vietų. Sukurta puslapio sistema, anot pašnekovo, įkeltus darbus sulygina su viešai prieinamais šaltiniais ir vartotojui pateikia vietas, kuriose yra sutapimų. „Tuomet žmogus gali pažiūrėti, ar jis teisingai sucitavo tekstą, ar kažko nepraleido, nepateikė kažkieno minties kaip savo. Tuomet jis gali pertvarkyti darbą“, – dėsto Ch. Klausas.

LRT radijo pašnekovo teigimu, šios sistemos tikslas paprastas – pašalinti ar sumažinti iš Lietuvos plagijavimą. „Manau, visi turime džiaugtis, kai žmonės parengia taisyklingesnius darbus“, – priduria Ch. Klausas.

Anot jo, didesnėse valstybėse, pavyzdžiui, JAV veikia panašios privačios sistemomis, kuriomis naudojasi daugybė universitetų. Tuo metu iki šiol to Lietuvoje esą trūko.

Pasiteiravus, iš ko sukurta sistema generuoja pajamas, Ch. Klausas tvirtino, kad tai yra tam tikras sistemos modelis, kai vartotojas susimoka už papildomas paslaugas. „Mes studentui pateikiame rezultatus, ir jis turi pasirinkimą, jei nori pažiūrėti detalias ataskaitas, kuriose vietose ir kur tiksliai yra tas plagiatas, tai susimoka kelis litus. Bet manais už tai mes galime suteikti universitetams, kolegijoms ir dėstytojams nemokamą prieigą. Kitose šalyse ir jie turi susimokėti už šią paslaugą“, – skaičiuoja Plag.lt vadovas.

Ch. Klausas skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje šia sistema naudojasi maždaug kas penktas dėstytojas.