Studentai patikėjo politikų pažadais

Apie prieš trejus metus duotus ir pamirštus pažadus Lietuvos studentų ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungų vadovai parlamentarams priminė laišku. Vakar, pakviesti į komiteto posėdį, kreipimosi autoriai tikina išgirdę viltį teikiančių žinių. Pasak Jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkės daktarės Milenos Medineckienės, ar tos viltys išsipildys, parodys laikas.

- Tame ketinimų protokole buvo kalbama ir apie skatinamųjų stipendijų peržiūrėjimą, apie bendrabučių modernizavimą, apie vienodą paramą mokantiems ir nemokantiems už mokslą studentams, - priminė mokslininkė. - Bet mes akcentavome tai, kad buvo pasižadėta palaipsniui didinti paramą studentams, kuri 2018 metais padidėtų iki 50 proc. Iš tikrųjų stipendijos doktorantams buvo keltos tik vieną kartą, 2015 metais. Apskritai tiek doktorantams, tiek bakalauro, tiek magistro studijų studentams bendra parama padidėjo iki 10 proc., o mes jau baigiame 2017-uosius. Kadangi šiuo metu biudžetas yra perteklinis, mes paprašėme atsižvelgti į šį susitarimą ir pasiekti, kad iki 2018 metų žadėtos investicijos į studentų paramą padidėtų bent 30 proc.

- Kokia buvo komiteto narių reakcija?

- Vyko šiokios tokios diskusijos. Mes paprašėme 5 mln. eurų visų trijų pakopų studijų paramai studentų stipendijoms. Dauguma komiteto narių mus palaikė, šiandien yra pritarta. Tai geroji naujiena. Dabar reikia laukti plenarinio Seimo posėdžio. Bet jeigu jis ir nepritartų, jau yra didelis dalykas, kad pritarė Seimo komitetas. Tada mes galėsime ieškoti lėšų bendraudami su Švietimo ir mokslo ministerija.

- Kitų ketinimų protokole įrašytų klausimų nekėlėte sąmoningai?

- Mes prašėme atsižvelgti bent į vieną iš ketinimų, kurie buvo pasirašyti, nes dažnai yra sakoma, kad toks yra buvusios Vyriausybės palikimas. Tegul būna atsižvelgta bent į vieną.

- Šiuo atveju jūs elgiatės stebėtinai korektiškai, turint galvoje, kad ir pedagogai, ir medikai, kalbėdami su valdžia, grasina streikais.

- Mokytojai ėjo streikuoti ne vieną kartą, jie išsireikalavo didesnius atlyginimus. Dabar tokia situacija, kad kai kurių mokyklų mokytojų atlyginimai lenkia kai kurių aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus. O juk dėstytojai - žmonės, turintys daktaro laipsnį. Nenoriu nieko įžeisti, bet galbūt jie yra kitokio požiūrio, mentaliteto, todėl neina į gatves. Gal streikavimas kartais ir veikia, bet aš visuomet stengiuosi diplomatiškai vertinti situaciją ir bandyti susitarti. Šįkart pavyko.

- Ar ne keistokai atrodė tas ketinimo protokolo nepaisymas, turint galvoje emigracijos mastus ir žinant, kad studentai masiškai traukia į užsienį?

- Žinoma, keista, ypač žinant, kad apie 80 proc. moksleivių pasisako ketinantys emigruoti. Jeigu kalbėtume apie doktorantus, mokslininkus, mūsų mokslo potencialą, jeigu pasižiūrėtume ir palygintume mokslininkų atlyginimus Lietuvoje ir užsienyje, ši profesija jau tampa netgi nepatraukli. Labai sunku būti konkurencingiems ir pritraukti gabius mokslininkus studijuoti doktorantūroje. Esamos sąlygos verčia užsidirbti kitur, dar gerai, kad universitete. Bet kuriuo atveju, mano nuomone, doktorantas turi visą savo laiką ir potencialą skirti mokslinio darbo rašymui, o ne galvoti, iš kur dar prisidurti. Doktorantais tampama 25-26 metų. Tai jau suaugę žmonės, kurie turi šeimas, o stipendija pirmame kurse 390 eurų, nuo antro kurso - 450. Kai didžiuosiuose prekybos centruose kasininkės gauna didesnį atlyginimą, mokslininkų padėtis atrodo tiesiog absurdiška.