Stojimų į aukštąsias pokeris: kokie žetonai vertingiausi?

Kaunietis Andrius dar mokydamasis vidurinėje mokykloje mėgo gaminti ir konstruoti medinius bei metalinius daiktus. Baigęs vidurinę pradėjo dirbti baldų gamybos įmonėje, dabar jo pagamintų baldų galima rasti visoje Vakarų Lietuvoje. Turėdamas 3 metų darbo patirtį ir nusprendęs, jog nori įgyti teorinių žinių apie baldų konstrukcijas, dizainą ir prekybą, Andrius stoja mokytis į aukštąją mokyklą, nori įgyti baldų ir medienos gaminių gamybos specialisto kvalifikaciją. Ir neįstoja.

Toks scenarijus Lietuvoje įmanomas: turi ne pačius geriausius mokyklos baigimo egzaminų pažymius - eik į mokamą vietą, valstybei tu neperspektyvus.

Aklai žiūrima tik į pažymius

Lietuvos aukštojo mokslo sistema unikali tuo, kad universitetai beveik nesirenka studentų, o sukuria tik formulę, pagal kurią automatiškai stojantiesiems bus suskaičiuotas stojimo balas. Nors bendro stojimo sistemos sėkmingai veikia beveik visose Europos šalyse, tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Vokietijoje lemiamą žodį taria universitetas.

"Pirmiausia tai sumažino korupciją ir kainuoja daug mažiau. Į sistemą reikėtų žiūrėti kaip į techninį įrankį, kuris leidžia sklandžiau ir moderniau vykdyti stojimo procesą. Kiekvienas papildomas kriterijus, kaip motyvacijos ar gebėjimų tikrinimas interviu, valstybei kainuoja 150 litų žmogui, o stojant be papildomų kriterijų - 40 litų", - "Vakarų ekspresui" teigė prof. Pranas Žiliukas, KTU studijų prorektorius, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas.

Pokalbininko nuomone, valstybiniai egzaminai sulygino galimybes, o siauras kitų kriterijų ratas, kai suteikiami papildomi balai už olimpiadų pasiekimus, yra slidus dalykas. "Tuos kriterijus teko siaurinti, nes kas gali tinkamai pasverti pačių mokyklų vykdomų olimpiadų svorį ir svarbą?" - teigė P. Žiliukas.

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė teigė, jog nacionaliniu mastu visus abiturientus įvertinti vienodai ir objektyviai galima tik pagal baigiamuosius egzaminus. "Svarstėme galimybes įvesti kitus kriterijus, tačiau kai viskas susiejama su egzaminų įvertinimais, tokia sistema - vienintelė išeitis. Matome, kad vis daugiau žmonių domisi egzaminų perlaikymo tvarka, ir stengiamės ją supaprastinti. Žmonės, kurie mokėsi anksčiau, taip pat gauna lengvatų iš pačių aukštųjų mokyklų, taip pat labai orientuojamės ir į užsienio lietuvius. Yra sukurtas gan sudėtingas algoritmas, kaip užsienietiškus pažymius konvertuoti ir sulyginti su lietuviškais", - teigė viceministrė.

Jos nuomone, tokia bendrojo priėmimo sistema - vienintelis variantas sąžiningai visos šalies mastu įvertinti abiturientų gebėjimus, nors tobulinti yra ką.

Šiek tiek kitokios nuomonės buvo Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas. "Situaciją, kai žiūrima tik į pažymius, vadinčiau perdėtai objektyvia. Tokiu būdu nepaliekama vietos pažangos perspektyvai", - teigė jis. Rektoriaus nuomone, priimami teisingi žingsniai ir taisomos reformos klaidos, kai įstojęs tik pagal pažymius studentas galėjo būti ramus net 2 metus nepriklausomai nuo to, kaip jam sekėsi mokytis.

"Iš esmės neigti LAMA BPO sistemos nėra didelio pagrindo. Dabartinė sistema yra įdomi ir neblogai dera su valstybinių brandos egzaminų idėja. Bet ji riboja universitetų teisę priimti studentus pačių universitetų nustatyta tvarka. Žinia, dabar priėmimo tvarka yra unifikuota. Biologas ar sociologas visuose universitetuose įvertinamas pagal tą pačią "objektyvistinę" konkursinio balo formulę. Bet kol yra vadinamoji studentų krepšelio sistema, vargu ar kaip nors kitaip gali vykti studentų priėmimas. Kol universitetai neturės teisės spręsti, kam skirtina nemokama studijų vieta, LAMA BPO sistemos keisti nėra reikalo", - tikrąja universitetų autonomija abejojo prof. V. Laurėnas.

Tačiau kodėl darbe savo vertę įrodę techninių specialybių atstovai negali gauti valstybės finansavimo, kad toliau kurtų didesnę pridedamąją vertę šaliai?

"Tokia sistema, kai aš, įgijęs patirties ir supratęs, ką moku geriausiai veikti, vis tiek pats turiu susimokėti už žinių siekimą, norą tobulėti, šiek tiek juokinga. Anglijoje panašių profesijų atstovams net mokamos stipendijos, kad jie tobulėtų, o tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aš išvažiuosiu", - teigė baldininkas Andrius.

Verslui trūksta patyrusių specialistų

Prezidentei pasipiktinus jaunimo nedarbo lygiu, vėl pradėta siūlyti mažinti mokesčius jaunus absolventus įdarbinančioms įmonėms, tačiau kai valstybė investuoja tik į "moksliukus", galimai iškreipia ir pačią rinką. Juk dažniausiai trūksta techninių specialybių žmonių, turinčių darbo patirties.

"Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi mechanizmą, kaip studentą galėtų remti darbdavys ir ministerija kartu. Rengiama trišalė sutartis, kurioje aukštoji mokykla įsipareigoja parengti reikalingą specialistą, įmonė įsipareigoja jį įdarbinti ir suteikti darbo vietą bei prisidėti finansiškai prie specialisto parengimo, specialistas įsipareigoja toje įmonėje po baigimo tam tikrą laiką dirbti. Ministerija taip pat įsipareigoja skirti tam studentui tikslinį finansavimą. Šis kelias, manau, būtų pats geriausias", - mintimis dalijosi Šarūnas Berlinskas, Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai.

Vis dėlto tokios sutartys kol kas retenybė. Dėl didėjančios emigracijos ir mažėjančio gimstamumo bendras potencialių studentų skaičius iki 2020 m. sumažės apie 40 procentų. Aukštojo mokslo politikos formuotojai šį stygių skatina kompensuoti studentų iš užsienio pritraukimu ir mokymosi visą gyvenimą strategijos plėtojimu.

"Tokie studentai leistų išlaikyti aukštą studijų kokybę Lietuvoje, skatintų Lietuvos piliečius studijuoti Lietuvoje. Studentai galėtų būti priimami iš pradžių tik į "komercines" grupes, na, o vėliau turėtų atsirasti ir "Europos studento krepšelis". Kodėl gi ne? Europos Sąjunga skatina žmonių judėjimą. Dėl kitų valstybių? Pagal tarpvalstybinius susitarimus. Jei pigiau gali parengti Lietuva, tai tada tokie studentai galėtų studijuoti Lietuvoje už, tarkim, Moldavijos pinigus", - pasakojo Š.Berlinskas.

Mokytis visą gyvenimą - tik ne Lietuvoje

Jungtinėje Karalystėje, kurioje pastaraisiais metais vis gausėja lietuvių studentų, suteikiamos nuolaidos akademiniams reikalavimams, jei studentas yra vyresnis nei 21 metų ir turi panašios darbo patirties.

Lietuvoje kol kas tokia praktika netaikoma ir į tokius pasiūlymus žiūrima vangiai. "Jei vyresnis žmogus norėtų studijuoti, jis galėtų pasiremti jau mano minėta trišale sutartimi. Remčiau tokias studijas tik tuomet, jei jos būtų orientuotos į tam tikras socialines grupes, pvz., ilgalaikius bedarbius, masiškai atleidžiamus darbuotojus", - teigė Š. Berlinskas.

"Amžius nėra privilegija akademiniame pasaulyje. Bet amžius paprastai turi savybę sukaupti savaiminio ir neformaliojo mokymosi rezultatus. Klaipėdos universitete, kaip ir dalyje kitų universitetų, yra nustatyta savaiminio ir neformaliojo mokymosi rezultatų įskaitymo tvarka ir vykdomos šios procedūros. Besidominčiųjų tokia žinių formalizavimo forma daugėja. Tokiu būdu suaugusieji asmenys turi galimybę sparčiau judėti studijose. Bet šiuo atveju studijos yra mokamos", - pasakojo prof. V. Laurėnas.

Studentų nuomonė

"Mes gana skeptiškai vertiname visą stojimo sistemą, - "Vakarų ekspresui" sakė Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas. - Klausimas paprastas: ar abitūros egzaminų rezultatai iš tikrųjų yra tas kriterijus, pagal kurį reikėtų skirstyti finansavimą? Mano galva, reikėtų organizuoti stojamuosius (kokybiškus) egzaminus, kurie išties padėtų atskleisti stojančio žmogaus pasirengimą. Juk universitetinės studijos iš esmės skiriasi nuo mokyklos. Jau dabar kai kuriose programose (dažniau 2 pakopos) yra skiriami balai už darbo stažą ir, manau, jog tai yra gerai. Lietuvoje mes ir taip atsiliekame diegdami mokymosi visą gyvenimą principus, todėl tokia praktika yra sveikintina."

Pokalbininko nuomone, krepšelių modelis šiandien tikrai neskatina aukštųjų mokyklų galvoti papildomų kriterijų, kurie galėtų padėti sprendžiant apie stojančiojo gebėjimus ir motyvaciją, o pereinamojo balo niekas nedrįsta įsivesti (VU turi tokį), nes žino, jog tokiu atveju tiesiog nesurinks studentų, negaus pinigų.

Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė Aurima Švedaitė teigė, jog studentai yra pavargę nuo permainų ir pokyčių, reiktų siekti stabilumo ir aiškumo. Jos nuomone, labai svarbu atsižvelgti ir į stojančiojo aktyvumą mokykloje: "Manau, kad į darbo patirtį galima atsižvelgti, bet kartu galėtų būti atsižvelgiama ir į savonorišką veiklą ar buvimą kokioje nors organizacijoje."

Ne kartą Lietuvoje viešėjusi ir Baltijos pajūriu susižavėjusi šveicarė Rahel Zbinden šiuo metu studijuoja Fraiburgo universitete Šveicarijoje. Mergina stebisi, kad Lietuvoje yra tiek daug studentų, kurie niekur nedirbę veržiasi į universitetus tiesiai iš mokyklos suolo. "Pas mus įprasta bent kelerius metus išbandyti save darbe, o po to stoti į universitetą, į tą specialybę, kurioje sekasi dirbti", - aiškino ji.

Įdomūs faktai

1. Jungtinėje Karalystėje, stojant į universitetą, labai daug reikšmės turi motyvacinis laiškas. Jame studentas papasakoja, ką jis duos akademinei bendruomenei ir ko jis tikisi iš studijų. JK studentų forumuose motyvacinis laiškas laikomas vienu svarbiausių kriterijų stojant į aukštąją mokyklą.
2. Šveicarijoje labai svarbu pristatyti temas, kurias tyrinėsi studijų metu. Kai kuriems studentams skiriamas finansavimas vien už idėjas.
3. Nyderlanduose užsienio piliečiai priiminėjami pagal skirtingą tvarką: ją nustato kiekvienas universitetas pats. Dirbantiems studentams mokamos 500 eurų stipendijos.
4. Lietuvoje, darbo biržos duomenimis, daugiausia užregistruojamų bedarbių absolventų yra įgiję pačias populiariausias specialybes stojant: teisę, ekonomiką, vadybą.
5. Tik Lietuvoje technologijų ir gamtos mokslų specialybes studijuoja prastai baigiamuosius egzaminus išlaikę abiturientai (dėl mažų stojimo konkursų ten patenka visi norintieji).
6. Lietuvoje svarbiausia sėkmingai užbaigti pirmo kurso studijas; vėliau, priimant į kitus kursus, taisykles nustato patys mokslo padaliniai.