Sovietmetį menantys mokyklų pastatai: ar čia gali vystytis kūrybingos asmenybės?

Ar kūrybinga asmenybė gali vystytis dar sovietmetį menančioje erdvėje? Kaip sukurti tinkamą edukacinę aplinką? Atsakymo į šiuos klausimus buvo ieškoma neseniai pasibaigusiose kūrybinėse dirbtuvėse „Šiuolaikinės pradinės mokyklos koncepcija”. Jau antrus metus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto organizuojamas renginys ne tik spėjo tapti svarbia studijų dalimi, bet ir pritraukė užsienio specialistus bei paskatino atsigręžti į edukacines erdves.

„Kalbant apie esamą situaciją, rekomenduočiau Lietuvai atidžiau įsižiūrėti į turimą mokyklų architektūrą, ją pertvarkyti, pritaikyti naujiems ugdymo poreikiams. Švietimui skirtos architektūrinės struktūros turėtų tapti atviros ir kitoms paskirtims, tenkinti bendruomenės poreikius, tapti daugiafunkciniais centrais. Tam, be abejo, būtini ir inovatyvų požiūrį į architektūrą turintys specialistai”, – sako į dirbtuves pakviestas ugdymui skirtos architektūros ir jos transformacijų ekspertas iš Olandijos dr. Dolfas Broekhuizenas. Pirmąjį kartą mūsų šalyje viešintis specialistas neslepia – darbas su mūsų šalies studentais jam pasirodė itin įdomus, o patys jaunuoliai – gabūs bei kūrybingi. 

Devynias dienas vykusiose architektų kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo vienuolika VGTU Architektūros pagrindinių studijų trečiojo kurso studentų. Jie tyrė penkių Lazdynų mokyklų, statytų XX a. 7–8 dešimtmetyje, situaciją, lankėsi objektuose, rinko informaciją iš mokyklų direktorių, mokytojų, taikė interviu metodą, apklausė pradinių klasių moksleivius ir galiausiai pateikė vizualizuotus tobulinimo siūlymus. Pagrindinis tikslas – moderni ir šiuolaikinę ugdymo paradigmą atitinkanti mokyklos erdvė.

 „Keičiasi ugdymo samprata, mokymo metodai, o mokyklų fizinė aplinka vis dar išlaiko XIX a. pabaigos ar XX amžiaus pradžios tradicijas. Taigi, norėjome gilintis bei pradėti spręsti problemą, kylančią iš akivaizdaus ugdymo principų ir mokyklos architektūros prieštaros. Vadovaujantis prielaida, kad fizinė aplinka daro didelę įtaką žmogaus kognityviniams gebėjimams, sunku tikėtis, kad laisvos, kūrybingos būsimų kartų asmenybės vystytųsi griežtai atribotose, nuasmenintose erdvėse. Tuo pačiu šiomis dirbtuvėmis siekiame puoselėti  architektūros studentų kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir skatinti inovatyvius sprendimus”, – apie renginio idėją pasakoja VGTU Architektūros pagrindų ir teorijos katedros vedėja Edita Riaubienė, neabejojanti, jog tokia iniciatyva gali paskatinti realius pokyčius Lietuvos mokyklose.

Architektų kūrybinės dirbtuvės „Šiuolaikinės pradinės mokyklos koncepcija” yra platesnio judėjimo, siekiančio atkreipti visuomenės dėmesį į ugdymo fizinės aplinkos kokybę Lietuvos mokyklose, dalis. Analogiškas problemas kelia ir aptaria Architektūros fondo organizuojamo paskaitų ciklo lektoriai iš Nyderlandų, Vokietijos, Britanijos, Italijos, Belgijos.