ŠMM dėl Valstybės kontrolės išvadų: siūlome strateginį mokslo problemų sprendimą

Švietimo ir mokslo ministerija, atsakydama į Valstybės kontrolės vertinimą dėl mokslo pažangos skatinimo, pabrėžia būtinybę spręsti sistemines Lietuvos mokslo problemas. Būtina stiprinti Mokslinių tyrimų ir inovacijų strateginės tarybos, vadovaujamos Ministro Pirmininko, vaidmenį, didinti valstybės finansavimą moksliniams tyrimams, kelti tyrėjo karjeros patrauklumą, skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi. 

Pažangios šalys, vystančios žiniomis grįstą ekonomiką, tokios kaip Suomija, stengiasi sutelkti socioekonominius partnerius, subalansuoti jų ir valstybės poreikius mokslinių tyrimų rezultatais grįstiems sprendimams. Todėl, Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, būtina efektyviau pasitelkti mokslinių tyrimų ir inovacijų ekspertinę patariamąją tarybą. Jos veikla turėtų būti grindžiama nuosekliu diskusijos, besirutuliojančios „iš apačios į viršų", su įvairios įtraukties socioekonominiais partneriais principu ir duomenimis grįsta analize strateginėms mokslinių tyrimų politikos įžvalgoms. 

Nuo kitų metų įsigaliosiančiam Mokslo ir studijų įstatymui rezultatyviau įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija siūlytų stiprinti Lietuvos mokslo tarybos ekspertinį potencialą, suformuojant joje atskirą Strateginį komitetą, tikslingai veikiantį mokslo politikos srityje. 

Pasaulinė praktika rodo, kad naujais mokslinių tyrimų rezultatais grįstas verslas duoda didžiausią pridedamąją vertę ir lemia spartų šalies BVP augimą. Šiuo metu valstybės moksliniams tyrimams skiriamos lėšos pagal BVP yra dvigubai mažesnės nei ES vidurkis ir neatitinka sektoriaus svarbos siekiant rezultatų pritaikymo rinkos poreikiams ir mokslinių tyrimų kokybės. Tai menkina tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo mastą ir strateginių Lietuvos universitetų bei mokslinių tyrimų institutų partnerysčių tarptautinėje erdvėje galimybes. 

Dėl nekonkurencingų atlyginimų mokslininko karjera Lietuvoje nėra patraukli, todėl dažnai gabus jaunimas jos Lietuvoje nesirenka. Siekiant didinti tarptautinį konkurencingumą, būtina rasti papildomus valstybės biudžeto išteklius investicijoms į mokslą: doktorantų stipendijoms, tyrėjų atlyginimams, įsijungimui į tarptautinius mokslo tinklus, paramai atžalinėms įmonėms, įsteigtoms komercinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus.

Švietimo ir mokslo ministerija yra ne kartą siūliusi kelti mokslininkų atlyginimus, bet šie siūlymai iki šiol įgyvendinti nebuvo. 

Spalio 26 d. nagrinėjant valstybės biudžeto 2017 m. projektą, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui mokslininkų atlyginimams papildomai skirti daugiau kaip 6 mln. eurų. Ministerija tikisi, kad tokiam siūlymui pritars ir Seimas.

Siekiant, kad valstybėje augtų moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grįstos inovacijos, reikia, kad šalyje būtų pakankamai mokslui imlaus verslo, turinčio atitinkamą žmogiškąjį ir finansinį kapitalą. Šiuo metu tokio verslo pajėgumai Lietuvoje yra menki.

Norint didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, efektyviausias kelias - auginti Lietuvoje mokslui imlaus verslo sektorių. Todėl ypač svarbu skatinti studentus ir tyrėjus komercinti mokslo žinias, o universitetams ir mokslinių tyrimų institutams padėti ugdyti žinių ir technologijų perdavimo gebėjimus. 

Tai leistų ne tik suintensyvinti verslo investicijas į mokslinius tyrimus, bet ir generuotų tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą. Atsirastų didesnės galimybės Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms efektyviau vystyti strategines partnerystes, o tyrėjams rezultatyviau dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose.

Švietimo ir mokslo ministerija vertina Valstybės kontrolės pateiktas pastabas, siekiant skatinti mokslo pažangą būtinas visuminis problemų matymas ir strateginis jų sprendimas.

Anot Valstybės kontrolės atliktos analizės, pastarąjį dešimtmetį finansavimas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai auga, bet Lietuva pagal MTEP ir inovacijų rodiklius užima priešpaskutines vietas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Mokslo ir studijų institucijų skatinimui skirtų programų analizė parodė, kad nėra nustatytos nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojamų MTEP projektų prioritetinės kryptys, nevertinamas jų poveikis. Galimybės orientuoti šiuos projektus į svarbiausių valstybės problemų sprendimą taip pat neišnaudojamos. 

Auditoriai analizavo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) programos „Studijų ir mokslo plėtra" bei Lietuvos mokslo tarybos (LMT) programos „Šalies mokslo ir studijų sistemos plėtra" vykdymą. Šioms programoms vykdyti 2015 m. skirta apie 40 mln. Eur. Auditai atskleidė svarbias visos sistemos problemas: MTEP nėra kokybiškai orientuota į svarbiausių valstybės problemų sprendimą ir valstybės investicijų naudą; papildomų lėšų iš verslo sektoriaus ir tarptautinių programų pritraukiama neefektyviai. Pasigendama mokslo stebėsenos sistemos koordinavimo ir aktyvesnių LMT veiksmų patariant Seimui ir Vyriausybei mokslo politikos klausimais.