Skelbiami šalies universitetų ir kolegijų reitingai

Trečiadienį ketvirtą kartą pristatytas institucinis Lietuvos universitetų reitingas staigmenų nepateikė, o pagrindinė šių metų kolegijų reitingo žinia ta, kad dar labiau silpsta regionų bei socialinių mokslų srities kolegijos.

Kaip skelbia žurnalas „Reitingai“, tarp valstybinių šalies universitetų iki šiol nepavejamas yra seniausias Lietuvos bei Rytų Europos universitetas - Vilniaus universitetas. Jis surinko 63,99 taško iš galimų surinkti 100 taškų.

Antras, kaip ir ankstesniais metais, Kauno technologijos universitetas, surinkęs 56,82 taško. Tiesa, nuo jo nedaug atsilieka kitas specializuotas šio miesto universitetas - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs tik 0,05 procentinio punkto mažiau. Tad iš tikro šie du universitetai dalijasi antra vieta.

Ketvirtas ir toliau yra Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 51,41 taško. Bet nuo jo vos per 0,44 procentinio punkto atsilieka Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Todėl šie du universitetai taip pat dalijasi ketvirta vieta.

Privačių universitetų lygoje situacija nesikeičia: pirmas - ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 50,62 taško; antras - LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 37,8 taško, o trečias - Europos humanitarinis universitetas, gavęs 36,29 taško.

Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 65 skirtingus parametrus, kurie sudėlioti į 7 stambius kriterijus: mokslo, meno ir (arba) sporto veikla bei personalo pasiekimai; esamas ir ateities akademinis personalas; alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai; konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje; studentai ir studijos; studijų ir mokslo aplinka; studentų nuomonė.

Vertindamas universitetus, žurnalas „Reitingai“ išlaikė tuos pačius kriterijus bei vertinimo svorius, kaip ir ankstesniais metais. Tai leidžia tiek pačioms aukštosioms mokykloms įvertinti kokybinius pokyčius, tiek ir užtikrina reitingavimo patikimumą.

Vertinant kolegijas, kaip minėta, matyti, kad dar labiau silpsta regionų bei socialinių mokslų srities kolegijos, o didžiosios, taip pat specializuotos kolegijos įgauna dar didesnį augimo pagreitį.

Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketas atrodo taip: pirmoji - Vilniaus kolegija (64,49 taško iš galimų surinkti 100 taškų), antroji - Kauno kolegija (63,13 taško), trečioji - Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (62,63 taško) (pernai ji buvo viena pozicija žemiau, o šiemet apsikeitė vietomis su Kauno technikos kolegija), ketvirtoji - Kauno technikos kolegija (56,45 taško) ir penktoji - Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (54,25 taško).

Nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 62,06 taško; už jos - Vilniaus kooperacijos kolegija, surinkusi 56,42 taško, ir Šv. Ignaco Lojolos kolegija, surinkusi 55,68 taško iš galimų surinkti 100 taškų.

Šiais, kaip ir ankstesniais metais, visos kolegijos vertintos pagal 44 parametrus, kurie yra sudėti į penkias grupes: studentai ir studijos; alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai; kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė; konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje; studentų požiūris į savo kolegiją.

Kolegijų reitingo sudėtinę dalį - sociologinę darbdavių apklausą - atliko tyrimų bendrovė „Prime consulting“. Sociologai darbdavių klausė apie absolventų pasirengimą darbo rinkai ir apie tai, kokią aukštąją mokyklą patys rekomenduotų savo vaikams.