Skautų šimtmečio vasara - nuo Melburno iki Rumšiškių

Pradėjo nuo Melburno

Pirmąją skautų organizaciją Lietuvoje 1918 metais Vilniuje įkūrė karininkas Petras Jurgėla-Jurgelevičius. 1928 metų vasarą Aukštosios Panemunės šile, prie Kauno, buvo surengta pirmoji Tautinė Lietuvos skautų stovykla.

Lietuvos okupacija nutraukė skautų veiklą, bet ji buvo tęsiama išeivijoje: trečioji Tautinė stovykla 1948 metais vyko Vokietijoje, ketvirtoji - JAV.

Vyčiai ir vyr. sesės po įžodžio davimo.

Šiemet, minint lietuviškos skautijos šimtmetį, skautai Lietuvoje, Australijoje, JAV norėjo susivienyti ir suburti įvairiose pasaulio vietose skautaujančius lietuvius.

Sausį skautai rinkosi Melburne - į Australiją vasara atėjo pirmiausia. Stovykla Melburne vyko dešimt dienų, joje buvo apie 200 dalyvių. Iš Lietuvos ir JAV - po 30, iš Kanados - 6, likę - Australijos skautai.

Liepą skautai suvažiavo į Tautinę stovyklą "Laužų karta" Lietuvoje. Stovykloje skautavo per 3 300 dalyvių, iš užsienio atvyko apie 600 skautų.

Stovyklų Australijoje ir JAV akcentas buvo lietuvybė, lietuviškos šaknys, o į stovyklą Lietuvoje buvo kviečiami įvairių tautybių skautai.

Į Rumšiškes suskrido, suvažiavo skautai iš įvairiausių pasaulio kampelių: Australijos, Vokietijos, JAV, Lenkijos, Rusijos, Izraelio, Egipto, Belgijos, Prancūzijos, Latvijos... Vienas skautas atkako net iš Kongo.

"Didžiulė, ypatinga stovykla", - sako "Perkūno" draugovės draugovininkė Alberta Globienė.

Stovykloje Ukrainoje - kazokiša patirtis.

Stovykla vyko Lietuvos liaudies buities muziejuje, tad skautai jautėsi tarsi gyventų skautiškame kaime. Kad būtų lengviau orientuotis, gatvės buvo pavadintos žymių skautų vardais.

Stovyklos programa buvo pritaikyta visoms skautų amžiaus grupėms, stovyklos vadovams. Veikė net tautinės stovyklos darželis - tiems, kurie dar ruošiasi skautauti: nuo 0 iki 5 metų.

Jauniausi skautai yra šešiamečiai "vilkiukai".

"Įprastai manoma, kad skautavimas - tai miškas, laužas. Rumšiškių programa buvo labai šiuolaikiška, organizatoriai įtraukė ir filmą "Bado žaidynės".

Muzika, plevenančios vėliavos, kostiumai iš filmo, tiesioginės transliacijos atrodė efektingai", - sako "Aušros" draugovės draugovininkas Sergejus Staponkus.

Gustė ir Milvydė - "Aušros" draugovės patyrusios skautės. Gustė į susitikimą atėjo su laimėtu žiedu: ji pateko į didįjį "Bado žaidynių" finalą ir iškovojo penktą vietą tarp beveik 1 000 dalyvių.

Intelektinėje erdvėje vyko konferencijos, diskusijos, jose dalyvavo ir žurnalistas Andrius Tapinas, skautas, pirmasis Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Algirdas Avižienis, skautas, Lietuvos ambasadorius Graikijoje Rolandas Kačinskas, televizijos žurnalistas, laidų vedėjas bei prodiuseris, rašytojas Rytis Zemkauskas.

Patyrę skautai - A. Avižienis ir kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis - išbuvo beveik visą stovyklą.

Stovykloje vyko koncertai, veikė biblioteka, maldos palapinė, šv. mišias aukojo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Darius Trijonis. Skautus lankė arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.

Svečių dieną į stovyklą atvyko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Į Rumšiškes buvo susirinkę per 3 000 skautų.

Stovykloje veikė organizacijų mugė, joje buvo galima ne tik parduoti prekes, bet ir teikti paslaugas.

Populiariausia paslauga, juokiasi S. Staponkus, buvo masažai. O kur dar žygis, vandens pramogos, senųjų amatų, dailės užsiėmimai!

Sudainuoti Lietuvą

Skautų stovykla neįsivaizduojama be rikiuotės, dainų ir laužų. Minint skautijos šimtmetį, buvo išleistas kompaktinis diskas su skautiškomis dainomis.

Išrinktos dvi šimtmečio dainos: "Sudainuokime Lietuvą", ją atliko grupė "Skylė" (teksto autorius Rimvydas Stankevičius, muzikos - Rokas Radzevičius), ir "Šimtas metų" - sukūrė Australijos skautai lietuviai Darius Gakas ir Jeronimas Belkus.

"Visas kartas sujungia laužai. Kaip skautai be dainų, be laužo!" - sako A. Globienė.

A. Globienei įstrigo stovyklos budinimas trimitu: ši tradicija siekia pirmąsias Tautines stovyklas. Rumšiškėse skautai kildavo išgirdę melodiją "Sudainuokime Lietuvą".

"Pas mus išlikusi tradicinė rikiuotė iš tarpukario Lietuvos su atžygiavimu, šūkiais, daina. Prancūzams raportas galbūt atrodė keistai, jie nebeturi šios tradicijos, bet prisiderino", - sako A. Globienė.

Pasak S. Staponkaus, Lietuvoje išlikęs laukinis, pirminis skautavimas užsienyje - labiau pramoga. Lietuviams įprasta susikurti laužą, patiems viską pasidaryti.

Lietuvos skautijos dvasios tėvas Arūnas Jankauskis šypsosi: Rumšiškėse jis miegojo miegmaišyje palapinėje, o JAV - palapinėje, bet sulankstomoje lovoje.

Stovyklos akcentas - įžodžio davimas. Tautinę stovyklą dainomis žadino 100 įžodį davusių vyčių ir vyr. sesių. Tai - dar viena skautų tradicija.

Skautauja šeimomis

Liepos pabaigoje lėktuvas su skautais pakilo į JAV.

Į X Lietuvos išeivijos skautų stovyklą skrido 20 Lietuvos skautų iš Lietuvos skautijos ir Žemaitijos skautų organizacijos.

Prie skautų prisijungė žemės ūkio viceministras, skautas Darius Liutikas, JAV pristatęs knygą "Skautai. Dievui, Tėvynei, Artimui!".

Sergejus Staponkus su ilgamečiu skautu kunigu jėzuitu Antanu Saulaičiu.

Skautai tris dienas praleido Niujorke, lankė muziejus, įžymybes, lietuvių bendruomenę. Čikagoje viešėjo Lietuvos Respublikos konsulate.

Iš Čikagos išvyko į stovyklą sudainuoti Lietuvą su skautais nuo Australijos iki Amerikos.

Stovykla buvo įsikūrusi už 300 mylių nuo Čikagos, dr. P. Rako 1955 metais padovanotoje žemėje.

Savaitę vykusioje stovykloje dalyvavo beveik 700 skautų. Į stovyklą daugiausiai atvyko skautų iš Los Andželo, Čikagos, Detroito, Klivlendo, Toronto ir Niujorko. Ten veikia stipriausios lietuvių bendruomenės.

JAV skautai turi tris nuolatines stovyklas, yra išsipirkę žemę. Paramos iš valstybės negauna: viską daro savo lėšomis. Aukotojams pagerbti yra skirtos padėkos lentelės.

JAV lietuviai skautauja kartomis, šeimomis: seneliai, vaikai, anūkai. Dauguma skautų - senųjų imigrantų palikuonys. Naujosios emigracijos bangos skautų nedaug.

Rikiuotės stovykloje vyko lietuvių kalba. Ne visi JAV skautai-lietuviai moka lietuviškai, kiti kalba užsikonservavusia tarpukario lietuvių kalba.

Seržas bendravo su skaute, kuri lietuviškai supranta, tik pasakyti negali. Atsismaukusi rankovę ji parodė ištatuiruotą Vytį.

Ypatingas dėmesys

Ypač daug dėmesio stovykloje buvo skiriama higienai ir saugumui. Įprastai skautai turi savo indus, tausoja gamtą, JAV dėl didelio žmonių kiekio, baiminantis ligų protrūkio, naudoja vienkartinius indus.

Prieš įvažiuojant į stovyklą net buvo tikrinami plaukai "dėl vabaliukų".

Dalyviams - skautams ir jų vadovams - teko atlikti plaukimo testą, kad parodų, jog moka plaukti. Galiausiai vis tiek visiems reikėjo vilkėti gelbėjimosi liemenes.

Skautams buvo suorganizuota iškyla upe, naktį įsikūrė stovyklavietę.

Dar viena planuota išvyka neįvyko, nes, skaučių akimis, truputį palijo, o organizatorių akimis - gausiai.

Stovykloje veikė lauko virtuvė, kasdien buvo gaminamas vis naujas patiekalas.

Lauke net kepė šakotį - pavyko labai gardus!

Smagių emocijų sukėlė sportinės rungtys. A. Jankauskis išmoko šaudyti arbaletu ir susižavėjo fechtavimusi.

Į stovyklą pademonstruoti įgūdžių buvo atskridęs karo sraigtasparnis su medikais.

Stovykla vyko netoli Mičigano ežero, tad buvo galima paplaukioti baidare, kanoja, burlaiviu.

Saugo lietuvybę

Čikagos skautai dr. Rako stovykloje žino kiekvieną kampelį.

S. Staponkus bendravo su skautu, kuris į stovyklas atsiveža lazdą, ant jos įamžinti 1978 metai.

"Amerikos lietuviai stengiasi išsaugoti lietuvybę skautaudami", - sako A. Jankauskis.

"Skautai, ateitininkai, šokiai - kertiniai lietuvybės saugojimo akmenys", - papildo S. Staponkus.

JAV stovykloje buvo laikomasi tarpukario tradicijos: tris dienas broliai ir seserys - vaikinai ir merginos - gyveno atskirai. Vėliau vyko bendri šokiai.

Šio ugdymo modelio ištakos siekia pirmąją Tautinę stovyklą, kai 1928 metais berniukai rinkosi Panemunėje, o mergaitės Pažaislyje, o galiausiai susitiko bendrame vakare.

Pasak S. Staponkaus, dipukams ir jų vaikams labai svarbu išsaugoti lietuvybę, nori, kad šeimos būtų kuriamos tarp lietuvių. Skautų stovykla su šokiais - puiki galimybė rastis meilei.

"Stovyklų tikslas - vaikus išmokyti istorijos, kalbos, tikėtis, kad susipažins ir turės lietuvišką antrąją pusę", - sako S. Staponkus.

Po JAV - į Ukrainą

S. Staponkus rugpjūčio 12 dieną grįžo iš JAV, o 13 dieną su grupe skautų jau išvyko į Ukrainą.

"Aušros" draugovės patyrusi skautė Rusnė Globytė lenkia pirštus: dalyvavo 6 skautiškose stovyklose. Keliavo ir į Ukrainą.

Stovykla "Laisvi palikuonys" vyko prie Juodosios jūros, kurortiniame mieste Skadovske, netoli Chersono. Šioje stovykloje lietuviai dalyvavo trečius metus.

Į stovyklą atvyksta dalyviai iš Moldovos, Ukrainos, įveikę atranką.

"Kaip mūsų Palanga, tik 20 metų atgal, - apie stovyklos vietą sako S. Staponkus. - Stovyklos namukai pionieriški, įvažiavimas į stovyklą pasitinka užrašu "Pionierskij lager imeni J. Gagarina" ("Gagarino vardo pionierių stovykla"). Stovi ir paminklas J. Gagarinui.

Stovyklos tema buvo skirta Oršos mūšio nugalėtojui, LDK etmonui K. Ostrogiškiui.

Komandų-šalių prisistatymo vakare buvo visko: nuo devynmečio Nikolajevo kazoko su kardais iki Odesos šou ir skautiškų žaidimų.

Viena iš tradicinių stovyklos programos dalių - pristatyti šalies didvyrius. Mūsiškiai skautai šiemet pasirinko S. Darių ir S. Girėną. Ukrainiečiai dažniausiai pristato savo miesto, mokyklos herojus, žuvusius dabartiniame kare.

Lietuvius nustebino ukrainiečių patriotiškumas, sukėlęs dvejopus jausmus.

Pasak S. Staponkaus, privalumas, kad ukrainiečiai išryškina savo tapatumą, bet kyla pavojus dėl radikalizmo. Ukrainiečiai vengia kalbėti rusiškai, jiems tai - priešų kalba.

Ne visi ukrainiečiai kalba angliškai, tad jaunimui susikalbėti nebuvo lengva. Šauni kompanija buvo iš Odesos: jų mokykloje sustiprintas anglų kalbos dėstymas.

Stovyklos dalyviai mokėsi teikti pirmąją pagalbą, šokti, ardyti ginklą, savigynos, veikė mokslo dirbtuvės, stovyklautojai buvo mokomi "freelancinti".

"Ukrainiečiai sako, kad ne ginklu turi prikelti šalį, o būtina investuoti į mokslą, išradimus, technologijas", - sako S. Staponkus.

Lietuviai stovyklose visuomet sulaukia daugiausiai dėmesio, simpatijų. "Atsivežame pozityvą", - išduoda populiarumo paslaptį Rusnė.

Kai Ukrainos stovykloje pradėjo lyti, lietuviai nustebino šokiais lietuje - karštą vasarą buvo išsiilgę lietaus.

S. Staponkus džiaugiasi susitikimu su garbės konsule iš Chersono Natalija Bimbiraite.

Ji papasakojo apie Vytauto Didžiojo laikų bokštą. Bokštą norėta nugriauti, bet pavyko išgelbėti, įtraukus į paveldo apsaugos registrą.

Pasak S. Staponkaus, į šią vietą šiemet buvo atplaukusi Nacionalinė ekspedicija su profesoriumi Alfredu Bumblausku.

Iš pradžių istorikas į bokštą žiūrėjo skeptiškai: Vytautas Didysis iki čia nebuvo atėjęs. Bet pamatęs savo akimis, nusprendė, jog visgi galėjo būti.

Stovykla Ukrainoje yra žinoma: įrašą apie ją ir Lietuvą instagrame paliko prezidentas Petro Porošenka.

Stovyklos dalyvius iš Lietuvos priėmė Lietuvos ambasada Kijeve. Laiko užteko ir Lvovui apžiūrėti.

Šimtmečio metus skautai baigs spalio 5 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančia moksline konferencija "Skautybė: vakar, šiandien, rytoj", jos globėjas prezidentas Valdas Adamkus - taip pat skautas.