Siūloma nustatyti aiškią tvarką, kaip priimti praktikantus

Šiuo metu teisės aktai nenumato konkrečios tvarkos, kaip turėtų būti teisiškai susitariama, kad įmonėje ar įstaigoje žmogus atliks praktiką, kiek laiko tokia praktika gali trukti ir pan. Priimant studentus, yra pasirašomos sutartys su universitetais, tačiau norint priimti praktikai jau baigusius studijas žmones, įmonėms ar įstaigoms tenka pasukti galvą, kokiu pagrindu tą padaryti.

„Labai svarbu sudaryti palankias sąlygas atlikti praktiką tiems žmonėms, kurie nori ir kuriems reikia įgyti profesinės patirties. Tai itin aktualu jaunimui ar profesiją pakeitusiems asmenims, kurie neturėdami darbinių įgūdžių sunkiai skinasi kelią darbo rinkoje. Todėl turime užtikrinti, kad galimybėms įgyti darbinių įgūdžių nekliudytų teisiniai formalumai ir nustatyti aiškią tvarką, kaip turi būti priimami praktikantai“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Šiuo tikslu yra siūloma įstatyme nustatyti, kad norint priimti praktikantus, darbdaviai su jais galės sudaryti dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį. Ji negalės būti sudaroma ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui, kad būtų išvengta galimų piktnaudžiavimo nelegaliu darbu atvejų.

Sutartis galės būti sudaroma su tais asmenimis, kurie yra registruoti darbo biržoje. Pagal ją žmogus galės įgyti konkretaus darbo įgūdžių įmonėje ar įstaigoje, nors nebus įdarbinamas tiesiogiai darbo vietoje ir socialinio draudimo įmokos už jį nebus mokamos. Kadangi žmogus tą laiką bus registruotas darbo biržoje, jis bus draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu.

Šią tvarką siūloma įtvirtinti Užimtumo rėmimo įstatymo pataisomis.

Jose Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo taip pat aiškiau reglamentuoti ir subsidijų teikimą, apibrėžti tinkamo darbo, siūlomo bedarbiams Darbo biržoje, sąvoką ir sudaryti galimybę užimtumo rėmimo galimybėmis naudotis ir ne Lietuvoje gyvenantiems asmenims, jei paskutinė jų darbo vieta buvo Lietuvoje.

Taip pat atsižvelgiant į naują paslaugų teikimo formą – paslaugų kvitus, siūloma nustatyti, kad asmenys, pagal juos teikiantys žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, bus priskiriami prie nedirbančių asmenų. Taigi, teikiantis tokias paslaugas žmogus ir toliau galės būti laikomas bedarbiu, jei neturės nuolatinio darbo. Šiuo metu neturint nuolatinio darbo žmonės nesiima trumpalaikių darbų bijodami prarasti bedarbio pašalpą. Siūloma nuostata padės spręsti šią problemą.

Užimtumo rėmimo įstatymo projektas šiuo metu yra pateiktas derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms.