Šiemet priesaika jūrai šiek tiek vėlavo

Mokykla turi kuo didžiuotis. Be visų kitų dalykų, šiemet laivavedyba trečioje vietoje šalyje pagal populiarumą renkantis mokymo programas. Būsimų laivavedžių trys grupės, o ir merginų tarp jų daugiau nei anksčiau – net kelios.

Priesaikos ceremonija graži ir jaudinanti – visi pirmakursiai išsirikiuoja sporto salėje, įnešama Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vėliava, skamba Lietuvos himnas. Jaudina daugybės lūpų iškilmingai kartojami žodžiai: "Aš, pirmo kurso studentas, iškilmingai prisiekiu būti iš tikimas Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, idėjai, gerbti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vėliavą ir jūrinę uniformą... būti doras ir garbingas jūrininkas... šiandien prisiekiu tau, jūra, aš ir mano vaikai per amžius bus tau ištikimi...“

Paprastai Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmakursiai priesaiką jūrai duoda po to, kai gauna uniformas ir su jomis apsipranta, t. y. spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. Tokia šventė organizuojama jau ketvirtus metus. Šiemet šiek tiek vėluojama ir renginys vyko prieš pat Kalėdas - vėlavo tiekėjai, siuvėjai, užtat pirmakursiai dar tik antra savaitė, kai dėvi uniformas, o trečiadienį ceremonijos metu sulaukė ir antpečių. Uostininkai, finansininkai ir vadybininkai, kurie nedėvi uniformų, vietoj antpečių gavo kuprines.

Kuprines gavo ir stebėti gražios jaudinančios priesaikos jūrai atvykę Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklos moksleiviai, ir iškilmingumo visam renginiui suteikę Karinių jūrų pajėgų orkestro vyrai. Tai ženklas, kad jie savi tarp Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų.

Mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila sveikinimo kalbos pabaigoje išreiškė viltį pamatyti visus iki vieno pirmakursius pasibaigus pirmajai sesijai. Humoro jausmo nestokojantis direktorius pirmą kartą tokiame reginyje dalyvavusio Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus netgi paprašė remti labai gerai besimokančius studentus, pavyzdžiui, skirti nemokamų vietų jų automobiliams parkuoti. Taigi trečiadienį Klaipėdos meras buvo įtikintas, kad Lietuva jūrų valstybė.

Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas pirmakursiams sakė, jog reikia sirgti jūros liga, kuria susirgus nebeišgysi visą gyvenimą. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža priminė tuos laikus, kai Lietuvos jūrininkai praktiką atlikdavo suomių ir švedų burlaiviuose. Jūrų kapitonų klubo pirmininkas ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos navigacijos dėstytojas Ričardas Lučka prisipažino šią mokyklą baigęs prie 50 metų.

Bendrovės "Baltlanta“, kurios laivai žvejoja prie Afrikos krantų, direktorius Bronius Bikulčius šios mokyklos duris pravėrė pirmą kartą 1968 m. Jis atkreipė pirmakursių dėmesį į tai, kad jūroje daug romantikos, už kurios slypi ir sunkus, o kartais alinantis darbas, kad reikia būti tam taip pat pasiruošus.

B. Bikulčius, plaukiojęs jūromis daugiau kaip 20 metų, būsimiems jūrininkas prisakė gerbti vieniems kitus, nes vienas žmogus jūroje - niekas, laivavedžiams priminė pagrindinę taisyklę – siekiant išvengti laivų susidūrimo jūroje, būtinas nuolatinis stebėjimas, mechanikams - kad 95 proc. avarijų įvyksta dėl žmonių kaltės, o ne dėl technikos gedimų, kad tiek vieniems, tiek kitiems ateityje būsią patikėtos didžiulės materialinės vertybės – laivai ir neįkainojamos vertybės – žmonių gyvybės.

AB "DFDS Lisco" generalinis direktorius Jonas Nazarovas šią priesaiką jūrai vertino kaip pasirinkimo patvirtinimą. Pasak jo, darbas sudaro trečdalį žmogaus gyvenimo ir jis nemielas tiems, kurie turi dirbti nemėgiamą darbą.

Po iškilmingos ceremonijos ir gražių kalbų visi buvo pakviesti paragauti labai skaniai kvepiančios jūreiviškos košės – tiksliau, laivyno makaronų.