Sensta greičiau, nei sulaukia remonto eilės

Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams ataskaitas pristatę dalies uostamiesčio darželių bei mokyklų vadovai neslėpė, kad daugelio įstaigų pastatų būklė yra apgailėtina. Yra net tokių įstaigų, kurios realiai veikia nelegaliai, nes dėl susidėvėjusios infrastruktūros nebegauna higienos paso.

"Problemų turime daug, apie jas esame informavę Savivaldybę, bet sako, kad nėra pinigų, tad kantriai laukiame", - panašios frazės skambėjo ne iš vieno uostamiesčio mokyklos ir darželio vadovo lūpų.

Visgi, kad ir kokios kantrios būtų šių įstaigų bendruomenės, kai kurie išgirsti faktai stebino politikus.

Nesaugu

Suprantama, daugelis įstaigų vadovų stengėsi akcentuoti tai, kas jų vadovaujamose įstaigose yra geriausia. Tačiau kai kalba pakrypdavo apie esamą infrastruktūrą, žodžių į vatą niekas nebevyniojo.

"Buvo tokia nemaloni istorija, kai dvejų metukų vaikas kieme užkliuvo už medžių šaknų iškilnotų plytelių ir griuvo", - pasakojo darželio "Boružėlė" direktorė Regina Dimienė.

Jos vadovaujamas darželis veikia dar 1959 metais statytame pastate. Tad esą normalu, kad investicijų reikia verkiant.

"Džiaugiamės, kad šiemet bent bus išpjauti kieme esantys seni medžiai ir naujai aptverta teritorija", - planuojamomis injekcijomis džiaugėsi "Boružėlės" vadovė.

Regos ugdymo centro vadovė atviravo, kad centre vietomis grindys yra išgraužtos graužikų, bet esą suvokiama, kad pinigų joms suremontuoti taip greitai neatsiras.

"Iki pensijos sulauksite", - bandė juokauti minėto komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis.

Tačiau ir jis, ir kiti politikai pripažino, kad situacija nėra juokinga. Juolab prisimenant istoriją, kaip pernai mokykloje-darželyje "Saulutė" pamokos metu įlūžo susidėvėjusios sporto salės grindys. Incidento metu pedagogė susižeidė koją.

Todėl, Rimanto Didžioko siūlymu, komitetas žadėjo parengti Savivaldybei potvarkį, kad būtų ieškoma galimybių sutvarkyti Regos ugdymo centre grindis, kol neatsitiko dar viena nelaimė.

Be higienos paso

Kai kurių įstaigų patalpos yra taip nudėvėtos, kad joms jau net neišduodamas higienos pasas. Tokioje nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusios "Saulėtekio" pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Bartašiūtė aiškino, kad higienos paso mokykla negaus tol, kol nebus suremontuotos laiptų pakopos.

"Ką galėjome, padarėme savo jėgomis. Berniukų tualetuose įrengėme pisuarus, įvedėme karštą vandenį, bet laiptų remontui pinigų neturime", - apgailestavo direktorė.

Jos žiniomis, tam reikia maždaug 15 tūkst. eurų.

"Saulėtekio" mokykloje puikiausiai būtų galima filmuoti filmą apie sovietmetį. Vaizdas joje toks, tarsi sovietmetis būtų nudažytas aliejiniais dažais", - vaizdžiai mokyklos situaciją nupasakojo Nina Puteikienė.

Politikės įsitikinimu, nedovanotina yra tai, kad Savivaldybė randa pinigų tame pačiame "Saulėtekio" mokyklos pastate įsikūrusios privačios mokyklos Klaipėdos licėjaus patalpoms suremontuoti, o valdiškai mokyklai priklausančią dalį delsia remontuoti.

"Mano nuomone, jei "Saulėtekio" mokyklos patalpos būtų padoriai suremontuotos, padidėtų ir norinčių ją lankyti skaičius. Juk ji yra toje pačioje šiaurinėje miesto dalyje, kur sunkiai sekasi sutalpinti vaikus į mokyklas. Kodėl milijonus gali skirti naujos mokyklos statybai, o "Saulėtekį" palieka likimo valiai? Kai tokia apgailėtina kitų mokyklų situacija, man tos naujos mokyklos statybos atrodo tarsi gurmanų klubo įsteigimas kur nors Zimbabvėje", - "Vakarų ekspresui" pasakojo N. Puteikienė.

"Saulėtekio" direktorės žiniomis, nepaisant apverktinos mokyklos patalpų būklės, eilėje kapitaliniam remontui šios įstaigos patalpos įrašytos tik 124 vietoje.

Neapdraustos

Dėl infrastruktūros nusiskundimų turi ir bene populiariausios šiuo metu "Verdenės" progimnazijos direktorė Rima Bėčiuvienė. Per 950 moksleivių šiuo metu turinčioje gimnazijoje tėra maža sporto salė, o sportuoti lauke nėra tinkamų sąlygų, nes stadione telkšo vanduo.

Mokyklų vadovai iškėlė ir kitokių problemų. "Santarvės" pagrindinės mokyklos direktorė Laima Vaitonienė pasakojo nesmagią istoriją, kaip lietuvių delegacijai lankantis vienoje užsienio mokyklų teko raudonuoti, kai užsieniečiai nesuprato klausimo, kur yra jų kompiuterių klasės.

"Tiesiog užsienyje kiekvienas moksleivis turi po kompiuterį. Negana to, kad mes jų turime labai nedaug, ir tie patys labai pasenę. Jie sensta greičiau nei mes", - dar vieną problemą iškėlė L. Vaitonienė.

Tad R. Didžioko siūlymu komitetas žadėjo pavesti Savivaldybei išsiaiškinti, kokio lėšų poreikio reikėtų, kad būtų atnaujinta mokyklose esanti kompiuterinė technika. Taip pat prašoma išsiaiškinti, kiek reikėtų lėšų, kad visos švietimo ir ugdymo įstaigos būtų apdraustos, nes dabar apdraustos yra tik tos įstaigos, kurios buvo renovuotos už ES lėšas.

"Klaipėdos švietimo įstaigų vadovų asociacija dėl šios problemos jau kreipėsi į merą, buvo bendrauta ir su draudimo kompanijomis. Mano žiniomis, klausimas kol kas yra pakibęs ore, nes reikalingos didžiulės lėšos", - sakė L. Vaitonienė.

Kad miesto biudžete mokykloms reikėtų skirti dvigubai ar net trigubai didesnę sumą nei yra dabar, kovo mėnesį kalbėjo ir miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai.

Tuomet buvo stebimasi planavimo paradoksais, kai, pavyzdžiui, Prano Mašioto bendruomenė daugybę metų skundžiasi dėl kiauro stogo, o paaiškėja, kad šiemet jiems bus siūloma remontuoti stadioną.

Tuomet Klaipėdos politikai svarstė, kad reikėtų patikslinti kriterijus, pagal kuriuos sudaromas finansinių injekcijų laukiančių mokyklų sąrašas. Nes, anot politikų, pagal dabartinę tvarką belaukdamos modernizavimo kai kurios mokyklos paprasčiausiai subyrės.

Pinigų reikia ir kitiems

Valdininkai sako ir patys suvokiantys, kad investicijų poreikis mokykloms ir darželiams yra kur kas didesnis, nei skiriamos lėšos. Bet esą nieko nepadarysi - pinigų yra tiek, kiek yra.

"Kad poreikis yra kur kas didesnis, matyti ir plika akimi, užsukus į bet kurią mokyklą. Nereikia pamiršti, kad Švietimo sistemai kasmet ir taip skiriama nemenka miesto biudžeto dalis. Žinoma, didžioji dalis pinigų tenka pačiam ugdymo procesui užtikrinti. Biudžetas turi būti proporcingai dėliojamas, pinigų reikia ir kitoms gyvybiškai svarbioms sritims", - sakė Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Šių metų biudžete švietimui ir ugdymui planuojama skirti 72 mln. eurų (43,8 proc. viso biudžeto).

R. Zulcas priminė, kad situaciją gelbėja proginės injekcijos, kai iš Europos Sąjungos lėšų vykdomos įvairios programos. Pavyzdžiui, tokiu būdu Klaipėdoje pavyko apšiltinti ne vieną švietimo įstaigą.

"Siekiant, kad kuo objektyviau būtų sudaromas remonto laukiančių mokyklų ir darželių sąrašas, buvo nustatyti kriterijai. Sudarant laukiančiųjų eilę svarbu mokyklos pastatymo metai, energijos suvartojimo rodikliai bei tai, ar objektas yra tikslinėje teritorijoje", - esminius kriterijus vardijo R. Zulcas.

Kam pasiseks šiemet?

Savivaldybės Socialinės infrastruktūros poskyrio vedėja Roma Gadeikienė sakė, kad situacija dabar nėra tokia liūdna, kaip buvo prieš keletą metų.

"Neįmanoma, kad viską vienu kartu suremontuotume. Bet procesas vyksta. Juk buvo laikai, kai dauguma įstaigų stovėjo eilėje ir laukė, kol bus pakeisti langai. Prieš porą metų baigėme šią programą, tad dabar langai pakeisti beveik visose įstaigose, išskyrus Prano Mašioto progimnaziją, kadangi ji jauniausia mokykla Klaipėdoje. Dabar visi labiausiai laukia tualetų remontų. Jau treji metai vykdome šią programą, bet, matyt, reikės dar kelių metų, kad patenkintume visų poreikius. Vien šiemet tualetus planuojame atnaujinti daugiau nei 16 įstaigų", - pasakojo R. Gadeikienė.

Pasak valdininkės, šiuos metus galima tituluoti tvorų metais, nes kone visi darželiai bus aptverti, kad galėtų atitikti higienos reikalavimus.

Taip pat šiemet numatyta suremontuoti darželių "Putinėlis", "Inkarėlis" virtuves, o darželyje "Alksniukas" bus pakeista virtuvės grindų danga. "Žiogelyje" bus remontuojama virtuvės ventiliacija.

Injekcijos sulauks ir mokykla-darželis "Saulutė". Pagaliau bus tinkamai suremontuotos pernai įlūžusios sporto salės grindys.

"Remonto jau prašosi S. Dacho progimnazijos fasadas, dar esame numatę maždaug 7-8 įstaigoms remontuoti stogus, "Varpo" gimnazijoje bus remontuojama aktų salė ir biblioteka. Taip pat numatytas Vytauto Didžiojo gimnazijos priestato kapitalinis remontas", - pasakojo R. Gadeikienė.

Pasak jos, grindis bendro naudojimo patalpose šiemet yra numatyta keisti tik "Smeltės" progimnazijoje.

"Dar "Santarvės" mokykla stovi eilėje, bet šiemet pinigų neužteko. Paprastai mes remontuojame tik koridoriuose ir kitose bendro naudojimo patalpose esančias grindis, o klasėse patys kokį linoleumą pasitiesia", - paaiškino valdininkė.