Sekant Suomijos pavyzdžiu, Klaipėdoje vaikai mokosi programuoti kurdami, o ne mokydamiesi teorijos

Vieną pažangiausių pasaulyje švietimo sistemų turinti Suomija nuo 2020 metų taps pirmąja šalimi, atsisakiusia mokomųjų dalykų. Seniai pamiršę standartizuotus testus ir namų darbus, dabar suomiai vietoje tradicinių pamokų kaip literatūra ir matematika, mokysis integruotai. Nors Lietuvos švietimo sistema keičiasi lėtai, privačiame sektoriuje atsiranda vis daugiau Skandinavijos įkvėptų ugdymo modelių. Klaipėdoje užsiėmimus rengiančioje programavimo akademijoje „CodeAcademy Kids“ užuot skaitę vadovėlius, vaikai kuria asmeninius projektus, atitinkančius jų pomėgius.

„CodeAcademy Kids“ vadovės Aurelijos Makselytės teigimu, jų užsiėmimuose vaikai išmoksta programuoti kurdami produktą, o ne nagrinėdami programavimo kalbas. Kiekvienas kuria savo internetinį puslapį, žaidimą arba prekės ženklą, o dėstytojas atlieka mentoriaus vaidmenį. 

Integruotą ir kontekstinį ugdymą Lietuvoje taip pat praktikuoja kai kurios privačios mokyklos, pavyzdžiui, „Karalienės Mortos“ mokykla. Visgi, veiklos pradžioje 2017 metais „CodeAcademy Kids“ buvo sunku įtikinti dėstytojus ir moksleivių tėvus, jog mokytis kurti tinklalapį ar žaidimą yra naudingiau nei įsiminti programavimo kodą.

Savo sūnų į programavimo būrelius leidžianti Indrė Lešinskytė-Pakštienė teigia, kad užsiėmimus, visų pirma, pasirinko dėl to, jog formaliojo švietimo sistema dar negali pasiūlyti pakankamo technologinio ugdymo.

„Programavimo užsiėmimai moko to, ko nemoko mokykloje ir universitetuose – savarankiškumo ir kūrybingumo. Lankydamas užsiėmimus mano sūnus laiką prie kompiuterio namie ėmė skirti ne tik žaidimams, bet ir mokymuisi“, – sako I. Lešinskytė-Pakštienė.

Akademijos dėstytojo Martyno Cibulio teigimu, žaismingumas ir vaikus dominančios sritys padeda išlaikyti dėmesį mokantis sudėtingų dalykų, tokių kaip matematika ir informacinės technologijos.

„Mokyklose programavimo užduotys yra siauros ir nesusijusios tarpusavyje. Mūsų būrelyje norėdami sukurti įdomesnius žaidimus ar kitus projektus, vaikai turi nuspręsti, kokį metodą taikyti, kaip spręsti problemas ir išvengti jų tolimesnėje kūrimo eigoje, o tai motyvuoja domėtis aritmetika, trigonometrija ir kitomis mokslo šakomis. Pavyzdžiui, langelių tinklo (grid) kūrimas, jo pozicionavimas ir pritaikymas žaidimuose reikalauja matematikos žinių“, – pastebi M. Cibulis.

„CodeAcademy Kids“ mokęsis ir šiuo metu tarptautinėje žaidimų įmonėje „Alternativa Games“ dirbantis Anton Belovodskij sako, jog akademijoje išugdytas verslumas ir projektų valdymo įgūdžiai jam buvo ypač naudingi karjeroje.

„Mokykloje daugiau teorijos, aiškinama, kas yra IT, o „CodeAcademy Kids“ technologijomis naudojamasi kaip įrankiu įgyvendinant idėjas. Tai ugdo gebėjimą mokytis savarankiškai, kas yra ypatingai svarbu su technologijomis susijusiose profesijose. Jose viskas greitai keičiasi, kiekviena užduotis kelia iššūkių, kurie reikalauja nuolat tobulėti, gebėti susirasti informacijos bei kritiškai mąstyti. Todėl šiandienos darbdaviai ieško šias savybes turinčių profesionalų“, – aiškina A. Belovodskij.

Apie „CodeAcademy Kids“

„CodeAcademy Kids“ – tai programavimo būrelis 7-18 metų moksleiviams. Padedant dėstytojams būrelyje vaikai mokosi kurdami asmeninius projektus: kompiuterinius žaidimus, internetinius puslapius, mobilias aplikacijas, prekinius ženklus ir kt. Programuodami moksleiviai mokosi analitinio ir loginio mąstymo, kūrybiškumo, atidumo detalėms, efektyvaus problemų sprendimo, darbo komandoje.