Šeima – paauglio tvirtovė

Sena kaip pasaulis tiesa – gražiausi darbai ir idėjos gimsta bendradarbiaujant. Tokio požiūrio šviesoje jau keletą metų iš eilės Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos Metodinė taryba, vadovaujama istorijos mokytojos metodininkės Audronės Raudienės, kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais ir Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centru organizuoja metodinę-praktinę konferenciją, skirtą aktualioms ugdymo problemoms spręsti. Šiemet vykusios konferencijos tema – „Šeimos ir mokyklos partnerystė sprendžiant šiuolaikinių paauglių problemas“.

Tradiciniu tapusiame renginyje, vykusiame kovo 23 d., dalyvavo ir savo įžvalgomis apie šeimos ir mokyklos ryšius, paauglių socializaciją, mokymosi problemas dalinosi Klaipėdos universiteto mokslininkai, tėvai, mokytojai, psichologai, gimnazijos vadovai.

Konferenciją pradėjusi ir įžanginį žodį tarusi prof. dr. Ingrida Baranauskienė, Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanė, akcentavo, kaip svarbu apie šeimos ir mokyklos partnerystę kalbėti šiandieniniame pasaulyje, kur pats kalbėjimas jau tampa nebemadingas. Profesorė pabrėžė, kad tėvų ir mokyklos partnerystė – sėkmingos veiklos pagrindas. Šiai minčiai pritarė ir konferencijos viešnia Lilija Petraitienė, Klaipėdos miesto tarybos narė, pasidžiaugusi išskirtiniais „Varpo“ gimnazijos pasiekimais ugdant pilietiškumą, plėtojant bendradarbiavimą. Sveikinimo žodį tardama gimnazijos direktorė Rasa Mašurinienė pabrėžė, kad ateityje tikisi gražios partnerystės, nes tai labai svarbu tobulinant gimnazijos veiklą ir gerinant akademinius rezultatus.

Itin aktualus ir įdomus buvo dr. Gražinos Šmitienės, KU Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Pedagogikos katedros docentės, pranešimas „Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo galimybės skatinant šiuolaikinių paauglių mokymąsi“, kuriame apibūdinta žemesnėse klasėse dabar besimokanti vadinamoji Y karta. Remdamasi tyrimų rezultatais, mokslininkė akcentavo, kad ši karta gyvena skaitmeninėje, arba hipertekstinėje, aplinkoje, todėl norint šiuos vaikus sėkmingai ugdyti reikia taikyti kitokius mokymo metodus, o tėvus turi pasiekti informacija apie tai, kaip vaikus mokyti.

Daug gražių pasiūlymų, kaip turėtų bendradarbiauti šeima ir mokykla, pateikė Aušra Litvinienė, „Varpo“ gimnazijos mokinio mama. Ji teigė, kad abi pusės turi būti geranoriškai ir pozityviai nusiteikusios, namuose tėvai turėtų pritarti mokyklos taisyklėms, kalbėti apie pagarbą mokytojui, o mokykla turėtų ieškoti formų, kaip įtraukti tėvus į ugdymo institucijos tobulinimą. Panašios mintys bei pasiūlymai nuskambėjo ir Jovitos Šimkūnaitės, „Varpo“ gimnazijos psichologės, pranešime, kuriame buvo pristatyti tyrimo rezultatai. Tyrimo metu gautos išvados leidžia teigti, kad tėvams pakanka informacijos apie gimnazijos veiklą ir vaiko mokymosi rezultatus, tačiau ateityje, plėtojant sėkmingą partnerystę, jie pageidautų daugiau bendrų renginių. Tam pritarė ir Vilma Nomgaudienė, „Varpo“ gimnazijos mokinės mama, teigdama, kad patys tėvai turėtų ieškoti įvairesnių bendradarbiavimo formų, burtis į įvairias grupes, klubus (pranešėja pateikė gražų pavyzdį – tėvų teatrą).

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidas Karvelis savo pranešime analizavo psichologinius mokyklos ir šeimos partnerystės aspektus, o VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro psichologė Egita Dadašova pateikė pasiūlymų, kaip į aktyvias veiklas įtraukti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, kaip jiems padėti įgyti profesiją ir integruotis visuomenėje.

Vaida Skliuderienė, „Varpo“ gimnazijos informacinių technologijų mokytoja metodininkė, klasės auklėtoja, apgailestavo, kad labai dažnai virtualioje erdvėje apie mokyklas teikiama klaidinga informacija, formuojanti neigiamą įvaizdį. Tačiau šioje erdvėje itin didelės galimybės atsiveria bendravimui: informacija perduodama labai greitai, ji daug ką pasiekia, ją daug kas išgirsta. Pranešėja pabrėžė, kad bendraujant virtualiai būtina tam tikra kultūra ir iš mokytojų, ir iš tėvų pusės.

Konferencijos metu išgirsta ir konstruktyvių pasiūlymų, ir gražių atsivėrimų, ir įdomių minčių. Štai keletas jų:

„Šeima – paauglio tvirtovė. Bendravimas su paaugliu – tai priešnuodis prieš neigiamą informaciją“ (socialinių mokslų daktarė Rosita Vaičiulė, KU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijų katedra).

„Norint pažinti auklėtinius, reikia išeiti iš kabineto, o bendraujant su juo pasakyti, koks jis yra svarbus“ (Daivutė Radzevičienė, ,,Varpo“ gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė, klasės auklėtoja).

„Tėvams tarpusavyje reikia daugiau bendrauti. Mokslininkai teigia, kad itin svarbu tėvams bendrauti tada, kai vaikas turi problemų. Partnerystės nėra tada, kai visa atsakomybė verčiama tik ant mokyklos pečių (Danguolė Laucienė, Liudviko Stulpino progimnazijos mokinių mama).

Nuskambėjus direktoriaus pavaduotojos ugdymui Neolės Jucienės žodžiams, apibendrinantiems konferencijos darbą, kilo mintis, kad apie visais laikais svarbius tėvų ir vaikų, šeimos ir mokyklos ryšius būtina ne tik kalbėti, bet ir įsiklausyti, išgirsti. Pastaruoju metu jaunųjų intelektualų aplinkoje vyresniąją kartą linkstama vadinti nuobodulio visuomene. Kaip tai nuobodulio kartai reikia rasti kelią į Y kartos, vadinamųjų „skaitmeninių gurmanų“ širdis? Turbūt labai svarbu įveikti būtent nuobodulį. Įveikti jį visur: gyvenime, moksle, meilėje, bendravime, kasdienybėje. Įveikti jį atveriant vartus naujoms veikloms, naujoms bendravimo formoms, ieškojimams ir atradimams.