Savarankiškas gyvenimas prasideda nuo paskolų

Studentai, norintys gauti valstybės paskolą studijų įmokai mokėti (įstoję iki 2009 m.) arba valstybės remiamą paskolą studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis gauti, Valstybinio studijų fondo tinklalapyje turi užpildyti prašymą-anketą ir pateikti ją fondui iki rugsėjo 27-osios.

Vidurkis - 10 tūkst. Lt

Buvęs Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis tikina, jog jaunam žmogui, kuris neturi darbo, o studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje ir jeigu jo tėvai ne iš turtingųjų, iš tikrųjų yra labai sudėtinga. Pasak jo, tai liudija ir tai, kad jaunų žmonių, įsigyjančių būstus Lietuvoje, beveik nėra.

„Studentai skolinasi mokslui tiek, kad padengtų studijų kainą, kurią jie turi mokėti iš savo kišenės. Šias paskolas administruoja Valstybinis studijų fondas, pačias paskolas teikia bankai. Paskolų vidurkis metams yra maždaug iki 10 000 litų“, - teigė D.Dikšaitis.

Turint omenyje, kad baigę studijas jaunuoliai ne visada Lietuvoje randa darbo, darosi sudėtingiau ir paskolų grąžinimo klausimas.

Anot D.Dikšaičio, sistema valstybėje idealiu atveju turėtų veikti taip, kad žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, be darbo nesėdėtų.

„Gyvename tokioje realybėje ir žinome, kad daug žmonių, baigusių studijas, dirba ne pagal išsilavinimą, kita vertus, jeigu kas nors atliktų tyrimą remdamasis Darbo biržos ir kitais informacijos šaltiniais, matyt, būtų rasta žmonių, kurie tiesiog „pakibę ore“ - turėję ir paskolas, ir darbo neradę. Nors bendri tyrimai rodo, kad žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, vis dėlto linkę rasti darbą, jų galimybės turėti pragyvenimo šaltinį yra geresnės“, - aiškino pašnekovas.

Skolas gali grąžinti pati valstybė

D.Dikšaitis atkreipė dėmesį, jog yra galimybė studentui paskolos ir negrąžinti.

„Lietuvoje egzistuojančioje paskolų tvarkoje yra numatyta atvejų, kai leidžiama asmeniui prašyti arba atidėjimo, arba net ir pati valstybė imasi šios naštos. Pavyzdžiui, kai žmogaus pajamų vidurkis yra mažesnis negu valstybės nustatytas remiamų pajamų dydis“, - teigė D.Dikšaitis.

Pasak jo, būna atvejų, kai paskolos grąžinimas įstumia į sunkią padėtį.

„Mano darbo laikotarpiu nebuvo taip, kad studentai kreiptųsi dėl to, jog susidūrė su sunkumais dėl paskolų grąžinimo, tačiau drįsčiau daryti prielaidą, kad studentai, kaip ir visa visuomenė, reaguoja į pokyčius ekonomikoje ir rinkoje. Jeigu nedarbas smarkiai išauga, tai paliečia ir studentus, - kalbėjo D.Dikšaitis. - Prieš porą metų stebėjome, kad daug žmonių, pasiėmę kreditus, vėliau neteko darbo. Taigi nuo to nėra apsaugoti ir studentai. Nors jie turėtų būti labiau apsaugoti, nes tai pirmiausia jauni žmonės, tie, į kuriuos investuoja pati valstybė.“

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"