Nebėra kitos išeities
Klaipėdoje žmogiškųjų išteklių srityje dirbančios konsultacinės įmonės "Alpha Consultants" direktorė Inga Siminonienė "Vakarų ekspresui" teigė, jog darbo rinkoje pastebi naują tendenciją: "Darbdaviai vis labiau atsigręžia į jaunus žmones ir vis aktyviau ieško talentingų jaunų specialistų tarp studentų. Atsiranda tam skirti portalai, kuriami vadinamieji "talentų bankai", sudarinėjami gabių studentų sąrašai, net ir tiesiogiai kreipiamasi į fakultetų dekanus ir klausiama, ar yra išskirtinai motyvuotų būsimų specialistų. Tai vyksta todėl, kad rinkoje mažėja žmonių: tiesiog nebėra kitos išeities."
Nors yra priversti atsižvelgti į pasikeitusią situaciją ir nebegali būti tokie išrankūs kaip iki šiol, dauguma darbdavių vis dar sunkiai su tuo susitaiko, pridūrė personalo atrankos specialistė. I. Siminonienė pasakojo neseniai dalyvavusi vienos mokslo įstaigos surengtame karjeros dienų renginyje, kuriame dalyvavo nemažai Lietuvos įmonių atstovų, ir stebėjo, kaip daugelis jų, studentų tiesiai paklausti apie įsidarbinimo galimybes, vis tiek minėjo, jog reikalinga 1-2 metų patirtis.
"Studentai buvo nusivylę, - apgailestavo I. Siminonienė, - kad dalyvavo tik viena įmonė, pasirengusi priimti ir nepatyrusius, suteikti jiems galimybę praktikuotis ir iš jų užsiauginti sau gerus darbuotojus. Tačiau tendencijos yra geros: jau randasi vis daugiau vadovų, kurie patys yra linkę domėtis ir analizuoti jauno specialisto potencialą. Neseniai susidūriau su įdomiu atveju: kandidatas į darbo vietą buvo paprašytas pateikti ne tik aukštojo mokslo diplomą, bet ir parodyti mokyklinius pažymius. Tai yra jį domino, ar žmogus geba dirbti kryptingai ir sistemingai siekti tikslo. Į tai norėtųsi atkreipti dabartinių moksleivių dėmesį", - šypsojosi pokalbininkė.
"Diplomas nėra lemiamas kriterijus"
Sostinės verslo konsultacijų bendrovės "Primum Esse", teikiančios personalo konsultavimo paslaugas Lietuvos ir užsienio įmonėms, pardavimo vadovas Valdas Grudė teigė, jog ieškomo specialisto išsilavinimas ir kvalifikacija pirmiausiai turi atitikti tą sritį, kurioje jis dirbs: "Tarkime, finansų, rinkodaros ar gamybos. Savo klientams ieškome vadovų ir aukštos kvalifikacijos specialistų, taigi mums prioritetas dažniausiai būna ekonomikos ar vadybos studijų kryptis."
Kalbėdamas apie vadovų paiešką ir atranką, V. Grudė teigė, jog diplomas nėra lemiamas kriterijus: "Kuo aukštesnio rango specialistas, tuo reikšmingesnė yra jo patirtis, o ne formalus išsilavinimas. Jeigu kalbame apie pardavimų srities vadovą, - pavyzdžiui, kurios nors telekomunikacijų bendrovės, - tai ar jis matematikas, ar fizikas, ar ekonomistas, neturi daug reikšmės."
Pokalbininko teigimu, mokymo įstaigų absolventai nėra ta auditorija, į kurią orientuojamasi, nes patirtis nėra jų stiprioji pusė. "Tačiau pasitaiko ir projektų, kuriems ieškome jaunų specialistų, turinčių potencialo", - pridūrė V. Grudė. Į klausimą, ar potencialiam darbdaviui yra svarbus mokymo įstaigos pavadinimas renkantis jauną specialistą, pokalbininkas atsakė teigiamai: "Svarbus. Tiesą sakant, nesu girdėjęs, kad žmogus, neįstojęs į kolegiją, "iš bėdos" stotų į universitetą, o ne atvirkščiai. Aukštesnės pakopos mokslo įstaiga tradiciškai yra labiau vertinama: ir dėl platesnio parengto specialisto akiračio, ir dėl jo akademinių žinių gilumo etc."
V. Grudė atkeipė dėmesį, kad renkantis kandidatą į jaunus specialistus, pirminis atrankos etapas yra formalūs dokumentai ir CV. "Jeigu kuris nors kandidatas yra baigęs finansų ekonomiką ar vadybą, tarkime, Londono universitete, tai, be abejo, didžiulis pliusas jo naudai. Kita vertus, tai dar nereiškia, kad kolegijos absolventas neturi jokių šansų. Antrasis atrankos etapas yra gyvas pokalbis, ir ne mažiau svarbu, kaip jis jame pasirodys."
Kolegijos suaktyvėjo
SĄMONINGUMAS. "Darbdavys vertina ir su specialybe susijusią įgytą praktiką, ir motyvus, kodėl pasirinkai būtent tą specialybę", - atkreipė dėmesį I. Siminonienė.
"Alpha Consultants" direktorė I. Siminonienė atkreipė dėmesį, kad aukštųjų mokyklų absolventai darbindamiesi dažnai daro tą pačią klaidą - nurodo bet kokią laikiną darbinę veiklą (pvz., vaikų priežiūrą vasarą ir pan.) kaip darbo patirtį: "Darbdaviui yra svarbi tik su specialybe susijusi praktika. Kitas dalykas - per pokalbį būtina akcentuoti motyvus, kodėl pasirinkai būtent tą specialybę. Pliusas - jeigu šis sprendimas atsakingas ir sąmoningas, dar mokykloje susietas su tuo, ką nori veikti gyvenime. Visa tai liudija, jog turime reikalų su brandžia asmenybe."
Kalbėdama apie studentų praktikos būtinybę, I. Siminonienė pažymėjo, jog pastaruoju metu ypač aktyvios šioje srityje tapo kolegijos: "Anksčiau jos įsiliedavo į universitetų karjeros renginius, o dabar juos organizuoja pačios; taip pat ieško ieško įvairių prisistatymo formų ir kontaktų su potencialiais darbdaviais; jų karjeros konsultantai rūpinasi, kuo ateityje užsiims mokslus baigę jų studentai. Tai nauja ir labai teigiama tendencija, kuri, manau, smarkiai atkreips darbdavių dėmesį. Ypač aktyvi šiame procese Lietuvos verslo kolegija."
Jeigu nėra patirties
"Jeigu nėra patirties, svarbiausi tampa kiti kriterijai: gebėjimai, asmeninės savybės, požiūris ir vertybės, - "Vakarų ekspresui" sakė UAB "Švyturys - Utenos alus" atrankų ir žmogiškųjų išteklių administravimo specialistė Solveiga Karkauskaitė.
"Atrankos kriterijai labai priklauso nuo pozicijos, į kurią kandidatas aplikuoja. Žinoma, jeigu ieškome vadovo ar specialisto - svarbu išsilavinimas, patirtis ir, žinoma, veiklos rezultatai, darbo stilius, vertybės, - teigė S. Karkauskaitė. - Tačiau ieškant kandidato, tarkime, į asistento poziciją svarbiau ne žinios ir patirtis, o gebėjimai, asmeninės savybės, požiūris ir vertybės."
Paklausta, ar atrankas vykdantiems specialistams šiandien yra svarbu, kokia mokslo įstaiga absolventui išdavė diplomą, žmogiškųjų išteklių specialistė sakė: "Diplomo reikšmė taip pat priklauso nuo pozicijos, į kurią kandidatas aplikuoja. Vienas iš pagrindinių reikalavimų ieškant vadovų ar specialistų - įgytas aukštasis išsilavinimas. Nebaigtos studijos ir nebaigimo priežastys taip pat gali daug pasakyti apie kandidatą. Kaip specialistas parengtas, priklauso ne nuo to, ar jis kolegijoje, ar universitete mokėsi, o nuo konkrečios kolegijos, universiteto, programų turinio, ten dirbančių specialistų ir bendros vykdomos studijų politikos."
Nebenori fiktyvių praktikų
Pasak Lietuvos verslo kolegijos praktikų vadovės Rasos Romerytės-Šereikienės, per pastaruosius trejus metus įmonių vadovų ir jaunimo santykiai akivaizdžiai pasikeitė. Darbdaviai jaunimą ėmė vertinti kaip potencialius darbuotojus, o jaunimas šiuos - kaip potencialius darbdavius.
"Mūsų socialinių partnerių sąrašas vis didėja. Tarp jų - bankai, draudimo, gamybos įmonės. Į praktikantus žiūrima vis palankiau. Kaip naują tendenciją įvardyčiau tai, kad jau ir patys sulaukiame kvietimų iš įmonių, o studentams už praktikos laikotarpį netgi sumokama. Kita nauja tendencija - studentai nebenori praktikos atlikti fiktyviai", - "Vakarų ekspresui" sakė praktikų vadovė ir pridūrė, jog daugiau nei pusę praktikos vietų įmonėse suranda mokymo įstaiga. Be to, Lietuvos verslo kolegija yra vienintelė Klaipėdoje (iš nevalstybinių), kurioje sukurtas atskiras praktikos centras. Čia studentai, prieš išeidami į realų gyvenimą, mokosi dirbti imituodami įmonės veiklą.
Kuria naują praktikos modelį
Kad studentų praktika būtų vertinga ir patiems studentams, ir įmonėms, Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA), Klaipėdos universitetas, LCC tarptautinis universitetas ir Klaipėdos valstybinė kolegija dar pernai sutarė sukurti e-projektą "Praktikų birža", kuris padės įmonėms ir studentams ne tik surasti vieniems kitus, bet ir pagerinti praktikų kokybę. Pasak KPA administracijos direktorės Jolantos Braukylienės, Klaipėdos valstybinės kolegijos studentas Arūnas Pikelis projektą jau parengė, dabar jis dar tobulinamas.
"Šios iniciatyvos tikslas yra sukurti modelį, kuris skatintų įmones priimti studentus į praktiką, realiai veiktų ir duotų naudos visoms šalims, - sakė J. Braukylienė. - Pramonininkai jau kurį laiką skundžiasi, kad mokymo įstaigos neįsiklauso į jų poreikius, ir abiejų pusių bendradarbiavimo formų paieškos vyksta seniai todėl pernai rudenį Klaipėdoje vyko konferencijos šia tema ir jos metu buvo išgrynintos konkrečios problemos. Šiuo metu namų darbus atlieka visos šalys: mokymo įstaigos, studentai ir verslininkai. Tikimės, kad "Praktikų birža" pradės veikti jau šį rudenį."
Ne tik žino, bet ir moka
Kristina Šmotaitė, Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų atstovybės prezidentė, trečius metus šioje mokslo įstaigoje studijuojanti buhalterinę apskaitą, specialybę teigia rinkusis labai atsakingai. "Esu praktiškas žmogus, todėl prieš stodama daug domėjausi, analizavau situaciją darbo rinkoje, viską gerai apgalvojau. Kolegiją rinkausi todėl, kad norėjau išmokti kuo daugiau praktinių dalykų. Man gaila laiko teorijoms, be to, ir darbdaviams tai nėra svarbiausias kriterijus. Esu praktiškas žmogus, todėl man svarbu turėti paklausią specialybę, garantuojančią gerai mokamą darbą. Nenoriu būti tarp tų, kurie įgiję aukštąjį išsilavinimą mindo darbo biržos slenkstį ir prašo pašalpų. Žinau, ką reiškia netekti darbo, nes mano abu tėveliai tai patyrė. Manau, jog buhalterių visada reikės, be to, galima dirbti net keliose įmonėse."
PRAKTIŠKUMAS. "Esu atsakingas, praktiškas žmogus, todėl rinkausi paklausią specialybę", - sakė buhalterinę apskaitą kolegijoje studijuojanti K. Šmotaitė.
Trečiakursei jau teko atlikti ir praktiką didelėje miesto įmonėje, ir tai, pasak Kristinos, tik patvirtino jos teisingą pasirinkimą: "Kaip ir tikėjausi, kolegija išties parengia praktikus, kurie atėję į įmonę žino, nuo kurio galo pradėti dirbti."
Atnaujina studijų formas
Lietuvos verslo kolegijos (LVK) direktorė doc. dr. Angelė Lileikienė neneigė fakto, kad dėl demografinės duobės, studentų mažėjimo, didelio aukštųjų mokyklų skaičiaus bei didžiulės jų tarpusavio konkurencijos visos kolegijos stengiasi priimti kuo daugiau studentų. "Meluoja tas vadovas, kuris sako kitaip. Esame priversti jų priimti kuo daugiau, kad išsilaikytume. Kita vertus, mūsų tikslas - kad į LVK ateitų mokytis tik motyvuoti mokiniai, aiškiai suvokiantys, ką ir kodėl jie čia studijuos. Kad taip būtų, turi vykti glaudus bendradarbiavimas tarp bendrojo lavinimo mokyklų ir aukštųjų. Mokyklose atsiradus karjeros koordinatoriams, ledai šia kryptimi jau pajudėjo", - sakė vadovė.
INOVACIJOS. Nevalstybinei kolegijai vadovaujanti dr. A. Lileikienė akcentavo naujų studijų formų svarbą.
Paklausta, kokiomis inovacijomis konkurencinėje aplinkoje išsiskiria LVK, dr. A. Lileikienė akcentavo naujas studijų formas: tai nuotolinės virtualiosios studijos ("on-line") ir dvikalbio mokymo sistema (paskaitos lietuvių ir anglų kalbomis - pasirinktinai; angliškai jas skaito ir trys dėstytojai iš Škotijos universiteto).
Vadovė priminė ir faktą, kad LVK pirmoji iš nevalstybinių aukštųjų gavo akreditaciją 6 metams. Studijų kokybės vertinimo centro pasitelkta tarptautinė ekspertų grupė puikiai įvertino studijų kokybę ir neformalų praktinį specialistų rengimą.
Šiemet atlikta 9-12 klasių moksleivių apklausa parodė, kad svarbiausi veiksniai renkantis specialybę yra profesinės karjeros galimybės pabaigus studijas, specialybės poreikis darbo rinkoje.
Apklausos metu taip pat išryškėjo tendencija, jog darbo užmokestis po studijų baigimo yra svarbesnis vyriškosios lyties atstovams: studijų pasirinkimą lemiančiu veiksniu darbo užmokestį nurodė 24 proc. vaikinų ir tik 7 proc. merginų.
90 proc. apklaustųjų ketina studijuoti vos tik baigę mokyklą.
29 proc. apklaustųjų įvardijo, kad renkantis studijas sunku priimti sprendimą dėl ateities.
Apklausąoje dalyvavo 430 devintų - dvyliktų klasių moksleivių, į Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vykusią parodą "Studijos 2013" atvykusių iš visos Lietuvos.
Vilniaus universiteto Studijų direkcijos inf.
Bendrajame priėmime dalyvaujantys stojantieji vienu metu gali pretenduoti į valstybės finansuojamas universitetinių ir koleginių studijų programas. -------------------------------------------- UNIVERSITETAS: studijų trukmė - 4 metai, mokymosi pobūdis - akademinės teorijos, analitiniai tyrimai. Stojant sudaroma eilė pagal vidurinio ugdymo programos baigimo rezultatus. Valstybės finansavimą galima gauti stojant tiek į nuolatines, tiek į ištęstines studijas. Studentai gali pretenduoti į valstybės skiriamas 390 Lt mėnesines socialines (jeigu šeimos pajamos mažos) ir skatinamąsias, taip pat tikslines stipendijas. KOLEGIJA: 3 metai; teorija ir profesinių įgūdžių formavimas. Eilė, finansavimas, stipendijos - kaip ir universitetuose. PROFESINĖ MOKYKLA: 1-2 metai; profesinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymas; mokslas finansuojamas valstybės lėšomis, mokamos stipendijos, skiriama materialinė parama. Daugiau informacijos - www.lamabpo.lt ---------------------
VALSTYBINĖS kolegijos
Alytaus kolegija
Kauno kolegija
Kauno technikos kolegija
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
Klaipėdos valstybinė kolegija
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
Marijampolės kolegija
Panevėžio kolegija
Žemaitijos kolegija
Šiaulių valstybinė kolegija
Utenos kolegija
Vilniaus kolegija
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
NEVALSTYBINĖS kolegijos
Šv. Ignaco Lojolos kolegija
V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla
VšĮ Kolpingo kolegija
UAB Klaipėdos verslo aukštoji mokykla
VšĮ Lietuvos verslo kolegija
VšĮ Socialinių mokslų kolegija
VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija
UAB Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
VšĮ įstaiga Vilniaus verslo kolegija
Vilniaus dizaino kolegija
VšĮ Vilniaus kooperacijos kolegija
aikos.smm.lt inf.
Rašyti komentarą