Rinkliavos mokyklose: tėvai neprivalo pirkti suolų ar dažyti klasę

"Viena mama piktinosi, kad ji savo sūnaus klasei jau yra nupirkusi kone 100 rulonų tualetinio popieriaus", - kad tokios tradicijos kai kuriose mokyklose dar gajos, akcentuoja ir Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė, tvirtinanti, jog sulaukia daug tokių skundų.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyva maždaug prieš metus surengta apklausa atskleidė, kad rinkliavas mokykloms vis dar moka daugiau nei pusė mokinių tėvų.

Šelpia

Vasario pradžioje K. Paulikė socialiniame tinkle užvedė diskusiją, kuri patvirtino, kad klaipėdiečiai irgi šelpia mokyklas iš savo kišenės. Nepaisant to, kad daugelis jų skiria mokyklai 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, dažnai to mokykloms esą nepakanka.

"Pirkome vaikams spinteles. Nepamenu tikslios sumos, bet, regis, kainavo 70 litų. Šiemet rinkome suolams po 20 eurų", - atviravo Inga socialiniame tinkle pradėtoje diskusijoje.

"Remontavome klasę, pirkome tentą, užuolaidas, spintelę ir t. t. Kasmet už klasės remontą reikia nemažai sumokėti, o ką daryti, jei turi ne vieną mokyklinio amžiaus vaiką?" - antrino Jurgita.

"Mūsų mokykloje rugsėjo mėnesį rinko už kiekvieną vaiką po 100 Eur, nes reikėjo mokytojai pirkti kompiuterį, printerį, kolonėles, o dalis lėšų buvo skirta tualetiniam popieriui ir pratyboms", - pasakojo kita mama, pasivadinusi Nerės vardu.

"Mes visada renkame ir pratyboms, ir į klasės fondą (spausdintuvo dažams, popieriui) ir pažintinei veiklai, o dabar dar klasei trūksta tam tikros kompiuterinės technikos, kuri padės vaikams mokytis, tai renkame ir tam", - pasakojo dar viena mama.

Iš kitų tėvų pasisakymų akivaizdu viena - plačiai atverti savo piniginę mokyklos poreikiams tenkinti tėvams yra tapę norma. Dažną šitaip elgtis skatina tikėjimas, kad visa tai daroma jų pačių vaikų labui. Esą jei bus nupirktas mokytojai kompiuteris, galbūt ji ras įdomesnės medžiagos pamokoms. Gražesnės užuolaidos, išdažytos sienos, nauji suolai - visa tai tik tam, kad vaikams būtų kuriama malonesnė atmosfera.

"Betgi visam tam gėriui lėšų skiria valstybė ir miesto Savivaldybė. O ką jau kalbėti apie pačių tėvų mokykloms skiriamą 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio paramą. Tad mane stebina toks atviras reketas", - stebėjosi K. Paulikė.

Pasisako prieš

Kad ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje gajos tokios tradicijos, byloja ir šių mokslo metų pradžioje švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės miestų merams išplatintas raštas, kuriame tarsi aiškiai įvardinta, kad ministerija netoleruoja tokių prievartinių rinkliavų.

"Į Švietimo ir mokslo ministeriją kreipėsi vaikų tėvai bei visuomenės atstovai dėl rinkliavų mokyklose, kai pinigai renkami mokyklos patalpų ar klasės remontui, baldams, užsienio kalbų vadovėliams ir pratyboms, ekskursijoms, dovanoms ir pan. Švietimo ir mokslo ministerija pasisako prieš bet kokias nesavanoriškas rinkliavas mokyklose, kurios skatina tėvų susipriešinimą, didina socialinę atskirtį. Už mokyklų remontą atsakingos savivaldybės. Lėšų mokyklų statybai, remontui, infrastruktūrai gerinti, mokymo įrangai atnaujinti ir kt. skiriama iš valstybės biudžeto ir ES paramos fondų. Tėvai mokinius privalo aprūpinti tik individualiomis mokymo priemonėmis", - akcentuojama savivaldybių merams adresuotame ministrės rašte.

Tačiau tuo pat metu primenama, kad tėvai mokyklą visgi gali remti savanoriškai, pagal Labdaros ir paramos įstatymo reikalavimus. Tik tokiu atveju mokykla privalo tėvams pateikti išsamią ataskaitą apie lėšų panaudojimą.

Bet kas gali įrodyti, kad tėvai, patys iš savo kišenės ištraukę pinigų naujam mokytojos kompiuteriui įsigyti, tai darė per prievartą? Įdomu, kiek tėvų, žinodami, kad neprivalo šelpti mokyklos, išdrįsta pasakyti mokytojai "Ne", kai ji per tėvų susirinkimą lyg tarp kitko užsimena, kad paralelinės klasės tėvai jau nupirko savo vaikams naujus suolus, o ir sienas esą būtų laikas dažyti? O gal neretai būna ir taip, kad patys tėvai ragina mokytoją, jog jau laikas būtų suremontuoti klasę?

ŠMM, siekdama išsiaiškinti situaciją dėl bendrojo ugdymo mokyklose vykdomų rinkliavų, maždaug prieš metus surengė mokyklų vadovų ir tėvų anoniminę apklausą. Iš viso apklausoje dalyvavo apie 7 000 mokinių tėvų ir 74 mokyklų direktoriai. Apklausos duomenimis, 63 proc. mokinių tėvų teigė, kad mokykloje buvo renkamos rinkliavos.

Tikina neprašantys

Kyla ir kitas klausimas - gal negaunant papildomų rinkliavų iš tėvų mokyklose būtų neįmanoma išlaikyti padoraus lygio?

"Mes tikrai nerenkame iš tėvų jokių rinkliavų, nes paprasčiausiai neturime iš ko jų rinkti. Daugelis mūsų mokykloje besimokančių jaunuolių - socialiai remtini", - pasakojo Klaipėdos Ievos Simonaitytės mokyklos direktorė Gražina Skunčikienė.

Tiesa, direktorė neslėpė, kad iš Savivaldybės skiriamų lėšų patalpų remontui ne itin ką gali nuveikti. Tad klasių remontams tenka paaukoti ir dalį lėšų, gaunamų už mokyklos patalpų nuomą įvairiems būreliams.

"Kai į bendrą krūvą sumetame visas lėšas, per metus įstengiame suremontuoti 2 klases. Taip pamažu ir tvarkomės", - pasakojo direktorė.

"Mūsų mokykloje tikrai nevyksta jokios rinkliavos. Tikrai žinočiau, jei būtų kitaip. Mokytojai žino mano nuostatą šiuo klausimu. Manau, kad mūsų klasės ir taip gana estetiškos ir sutvarkytos. Kai specialistai tikrina mūsų kabinetus, prikimba nebent dėl susidėvėjusių durų ir grindų, bet tikrai tėvų niekas nereketuoja, kad už savo pinigus jie turėtų jas pakeisti. Anksčiau tėvų prašydavome, kad talkintų dažant kabinetus, bet dabar ir to nebereikia, nes turime savo darbuotojus", - antrino "Aukuro" gimnazijos direktorė Lygija Virkšienė.

Jos skaičiavimu, kasmet mokykloje atnaujinami 2-3 kabinetai. Paprastai tam esą naudojamos tėvų 2 proc. GPM pervestos lėšos bei Savivaldybės skiriamos aplinkos lėšos.

"Spintelių vaikai neperka. Kas nori, gali jas nuomotis, tokią paslaugą teikia viena įmonė. Būna, kad vieną spintelę nuomojasi ir keli vaikai, kad būtų pigiau. O kas nenori, yra puikiausios mokyklos rūbinės", - pasakojo direktorė.

Esą vienintelis dalykas, kam iš tėvų renkami pinigai - vaikų ekskursijoms organizuoti bei kopijavimo paslaugoms apmokėti.

"Šiemet tėveliai į mokyklos paramos fondą oficialiai pervedė 500 eurų", - minėjo mokyklos vadovė.

Direktorė prasitarė turėjusi minčių, kad tėveliai iš dalies finansuotų elektroninio skambučio pirkimą, bet kai atlikus apklausą paaiškėjo, jog prisidėtų tik nedidelis procentas tėvų, tos minties buvo atsisakyta.

"Skambutį vis tiek pakeitėme, bet jau be tėvų pagalbos", - minėjo L. Virkšienė.

"Žaliakalnio" gimnazijos direktorius Vitalijus Jakobčiukas tikino, kad rinkliavų mada mokyklose baigėsi tuomet, kai buvo įteisinta 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio parama.

"Nebent patys tėvai savo iniciatyva ką nors sugalvoja. Žinau, kad šiemet pirmokų tėvai patys nusprendė per žiemos atostogas finansuoti vaikams ekskursiją į Vilnių. Tokia iniciatyva sveikintina, todėl ją palaikome. Bet ekskursijoms skiriame ir iš surinktų 2 procentų GPM lėšų. Mūsų mokykloje labai aktyvi tėvų taryba, tad jie patys dalyvauja sprendžiant, kur turi būti panaudotos tos lėšos. Jas skiriame ir mokyklai per šventes puošti, ir vaišių stalui per išleistuves paruošti ar padėkos raštams. Pavyzdžiui, šiemet komisija nusprendė iš to fondo nupirkti vienai moksleivei striukę, nes ji jos neturėjo. O kabinetai remontuojami, baldai ir tualetinis popierius perkami iš Savivaldybės skiriamų aplinkos lėšų. Pavyzdžiui, šiemet pavyko nupirkti naujus baldus trims klasėms", - pasakojo direktorius.

Pasak V. Jakobčiuko, reikia tik ūkiško požiūrio ir iš aplinkai skiriamų lėšų susitaupyti įmanoma ne tik klasių remontams, bet ir naujai aparatūrai, kompiuteriams.

"Pavyzdžiui, mes jau pasiruošėme kitiems Naujiesiems metams. Žinojome, kad sausį kalėdiniams papuošimams ir šviečiančioms girliandoms prekybos centruose bus taikoma 70 procentų nuolaida, tad ir nusipirkome pigiai", - džiaugėsi mokyklos vadovas.

Tiesa, pasak jo, kasmet tėvų pervedama 2 proc. GPM dalis mažėja. Prieš keletą metų mokykla džiaugdavosi surinkusi 19 tūkst. litų, dabar tenkinasi 2,5-3 tūkst. Eur dydžio parama.

Vienam kvadratiniam metrui - 50 centų

Jolanta CEPLIENĖ, Klaipėdos savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vedėja

Mokytojos ar klasių auklėtojos negali reikalauti, versti ar skatinti tėvus pirkti ką nors mokyklai. Tačiau dažnai būna taip, kad patys tėvai nori, jog jų vaikai mokytųsi moderniau įrengtoje klasėje, tad patys sutaria prisidėti prie jos gražinimo. Tai nėra draudžiama. Tačiau tikrai nėra taip, kad klasių remontai ir baldų atnaujinimas yra palikti tik mokyklų ar, juo labiau, tėvų galvos skausmui. Galima pasidžiaugti, kad kosmetiniam mokyklos remontui iš Savivaldybės biudžeto kasmet skiriama vis daugiau lėšų, nes buvo ir tokių metų, kai tokios eilutės iš viso nebuvo.
Anksčiau buvo iškelta idėja, kad vienam mokyklos kvadratiniam metrui kosmetiškai suremontuoti turi būti skirta po litą, šiemet, skaičiuojant eurais, jau kiekvienam kvadratiniam metrui skiriame po 50 euro centų. Siekiamybė - kad šis finansavimas išaugtų iki euro vienam kvadratiniam metrui.
Skiriame lėšų ir suolams. Šiemet, atsižvelgdami į mokyklų prašymus, nupirksime naujus suolus kelioms klasėms penkiose mokyklose. Beje, suolams pinigų skiria ir Švietimo bei mokslo ministerija.