Rinkai reikalaujant "tiksliukų", vis dar karaliauja socialiniai mokslai

Nors jau kelerius metus skambinama pavojaus varpais ir įspėjama, kad verkiant trūksta tiksliųjų mokslų absolventų, mokyklų abiturientai, panašu, į perspėjimus didelio dėmesio nekreipia. Šiais metais, kaip ir daugelį prieš tai, populiariausios tarp stojančiųjų į aukštąsias mokyklas vis dar išlieka socialinės krypties studijos. Tebėra ir neigiamas visuomenės požiūris į profesines mokyklas baigusius asmenis, nors verslininkai tikina, jog kvalifikuota darbo jėga pastaruoju metu itin reikalinga. Tiesa, nors specialistai pripažįsta, jog ir patys būsimieji studentai bijo rizikuoti bei renkasi lengviausią kelią, dažnai pritrūkstama ir koordinuotų valstybės veiksmų.

Liepos 23-ioji - paskutinė diena, kada abiturientai gali užpildyti bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymus.

Iki praėjusios savaitės Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje buvo užsiregistravę per 36 tūkst. stojančiųjų. Per 31 tūkst. jau buvo užpildę pirmos pakopos prašymus. [CITATA]

Dar nesibaigus prašymų pildymo laikui jau buvo aišku, jog būsimųjų studentų pageidavimai šiais metais smarkiai nesikeičia. Net 43,5 proc. asmenų, stojančių į universitetus, pirmąjį prioritetą teikė socialiniams mokslams. Panašus skaičius - 42,2 proc. - abiturientų rinkosi socialinių mokslų studijas kolegijose.

Šiemet, skirtingai nei pernai, šiek tiek populiaresnės biomedicinos srities studijos. Jas pirmuoju prioritetu įrašė per 20 proc. stojančiųjų į universitetus. Tokius mokslus kolegijose rinkose 22,6 proc. asmenų. Tiesa, pastarieji kiek didesnį prioritetą teikė technologiniams mokslams (26,8 proc.).

Šaknys - mokykloje

LAMA BPO prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorius Pranas Žiliukas pabrėžė, jog jokiais būdais negalima sakyti, jog socialinės ar humanitarinės pakraipos studijų absolventai nereikalingi.

"Būtų neteisinga sakyti, kad jų visai nebereikia. Įvairovė būtina, todėl reikalingi bet kurios srities geri specialistai. Tačiau susidaro didelė valstybinė problema, kai didžiulė masė ir dar silpnokų absolventų renkasi socialinę sritį. Juk šios srities studentų perteklių dažniausiai sudaro už studijas mokantys asmenys, atėję su gana silpnu konkursiniu balu", - teigė P. Žiliukas.

LAMA BPO prezidento teigimu, tokį būsimųjų studentų pasirinkimą formuoja tai, jog mokykloje mėgstama kiek patinginiauti. 11-12 klasėje renkamasis tradicinis rinkinys - istorija bei lietuvių ir anglų kalbos, atitinkamai baigiant mokyklą laikomi tokie patys brandos egzaminai, todėl ir stojimo galimybės lieka ribotos.

"Galime peržiūrėti skaičius - maždaug 7 proc. renkasi fiziką ir chemiją, matematiką - tik šiek tiek daugiau nei trečdalis, informacines technologijas - apie 6 proc. Natūralu, kad susidaro stojančiųjų į tiksliuosius mokslus stygius. Dažnai mokykloje pasirenkamas lengvesnis kelias. Galvojama, kad gyvenimiškos problemos dar toli. Iš tiesų, ne vėliau nei dešimtoje klasėje reikėtų žinoti, kokia kryptimi norėsi sukti", - teigia LAMA BPO prezidentas.

Tiesa, šiemet apie 2,5 proc. daugiau abiturientų renkasi biomedicinos krypties mokslus. Anot P. Žiliuko, tokia konkurencija visai naudinga, mat bus atrinkti tik patys geriausi ir gabiausi.

Reikia peržiūrėti kainas

KTU studijų prorektoriaus manymu, norint tinkamai sureguliuoti studentų srautus, trūksta ir tinkamų valstybės veiksmų. Būtina susisteminti rinkos tyrimus - užtektų įsigyti paprastą ir nebrangią programinę įrangą, leidžiančią apskaičiuoti specialistų, reikalingų regeneracijai, poreikį ekonominiame sektoriuje.

"Visa tai yra įmanoma. Tačiau negali sakyti, kad nieko nėra daroma. Bandoma sudaryti specialų profesijų žemėlapį, ministerijos tariasi tarpusavyje, rūpinasi informacijos apie specialistų poreikį kaupimu, galvojama apie valstybinį užsakymą. Tačiau tai nėra pagrindinis dalykas. Reikia galvoti apie mokamas studijas. Universitetuose nemaža dalis studentų socialinius mokslus renkasi dar ir dėl mažesnės studijų kainos. Šitas reiškinys taip pat yra labai svarbus", - teigia P. Žiliukas.

LAMA BPO prezidento manymu, tiksliųjų mokslų pakraipos studijų piginimas nėra išeitis, mat studijų kaina Lietuvoje nėra pernelyg didelė. Toks įspūdis susidaro tik todėl, jog į kitus Europos universitetus Lietuvos studentai dažnai įstoja gaudami valstybės finansavimą, o jei jo negautų, kaina tikrai neatrodytų tokia maža. P. Žiliuko nuomone, socialinių ir humanitarinių mokslų kainas reikėtų sulyginti su tiksliųjų. Pokyčiai studijų kainodaroje būtų vienas iš problemos sprendimo būdų.

Dėmesys mažėja

Lietuvos švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio manymu, išskirtinį socialinių mokslų populiarumą palaiko keletas faktorių.

"Tai bendro pobūdžio išsilavinimas: teisės, vadybos, ekonomikos žinios praverčia visose gyvenimo srityse. Šios specialybės visuomenės akyse taip pat pastarąjį dešimtmetį buvo tapusios prestižinėmis. Tokią nuomonę, matyt, formuoja ir atlyginimai, kuriuos gauna geriausi savo srities profesionalai, tačiau pamirštama, kad šiuo metu daug šių specialybių absolventų mina darbo biržos slenksčius.

Socialinių mokslų populiarumą taip pat lemia tai, kaip visuomenė suvokia jų studijas - neretai manoma, kad, palyginti su biomedicinos ar technologijos mokslais, čia reikia krimsti mažiau "kietųjų" mokslų ir galima studijuoti lengviau. Jau ne kartą esu raginęs ir dar kartą raginu jaunimą savo ateities labui renkantis studijas gerai apmąstyti darbo rinkos tendencijas, ekspertų patarimus, darbdavių nuomones", - "Vakarų ekspresui" teigė D. Pavalkis.

APSIVERTĖ. Socialinės pakraipos specialybės visuomenės akyse, švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio manymu, per pastarąjį dešimtmetį buvo tapusios prestižinėmis, tačiau pamirštama, kad šiuo metu daug šių specialybių absolventų mina darbo biržos slenksčius. Sauliaus VENCKAUS ("Respublika") nuotr.

Vis dėlto, anot ministro, vienareikšmiškai teigti, kad jaunimas ekspertų raginimų neklauso, negalima. Statistika rodo, kad nuo 2009 m. stojančiųjų dėmesys socialiniams mokslams sumažėjo beveik 10 proc., tuo pačiu metu galima matyti, kaip auga dėmesys biomedicinos studijoms. Tikėtina, kad tendencija rinktis studijoms technologijos, tiksliuosius ir biomedicinos mokslus augs.

Priemonės - įvairios

"Diskusijos vyksta nuolat, aukštąsias mokyklas taip pat raginame kuo aktyviau bendradarbiauti su darbdaviais. Šiuo metu atliekami parengiamieji darbai absolventų karjeros stebėsenai. Ji leis matyti, kur studijas baigę kokių specialybių ir kokių aukštųjų mokyklų studentai įsidarbina, ar dirba pagal specialybę. Stojančiųjų srautus valstybė tiesiogiai gali reguliuoti per biudžeto finansavimą studijoms. Tai ir darome - skiriame daugiau valstybės finansuojamų vietų tarp stojančiųjų mažiau populiarioms, bet darbo rinkai reikalingoms specialybėms", - teigė švietimo ir mokslo ministras.

Teigiama, jog jau šiemet pradėta reguliuoti studentų priėmimą atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius - turėtų būti priimta daugiau būsimų policininkų, agronomų, slaugių, inžinierių.

Be to, antrus metus taikomas tikslinis studijų finansavimas. Atsižvelgiant į valstybei būtinų specialistų poreikį, dalis studentų priimami į valstybės finansuojamas tikslines studijų vietas pasirašant trišalę sutartį tarp aukštosios mokyklos, studento ir darbdavio. Į tikslinę studijų vietą priimtas studentas įsipareigoja baigęs studijas bent trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys - prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas

Pasak D. Pavalkio, ateityje studentų priėmimas dar labiau priklausys nuo valstybės užsakymo, kuris bus formuojamas pagal tai, kokių specialistų reikia šalies ūkiui.

Požiūris keičiasi

LAMA BPO prezidento teigimu, džiugu, jog valstybinėje politikoje gausėja teigiamų pokyčių profesinio pasirengimo atžvilgiu.

"Apskritai didžiajai daliai jaunų žmonių reikėtų pirmiausia pabandyti įsigyti kokią nors profesiją, pasitikrint save, perprasti dėsnius ir tik tada siekti aukštesnio mokslo. Pavyzdžiui, Šveicarijoje apie 70 proc. studentų pirma įgyja profesiją, o tik tada renkasi aukštąjį mokslą. Mūsų šalyje šis skaičius vargu ar siekia 20 proc. Juk baigus profesinę mokyklą, niekas neužkerta kelio tolesnėms studijoms.

Tiesa, matome tendenciją, jog šis požiūris populiarėja. Šiemet stojančiųjų spektre daugiau negu trečdalis yra ne šiemet baigę vidurines mokyklas. Čia yra ir po profesinių mokyklų absolventų, ir jau spėjusių padirbėti ar pabandžiusių studijuoti užsienyje, ir tiesiog sugalvojusių perlaikyti brandos egzaminus. Žodžiu, požiūris iš tikrųjų keičiasi, ir tai gera tendencija, nes būtina, kad profesinio mokymo sektorius stiprėtų, mat kvalifikuotos darbo jėgos stinga", - sakė P. Žiliukas.

UŽDARAS RATAS. 11-12 klasėje mokiniai renkasi tradicinį rinkinį - istorija bei lietuvių ir anglų kalbos, atitinkamai baigiant mokyklą laikomi tokie patys brandos egzaminai, todėl ir stojimo galimybės lieka ribotos. Redakcijos archyvo nuotr.

Anot ministro D. Pavalkio, apie situacijos darbo rinkoje ir visuomenės požiūrio į profesinį mokymą neatitikimą kalbama ne vienerius metus, tačiau praktika rodo, kad savo darbą išmanantys aukštos kvalifikacijos amatininkai gauna gerus atlyginimus ir yra labai paklausūs.

"Tam tikras žiūrėjimas į amatą iš aukšto yra įsigalėjęs dar nuo sovietinių laikų. Tačiau pastebime, kad visuomenės nuomonė pradeda keistis. Jau kelerius metus stebime po vidurinės mokyklos besirenkančių profesines mokyklas skaičiaus augimą, įgyti darbo rinkoje paklausių aukštos kvalifikacijos profesinių įgūdžių ateina ir baigusieji aukštąsias mokyklas", - teigė ministras.

Netinkamas švietimas

Panašias tendencijas pastebėjo ir Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro Pirminio profesinio mokymo ir reabilitacijos skyriaus psichologė Egita Dadašova.

"Žmonės, baigę aukštąjį mokslą, dažnai kreipiasi į mus norėdami įgyti profesiją. Tai, matyt, priklauso nuo darbdavių - jie nori, kad žmogus turėtų ir aukštąjį išsilavinimą, ir profesinių įgūdžių. Būtent šiuos rinkos poreikius aukštųjų mokyklų absolventai pastebi pradėję ieškoti darbo ir nerasdami sau vietos", - pasakojo E. Dadašova.

Anot psichologės, pastaruoju metu itin populiarios su grožio industrija susijusios profesijos - masažisto, vizažisto ir panašios.

Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos direktorius Valentinas Radavičius pastebėjo, jog nors profesinis mokymas Lietuvoje ir turi savo paklausą, tačiau vis dar stinga tinkamo švietimo šioje srityje.

"Europoje yra visai kitoks požiūris. Pavyzdžiui, Vokietijoje nebaigęs profesinių mokslų neįstosi į aukštąją, pas mus viskas atvirkščiai. Tą požiūrį būtina keisti. Pirmiausia reikia, kad vaikai būtų teisingai informuojami. Trūksta kvalifikuoto mokinių švietimo. Juk jie bene šeštoje klasėje turėtų apsispręsti, ką ateityje norėtų veikti, o jei mokytojas ar mama paaiškina, jog toje profesijoje mojuosi plaktuku, o anoje kastuvu, tai čia ne informacija.

Be to, trūksta ir kitokio verslininkų požiūrio. Jie taip pat turėtų galvoti apie investavimą į būsimųjų darbuotojų mokymą, o ne tik laukti, kol pas juos atkeliaus kvalifikuoti specialistai", - mano V. Radavičius.

Mintims apie glaudesnį mokslo ir verslo įstaigų bendradarbiavimą pritarė ir D. Pavalkis.

"Visai Europai aktualus glaudesnis universitetų ir pramonės bendradarbiavimas siekiant didesnio regiono konkurencingumo - apie tai garsiai kalbama, ieškoma sprendimų aukščiausiu lygiu. Toks bendradarbiavimas būtinas, jei norime ruošti tokius specialistus, kurių trūksta darbo rinkai. Lietuva šioje srityje turi gerų pavyzdžių - į mūsų aukštųjų mokyklų tarybas įeina ir verslo atstovai, verslas ir universitetai kviečiami kartu dirbti mokslo, studijų ir verslo slėniuose. Europa susidomėjusi žiūri į tokias mūsų iniciatyvas."

Verslininkai pasiruošę dialogui

Jolanta BRAUKYLIENĖ, Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorė

Pastarųjų metų tendencijos yra aiškios - pramonininkai pradeda stigti tiksliųjų mokslų absolventų ir jau ne vienerius metus apie tai kalba. Mūsų asociacijos nuomone, kuo toliau, tuo labiau ši problema gilės. Patys pramonininkai ir verslininkai pritaria, kad kolegijos paruošia daugiau praktikos turinčius absolventus ir tai yra didžioji jų vertybė. Šiandien reikia ne mokslininkų, trūksta profesinį pasirengimą turinčių žmonių, ir darbininkiškų profesijų taip pat. Tokių darbuotojų reikia logistikos, medžio apdirbimo, laivų statybos ir kitose srityse. Yra įmonės, kurios ruošia sau specialistus, tačiau to nepakanka. Ruošiant programas reikėtų atsižvelgti ir labiau įsiklausyti į rinkos poreikius ir pokyčius. Daugiau diskusijų ir dialogo su verslininkais ruošiant studijų programas tikrai nepakenktų. Švietimo srityje svarbiausia koordinavimas. Labiausiai Lietuvos verslininkai pageidautų lankstumo studijų programose. Specializuotų absolventų įmonės stokoja, moka nemažus atlyginimus, kviečia, daug ką siūlo, tačiau nėra kam šias vietas užpildyti. Mes visada esame pasiruošę bendradarbiauti. Tik bendrai kalbantis galima išgryninti ir numatyti tai, kas bus reikalinga.