"Tos mokyklos, kurios neturi galimybių užsidirbti, yra pasmerktos Lietuvoje žlugti. Su tuo susiduria ir Laivininkų mokykla. Nebent ji turėtų labai daug mokinių, kurie atsineštų savo krepšelius. Tačiau mokinių mažėja, o papildomų pajamų nėra, pastatas jai per didelis, pritaikytas tipinėms mokykloms. Mano galva, sprendimas ją sujungti su kita mokykla yra logiškas", - sako Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) vykdomasis direktorius Gintautas Kutka, kurį laiką buvęs ir Laivininkų mokyklos tarybos nariu.
Priminsime, kad šiemet balandžio pabaigoje Lietuvos Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui sujungti dvi profesines mokyklas VšĮ Klaipėdos laivininkų mokyklą (Rambyno g. 14) ir VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklą (Statybininkų pr. 39) ir jų pagrindu įsteigti naują juridinį asmenį - VšĮ Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrą, kuriam pereis visos reorganizuojamų VšĮ teisės ir pareigos. Centro dalininke bus ministerija ir jai priklausys jo teisės ir pareigos.
Reorganizacijos plano dar nėra
Jūratė Cikienė, Klaipėdos laivininkų mokyklos direktoriaus pavaduotoja, teigė, kad nuo šių metų rugsėjo 2 d. Klaipėdoje turi atsirasti nauja įstaiga, nes Vyriausybė jau priėmė nutarimą. Dabar abi mokyklos laukia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintų reorganizacijos sąlygų, pagal kurias jos bus sujungtos ir atsiras naujas centras.
"Dar laukiame dokumentų. Norime imtis veiksmų. Reikės įspėti darbuotojus, kurie bus atleisti, kuriems sumažės krūvis, kuriems bus pasiūlytos kitos pareigybės. Tačiau kol kas dar nieko negalime daryti, nes tas klausimas tebėra atviras", - teigė direktoriaus pavaduotoja.
Ji patikino, kad nė viena mokykla nebus jungiama prie kurios nors kitos - bus visiškai naujas darinys jas sujungus.
Vakar abiejų mokyklų vadovai ir Laivų statybos ir remonto mokyklos dalininkės UAB "Vakarų santechnika" atstovai buvo išvykę į Vilnių tartis šiuo klausimu. Pasak J. Cikienės, minėtos reorganizacijos įgyvendinimui koją kiša "Vakarų santechnika". Priminsime, kad būtent ji nesutiko, kad mokyklos dalininke prieš kelerius metus taptų AB Vakarų laivų gamykla, kuri itin suinteresuota tokių specialistų rengimu ir būdama dalininke galėtų sudaryti mokyklai kur kas geresnes sąlygas. "Manau, dėl šios priežasties klausimas yra atviras", - sakė J. Cikienė.
Kita problema - šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje nebeliko žmonių, galinčių parengti reorganizacijos planą. Nebėra Profesinio mokymo skyriaus vadovo, Mokymosi visą gyvenimą departamento direktoriaus ir dar kelių žmonių, kurie pakeitė darbo vietas.
"Nebeliko nė vieno tiesioginio mūsų vadovo. Nėra žmogaus, kuris dirbtų šiuo klausimu, mus kuruotų, parengtų reorganizavimo tvarką. Mokyklos direktorė išvyko susitikti su Vyriausybės kancleriu. Tai vienintelis žmogus, galintis priimti sprendimą ir skirti darbuotoją ministerijoje dirbti šiuo klausimu. Ir dėl to šiek tiek stringa šis klausimas", - aiškino J. Cikienė. Jos manymu, gal ir pavėluotai, gal ne rugsėjo 2 d., o lapkričio 1 d. mokyklos bus sujungtos.
Mokykla darbdavio akimis
Laivininkų mokykla įkurta 1962 metų sausio 27 d. Tada tai buvo miesto 14-oji profesinė technikos mokykla. Pirmais metais ji turėjo 50 mokinių, o 1987-aisiais - 600. Ji rengė laivų remontininkus Klaipėdos bandomajai laivų remonto įmonei. 1990 m. ši mokykla buvo pavadinta Klaipėdos laivininkų mokykla.
2017 m. spalio 1 d. mokinių skaičius joje buvo 272, mokytojų, kurių amžiaus vidurkis 50,6 metų - 30. Mokykla rengė jūreivius, jūreivius-suvirintojus, jūreivius-virėjus, laivų motoristus-elektrikus, jūrų uosto krovinių logistus, elektros įrenginių elektromechanikus.
Pagrindinis pajamų šaltinis - finansavimas iš šalies biudžeto. 2017 m. pajamos sudarė 637 tūkstančius eurų, iš kurių 505 tūkst. panaudoti mokytojų atlyginimams, "Sodros" įmokoms. Taigi mokykla neturi finansinių galimybių atnaujinti pastatus, klases, vidaus įrangą, mokytojų stažuotėms ir kt. Pasak G. Kutkos, mokyklos materialinė bazė yra kiek pagerėjusi, tačiau būtina pastato, sporto salės ir šildymo sistemos renovacija, o mokyklos pajamos menkos. Džiugina tik tai, kad ji šiandien neturi skolų.
J. Cikienės teigimu, mokykla išgyventų, jeigu ir nebūtų jungiama. "Kalbame ne apie kiekybę, kiek tų jūrininkų parengti, o apie kokybę", - sakė ji.
Logiškas sprendimas
Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla tokį pavadinimą gavo 2006-aisiais. Jos dalininkės - Švietimo ministerija ir UAB "Vakarų santechnika". Beje, šios mokyklos užuomazgos siekia net 1936 metus, kai Klaipėdoje buvo amatų mokykla. Mokyklos pavadinimai keisti kelis kartus. Vienu metu tai buvo 42-oji profesinė technikos mokykla. Beje, sovietmečiu buvo dvi atskiros laivų statytojų ir laivų remontininkų mokyklos, 1996 m. jos buvo sujungtos.
Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos vykdomasis direktorius Viktoras Čepys, buvęs šios mokyklos tarybos narys, pastebi, kad dėl šių mokyklų sujungimo diskutuojama jau kelerius metus. "Tai logiškas sprendimas. Jas sujungus galima pasiekti tų pačių tikslų. Pagalvokime, ar geriau - dviejų mokyklų, ar vienos administracinės išlaidos? Kitas dalykas - moksleivių kiekvienais metais nedaugėja, tai ar racionalu turėti dvi panašaus profilio mokyklas? Pakaks vienos geros didelės mokyklos", - mano jis.
V. Čepys teigė, kad šios mokyklos problema dėl dalininkų labai sunkiai sprendžiama. Per porą metų, kol jis buvo mokyklos tarybos narys, šioje srityje nė kiek nepasistūmėta. Tačiau jis gyrė ir mokyklos kolektyvą, ir turimą techniką.
Jūreivio profesija neprestižinė?
Pasak J. Cikienės, moksleivių mažėja ne tik profesinėse mokyklose, bet ir kolegijose - visur. Klaipėdos universitete iš 12 tūkst. studentų liko apie 3 tūkst. "Pas mus taip pat stebimos mažėjimo tendencijos.
Anksčiau turėdavome 300, o dabar tik 200 mokinių. Manome, kad taip yra todėl, kad jūreivio profesija nėra prestižinė. Dėl to įžvelgiame spragą valstybės politikoje - nėra ugdomas jūrinis mentalitetas.
Klaipėdos jūrų kadetų mokykla tik dabar pradės veiklą. Be abejo, didžiausia problema yra emigracija. Jauni žmonės nepragyvena, nori užsidirbti. Mes esame ta mokymo įstaiga, kuri surenka mokinius iš rajonų. Jie gauna ir bendrabutį, ir stipendiją. Ir vis dėlto kai kurie renkasi lengvesnį kelią - važiuoja dirbti į užsienį, į fabrikus ir gamyklas", - sakė J. Cikienė.
Vienintelė Lietuvoje mokykla, rengianti eilinius jūrininkus, norėtų ypatingo dėmesio. Mokymas čia gerokai skiriasi nuo kitų mokyklų. Pavyzdžiui, jūreiviai turi atlikti 5 mėnesių plaukiojimo praktiką ir t. t.
LLSA neprieštarauja, kad Laivininkų mokykla būtų reorganizuota ir sujungta su kita mokykla. "Pertvarka leistų sukurti stiprų jūrinio sektoriaus centrą, atsirastų galimybė "atkabinti balastą", subalansuoti finansus ir kt. Akivaizdu, kad visos mokymo programos ji negalės atsinešti, teks ją apkarpyti. Mano nuomone, ko gero, galime kalbėti apie 3 mokymo programų "atsinešimą" į naujai kuriamą centrą", - sakė G. Kutka ir pridūrė, kad darbdavių prioritetas būtų jūreivis-virėjas, laivų motoristas-elektrikas, jūreivis-suvirintojas.
"Sujungus dvi mokymo įstaigas mes sustiprėtume. Mokykla kaimynė turi sektorinį praktinį mokymo centrą su naujausia įranga, mes - jūrinį centrą", - sakė J. Cekienė. Ji tvirtino, kad mokykla į naują darinį nešis visas dabar turimas 5 mokymo programas.
Rinkoje jūreivių netrūksta
Sovietmečiu buvo populiarus šūkis, kad kiekviena profesija prasideda nuo šaltkalvio. Ne paslaptis, kad baigęs Laivininkų mokyklą žmogus vėliau studijuoja ir aukštojoje mokykloje, tad paprastu jūreiviu nedirba. Bet tokių žmonių labai daug nėra.
Be abejo, laivuose reikia ir jūreivių, ne tik karininkų. Tačiau šioje srityje Lietuvos jūreiviams stiprią konkurenciją sudaro trečiųjų šalių jūreiviai - dažniausiai filipiniečiai ar ukrainiečiai.
Jiems mokami mažesni atlyginimai, tad laivų savininkai mieliau samdo juos. Be to, ir rinkoje šiuo metu jūreivių trūkumas mažesnis nei karininkų.
Pasak G. Kutkos, gerai tai, kad tos mokyklos yra netoli viena kitos. Jo manymu, Laivų statybos ir remontininkų mokyklos finansinė būklė, ko gero, geresnė, nes ji turi galimybę rengti papildomus suvirintojų, skardininkų kursus. Žmonės už pinigus mokosi specialybės dalykų arba įmonės juos siunčia į mokyklą kelti kvalifikaciją, tad ji turi galimybę užsidirbti.
NAUJOVĖS. Klaipėdos laivininkų mokykloje visos 5 mokymo programos jau pertvarkytos į modulines ir nuo šių metų rugsėjo bus pradėtos įgyvendinti.
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Ministerijos kvotų neužteks
Jau šiandien vyksta priėmimas į Klaipėdos laivininkų mokyklą per LAMA BPO sistemą. Joje yra visos 5 specialybės, kurias galės rinktis mokiniai. Pasak J. Cikienės, problema ta, kad, nepaisant to, kiek bus norinčiųjų, ministerija yra skyrusi kvotas.
"Mums tų kvotų šiandien yra per mažai, manome, kad galime surinkti daugiau norinčiųjų. Tai reiškia, kad ne visi gaus galimybę mokytis tos specialybės, kurios nori. Tiesa, pagal naują Profesinio mokymo įstatymą, jeigu žmogus nepatenka į valstybės finansuojamą vietą, jis gali studijuoti už savo pinigus. Manau, kad tai utopija", - sakė mokyklos direktoriaus pavaduotoja.
Beje, dabar visos mokymo programos yra modulinės. Tai reiškia, kad studijuodamas asmuo gali nebaigti visos programos, o įgyti tik tam tikrą kompetenciją, t. y. gali mokytis tik tam tikro modulio. Pavyzdžiui, suvirintojas gali išmokti pusautomačiu suvirinti tik vieną siūlę ir gauti pažymėjimą.
Direktoriaus pavaduotojos teigimu, šioje mokykloje visos programos jau perdarytos į modulines ir nuo šių metų rugsėjo bus pradėtos įgyvendinti.
"Aš už tai, kad Laivininkų mokykla būtų atskira"
Viktoras SENČILA, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius, Klaipėdos laivininkų mokyklos tarybos narys
Jeigu kas manęs klaustų, pasisakyčiau už tai, kad Laivininkų mokykla būtų atskira. Matyt, turėta gana svarių argumentų, kad ji jungiama su Laivų statybos ir remonto mokykla. Ko gero, vienas jų - demografijos poveikis mokykloms.
Žinoma, mažiau išlaidų mokykla patirtų turėdama ne dvi, o vieną mokymo bazę. Specializuota jūrininkų rengimo bazė vis dėlto yra Laivininkų mokykloje. Jai perkelti reikės ir laiko, ir resursų.
Kita vertus, Laivininkų mokykla jungiama su Laivų statybos ir remonto, o ne, sakykime, Turizmo mokykla, t. y. su gimininga mokykla.
Jūreivystės mokykla eilinių jūreivių nerengia. Bet mes juntame jų mažėjimą per savo neakivaizdinių studijų skyrių arba ištęstines studijas. Juntamai mažėja jaunų žmonių tarp eilinių jūreivių, kurie ateina pas mus studijuoti, kad taptų karininkais. Tačiau toks seklėjimas vyksta visose srityse.
Buvo toks vienas projektas Laivininkų mokyklą jungti prie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos. Susidūrėme su problema: Laivininkų mokykloje didelė dalis mokinių dar mokosi pagal vidurinės mokyklos kursą. Besimokančiųjų po mokyklos baigimo ten tikrai nėra daug. Aukštajai mokyklai dar prisiimti ir bendrojo ugdymo funkciją būtų tas pats, kas daryti ne savo darbą. Bendrasis ugdymas vis dėlto yra gana sudėtingas dalykas.
Rašyti komentarą