Realybė: nemokama dirbti darniai ir efektyviai

Pasak Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorės Gražinos Markvaldienės, lapkričio 18 dieną Seime vykusios konferencijos metu buvo bandoma atsakyti į klausimą, kaip Lietuvos švietimo sistema tenkina visuomenės ir verslo lūkesčius - akivaizdu, kad problema yra aktuali ne tik regionams.

Diskusiją moderavusi Seimo narė Agnė Bilotaitė teigė, kad Klaipėdos miestas bei regionas neišnaudoja potencialo, nepakankamai įtraukia švietimo įstaigas į miesto gyvenimą.

"Diskusija - pirmas žingsnis į priekį ir labai tikiuosi, kad tai nebus vien tik pokalbis, bus išsakyti konkretūs siūlymai, kuriuos galėsime realizuoti", - diskusijos dalyviams sakė A. Bilotaitė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pabrėžė, jog visuomenė tampa tinklo žmonėmis, laukia milžiniški ir greiti pokyčiai, ir kėlė klausimą, ar dabar mokyklose atliepiami realūs darbo rinkos poreikiai.

"Švietimo ir mokslo ministerija atliko įdomų tyrimą. Jie apklausė vaikus - kas, jų nuomone, turi didžiausią įtaką susirandant darbą. Beveik 70 proc. vaikų pasakė, kad pažymiai. Studentai atsakė, jog diplomas. Darbdaviai apklausoje atsakė, jog tik 20 proc. jų rūpi pažymiai ir diplomas. Mūsų mokyklos neprodukuoja žmonių, kurie negalėtų susikurti darbo vietą sau patys, esame orientuoti tik į žinių teikimą", - pastebėjo R. Dargis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Valentino Stundžio teigimu, Lietuvoje vis dar veikia 20 a. vidurio pedagogų rengimo sistema, dėl to švietimo įstaigoms sunku prisitaikyti prie pasikeitusių technologijų ir visuomenės poreikių.

"Silpniausia grandis Lietuvos švietimo sistemoje - vidurinio ugdymo segmentas. Mūsų švietimo sistema pasuko ryškiu akademiniu keliu ir niekaip to negali atsikratyti. Užsienyje ugdomas vaiko gebėjimas panaudoti įgytas žinias, ne vien jas atgaminti. Tol, kol šitos inercijos nepakeisime, negalime tikėtis esminių pokyčių. Kol tai neįvyks, vieni į kitus rodysime pirštais, kol nebus esminio metodologinio lūžio, tol mes stovėsime vietoje", - dėstė V. Stundys.

Keisti požiūrį

V. Stundžio nuomone, už tai, kad Lietuvoje parengti specialistai išvyksta dirbti į užsienį, atsakomybę turėtų prisiimti visos: verslo, valdžios, švietimo ir mokslo institucijos.

"Reikia valstybės ambicijų. Šiemet švietimui tenkanti BVP dalis - 4,8 proc., valstybinėje švietimo strategijoje yra tikslas iki 2022 m. pasiekti 6 proc. ribą. Be abejo, tai reiškia ne tik krūvą pinigų. Tie 6 procentai, apie kuriuos galvojame, gali būti labai reikšmingi kalbant apie visos sistemos išjudinimą. Dabar patiriamas ne švietimo sistemos sąstingis, o negebėjimas atsiliepti į pasaulio metamus iššūkius", - nuomonę dėstė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys.

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vykdantysis direktorius Aras Mileška tvirtino, jog Klaipėdoje ir Klaipėdos regione yra stiprių gimnazijų, kurios paruošia nemažai gabių mokinių. Tačiau jie čia nepasilieka.

"Šitie gabūs žmonės, apie 90 proc. jų, palieka Klaipėdą ir daugiau kaip 50 proc. pačių gabiausių palieka ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. Tarptautinės aukštosios mokyklos pastebi tendenciją, kad 95 proc. gabiausių studentų pasilieka ten, kur studijavo, sėkmingai integruojasi. Galima tikėtis, kad užaugs patriotinis jaunimas, kuris pasiliks savo mieste ir savo šalyje. Tikėtis yra viena, o stengtis ir daryti yra kita", - samprotavo A. Mileška.

Jo nuomone, pavyzdžiu Lietuvai ir kartu Klaipėdai gali tapti Danijos, Švedijos, Austrijos, Anglijos aukštosios mokyklos, kurios neapsiriboja savo "rinka" - stengiasi pritraukti geriausius specialistus ir iš užsienio: "Kiekviena bendruomenė turi pasirūpinti, kad joje būtų ir pasiliktų kuo daugiau gabių žmonių. Ne kad kuo daugiau jų paruoštume, bet kad kuo daugiau pasiliktų. Mokslo, verslo ir valdžios bendradarbiavimas gali pritraukti į Lietuvą gabius žmones."

Nuvylė formalumai

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotojos Vidos Kažuro teigimu, vien kalbomis nieko nebus pasiekta. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai šiuo metu, ko gero, yra vieninteliai, kurie nedalyvauja darbe su profesinėmis mokyklomis.

"Todėl, kad pradėję darbą su Švietimo ir mokslo ministerija 2002 metais, mes nesulaukėme proceso pabaigos, realių teisės aktų. Mes buvome vieni iš tų, kurie bandė profesinėse mokyklose įvesti elektroninį egzaminavimą. Tai nepavyko, iki šiol viskas vyksta popieriniu būdu, - patirtį pasakojo V. Kažuro. - Būti socialiniu partneriu yra garbinga, bet procesas vyksta per lėtai - per 12 metų jokio rezultato."

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja stebėjosi, kodėl darbdaviai turėtų dalyvauti praktiniame mokyme.

"Įstatyme yra taip parašyta, bet be atskirų, pavyzdžiui, pameistrystės projektų, nėra visumos. Atsisakėme bendradarbiauti, nes tai tėra formalus dalykas", - požiūrį išdėstė V. Kažuro.

Pasak G. Markvaldienės, diskusija atskleidė, kad jos objektas tiek verslui, tiek politikams, tiek ir švietimo įstaigoms yra labai aktualus.

"Kyla naujos mintys. Jei pasakysime vieni kitiems, ko vieni iš kitų tikimės, tai gali lemti situacijos pokyčius", - po diskusijos kalbėjo G. Markvaldienė.

Pasak jos, šiuo metu rengiamas rezoliucijos dėl Klaipėdos miesto ir regiono švietimo politikos projektas, į jį įtraukiant švietimo įstaigų, verslo, savivaldos atstovų išsakytus svarbiausius teiginius.