Profsąjunga piktinasi siekiu mažinti tėvų ir mokytojų įtaką švietime

"Įstatyme nėra numatytas tėvų vaidmuo. Pagal įstatymą, gali kurtis įvairios organizacijos, dalyvauti savivaldoje, bet lemiamo balso tėvai neturi. Dabartiniame įstatyme yra išbraukiama ir mokytojų taryba. Jai neegzistuojant mokytojai bus pasyvesni mokyklos valdyme. Pagal įstatymą, strateginius planus mokykloje rašo vadovas. Tokiu būdu tai tampa vieno vadovo vienasmeniu valdymu. Mes matome autoritarinį įstatymą", - sakė LŠDPS pirmininkas Aleksas Bružas ketvirtadienį per naujienų agentūroje ELTA surengtą spaudos konferenciją.

Kaip teigė LŠDPS Šiaurės rytų Lietuvos regiono pirmininkas Andrius Navickas, iki šiol tiek tėvai, tiek mokiniai galėjo pasisakyti dėl įvairių programų, klasių dalijimo į grupes, tačiau, jo nuomone, dabartine įstatymo redakcija yra siekiama apriboti jų įtaką.

"Ir taip tėvai dažnai būna pasyvūs valdyme, tai jie dar labiau skatinami būti pasyviais", - sakė A. Navickas.

LŠDPS Žemaitijos regiono pirmininkas Eugenijus Jesinas mano, kad įstatymu nėra siūloma efektyvių priemonių kovai su nedrausmingų moksleivių siautėjimu. Jo teigimu, LŠDPS yra siūliusi nedrausmingų moksleivių tėvams leisti skirti administracinę baudą, tačiau šiems siūlymams nepritarta, kaip prieštaraujantiems Europos Sąjungos ir vaikų teisėms.

"Atsakymas kad tai pažeidžia vaikų teises, ES teisę, yra blefas, nes estai birželį - liepos pradžioje patvirtino administracinę baudą tėvams, kurie nesugeba daryti įtakos vaikų elgesiui. Ta bauda yra 800 eurų. Didžioji Britanija yra nustačiusi sankcijas už nepriežiūrą. O Lietuvoje siūloma tokiems tėvams organizuoti kursus, o ką tie kursai duos? Turime daug pavyzdžių, kad tokiems tikslams skiriami pinigai yra išplaunami. Galime įtarti, kad tam pinigai bus skiriami iš mokinio krepšelio. Tėvas, kuris pats gal yra agresyviai nusiteikęs prieš mokyklą, jam kursai yra neprivalomi, jis juos ignoruos", - dėstė E. Jesinas.

LŠDPS piktinasi ir siūlymu skirti moksleivio krepšelį privačioms mokymo įstaigoms. "Valstybė turėtų finansuoti įstaigas ta dalimi, kuria ji jas valdo, kitą dalį jos turėtų užsidirbti pačios. Vilniuje pradinių privačių mokyklų auklėtinių tėvai moka iki 1500 litų, tuo pačiu mokyklos gauna ir mokinio krepšelį. Kai valstybinėms mokykloms tų lėšų labai trūksta", - sakė E. Jesinas.

LŠDPS Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė atkreipė dėmesį, kad nėra sureguliuoti ir klausimai, susiję su meno ir sporto mokyklų finansavimu.

L. Juknienės teigimu, rengiant naują įstatymo redakciją, būta daug nesusikalbėjimo. "Pernai buvo sudaryta darbo grupė, tačiau šiemet, kai kovą Seime vyko konferencija dėl Švietimo įstatymo, darbo grupė pasakė, kad ji net nežino, koks projektas pateiktas Seimui", - pateikė pavyzdį susivienijimo vadovė.

Rengiamą Švietimo įstatymą kritikuojantys profsąjungiečiai sakė savo pastabas išdėstę kreipimesi į Seimo narius ir tikisi, kad į jas bus atsižvelgta. Kreipimesi atkreipiamas dėmesys, kad, prieš priimant Švietimo įstatymo pataisas, būtina parengti poįstatyminių teisės aktų projektus, kuriais bus įgyvendinamos konkrečios įstatymų nuostatos. A. Bružas teigė, kad, priėmus ankstesniąją Švietimo įstatymo redakciją, reikėjo parengti 54 poįstatyminius norminius dokumentus, kai kurie jų buvo parengti tik po kelių metų, o dalis ir iki šiol neparengta.

LŠDPS kol kas pritaria tik tai Švietimo įstatymo daliai, kuri reglamentuoja apskričių pavaldumo švietimo įstaigų perdavimą savivaldybėms ir Švietimo ir mokslo ministerijai. Visa kita profsąjunga ragina tobulinti.