Profesorius Rimantas Sliužinskas: "Kultūriškai su slavais mes labai susiję"

"Ten po vienu stogu gyvena kelios kartos. Senosios bobutės Ukrainoje nėra paskutinioji karta, dainuojanti liaudies dainas, kaip dažnai yra pas mus. Man buvo taip gražu, kai vienoje troboje bobutė man pasakojo apie vietinius vestuvinius papročius, o jos anūkė, maždaug 20-metė, ją patikslino, kad, girdi, žvakė turi būti laikoma kitoje rankoje... Tokios detalės labai džiugina. Tas pačias dainas, kurias dainuoja bobutės, moka ir anūkės", - maloniais prisiminimais iš ekspedicijos Ukrainoje dalijosi R. Sliužinskas.

Sužavėjo vietiniai žmonės

Pastaraisiais metais profesorius R. Sliužinskas tapo dažnu svečiu įvairiose užsienio mokslinėse konferencijose bei kituose muzikinio folkloro tyrimų tematika vykstančiuose renginiuose.

Klaipėdos universiteto Menų fakultete Muzikos katedroje dirbančio etnomuzikologo tyrimų kryptis - lietuvių ir kaimyninių tautų liaudies dainų panašumai.

2006 m. jis jau paskelbė monografiją apie lietuvių ir lenkų liaudies dainų sąsajas, tad dabar, pasak profesoriaus, atėjo eilė kitiems kaimynams - ukrainiečiams, baltarusiams.

"Renku medžiagą lyginamiesiems baltų ir slavų tautų liaudies dainų tyrimams. Kadangi esu susidraugavęs su Kijevo P. Čaikovskio vardo Muzikos akademijos kolegomis etnomuzikologais, sutarėme su jais, kad aš atvyksiu pas juos savo automobiliu ir mes kartu kelias savaites keliausime po kaimus. Kitaip ten kaimus sunku pasiekti, nes autobusai važiuoja labai retai. Nors keliai ten labai prasti, mums pavyko pasiekti sunkiai privažiuojamus kaimus toli nuo srities centrų", - pasakojo profesorius.

SVEČIAS. Rimantas Šliužinskas svečiavosi Dnepropetrovsko srities Tomakivka rajono Vyšetarasivka kaime.

Folklorinė ekspedicija vyko net tris savaites, rugsėjo 28-spalio 21 d. Istorinėse Voluinės, Polesės žemėse bei Čerkasų srityse tyrinėtojai aplankė daugybę kaimų.

"Svarbiausia tai, kad turėjom puikią galimybę pabendrauti su paprastais kaimo žmonėmis. O ten kaimas toks pat gražus ir geras, kaip pas mus buvo maždaug prieš 40-50 metų. Šviežias pienas, natūralus kaimo ūkis, nuoširdūs ir svetingi vietiniai žmonės, jokios jaunimo emigracijos", - pasakojo R. Sliužinskas.

Iš viso pavyko padaryti apie 40 valandų trukmės dainų video-, apie 50 valandų audioįrašų ir apie 800 fotonuotraukų. Visas šis turtas atiteko ir Kijevo, ir Klaipėdos universitetams.

"Lietuvių liaudies ir ukrainiečių liaudies dainose panašumų tikrai yra, ir nemažai. Bet gal daugiau sąsajų su Dzūkija nei su Klaipėdos kraštu. Klaipėdos krašte nėra kalendorinių papročių, kaip Dzūkijoje Velykų lalavimai, kalėdinės dainos. Liuteroniškoji kultūra, perduota Klaipėdos kraštui - kiek kitokia", - pasakojo profesorius.

Pasak jo, būtent tokie tyrimai ir parodo, kad lietuviai su slavais daug kur turi tas pačias šaknis.

"Tad neturėtume daryti tų politikų, kad mes esą su slavais niekuo nesusiję. Mes esame pusbroliai ir pusseserės ir kultūriškai artimesni nei, tarkim, su skandinavais. Juk ir kalba tai rodo, pavyzdžiui, mūsiškai "galva" - rusiškai "golova". Žinoma, mes daug kuo skiriamės, bet kultūrinėmis ištakomis esame panašūs ir to nereikia neigti", - pasakojo R. Sliužinskas.

Neramu

Pasiteiravus, ar nebuvo baisu, kad ir kilniais tikslais, vykti į valstybę, kurioje vis dar girdėti karo neramumai, profesorius tikino jokios baimės nejautęs.

"Žinoma, nebuvo malonu, kai Čerkasų srityje gana siaurame kelyje teko prasilenkti su nemenka Ukrainos šarvuočių kolona... Bet čia jie niekam grėsmės nekėlė, matyt, vyko į Rytų Ukrainos frontą. O mes toliau nuburzgėme savo maršrutais", - prisiminė profesorius.

Nors tų Ukrainos vietovių, kur jie lankėsi, ir nepalietė karas, visgi esą vietiniai žmonės nėra labai ramūs dėl savo ateities.

"Šaukiamojo amžiaus jaunimas imamas į apmokymus. Vietiniai pasakojo, kad bet kada naktį gali ateiti milicija ir pasiimti. Ir nežinia, kur pasiųs, gal net į Rytų frontą. Viena bobutė pasakojo, kad jos anūkės vyrą taip paėmė, o ji liko su dviem vaikais be darbo. Ir taip jau 8 mėnesiai. Ir niekam nerūpi, kaip ta jauna šeima verčiasi", - apie situaciją Ukrainoje pasakojo profesorius.

Atsakingos pareigos

R. Sliužinskas sakė bendradarbiaujantis su dideliu būriu etnomuzikologų iš daugelio slavų šalių.

"Svarbiausias man asmeniškai šio mūsų bendradarbiavimo įvertinimas - mano kandidatūros iškėlimas ir paskyrimas eiti atsakingas pareigas prie UNESCO veikiančiame ICTM (International Council for Traditional Music) padalinyje, jungiančiame 124 valstybių etnomuzikologus", - minėjo R. Sliužinskas.

DAINININKĖS. Ukrainos Voluinės srities Kivercų rajono Domašiv kaimo dainininkės.

Šių metų liepos mėnesį Astanoje (Kazachstanas) vykusiame 43-iajame ICTM pasauliniame kongrese buvo įsteigta nauja Slavų pasaulio tradicinės muzikos tyrimų grupė. Jos pirmininke išrinkta rusų etnomuzikologė iš Astrachanės Helena Šiškina. R. Sliužinskui teko jos pavaduotojo (Vice-Chair) portfelis.

"Taigi teks nemažai lankytis vieniems pas kitus, petys petin vykdyti lyginamuosius mokslinius tyrimus. Vienas iš ambicingiausių mūsų grupės projektų - mano pasiūlyta idėja sudaryti internetinę duomenų bazę nacionalinėmis bei anglų kalbomis apie visų 13 slavų šalių (Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Čekijos Respublika, Juodkalnija, Kroatija, Lenkija, Makedonija, Rusija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ukraina) bei jų kaimynų etninės muzikos tyrimų institucijas, mokslininkų personalijas bei jų publikacijas. Bursime tarptautinę darbo grupę ir pradėsime bent jau dešimtmečio trukmės darbus, kuriuos vėliau kasmet atnaujinsime", - pasakojo R. Sliužinskas.