Kaip buvo nurodoma LPK parengtame pranešime, technologinius mokslus baigusių specialistų stoka liudija, kad pasiūla neatitinka paklausos, o tai neigiamai veikia gamybą, įmonių finansinę būklę, stabdo investicijas ir Lietuvos ūkio augimą. Pramonininkų ir VGTU manymu, privalomas matematikos egzaminas šią problemą išspręstų, ir šalyje tikrai pagausėtų technologų. Tačiau filosofo prof. Leonido Donskio teigimu, tai – technokratijos balsas. Esą taip galios grupės kišasi į švietimo sistemą, siekdamos paruošti sau darbo jėgą.
„Gal geriau liberalizuokime studijas?“
Paklaustas, kodėl matematikos egzaminas turėtų būti privalomas, LPK viceprezidentas prof. Vladas Bumelis aiškino, kad yra du žmogui būtini dalykai, kurių mokomės nuo mažumės: „Mes mokomės dviejų dalykų: mes mokomės skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Skaičiavimas mus veda į loginį mąstymą, o loginio mąstymo mums visiems nėra per daug“.
Be kita ko, prof. V. Bumelio manymu, privalomas matematikos egzaminas žmonėms pasitarnautų, nusprendus gyvenime keisti profilį. „Galbūt dešimtoje klasėje žmogui atrodė, kad jam tinka tik socialiniai mokslai. Bet jei jis norės judėti į technologinius mokslus, tai tikrai be matematikos egzamino nėra ko daryti“, – įsitikinęs prof. V. Bumelis.
Pasak prof. L. Donskio, pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės po kiek laiko radikaliai pakeičia savo profesiją. „Tik aš noriu pasakyti, kad gal nepradėkime privaloma tvarka numatyti kone galimą žmogaus algoritmą. Galbūt geriau darykime ką nors su liberaliomis studijomis, kad studijų liberalizacija leistų žmogui lengviau manevruoti?“ – alternatyvas siūlo prof. L. Donskis.
Mokančių už technologinius mokslus – mažiau
Anot Prezidentės vyriausiosios patarėjos švietimo klausimais Virginijos Būdienės, tokio LPK ir VGTU siūlymo pagrindinė priežastis yra ne ta, kad Lietuvai trūksta tiksliųjų mokslų specialistų, o veikiau ta, kad mokančių už technologinius mokslus yra mažiau nei mokančių už socialinius. Tad išeitų, jog privalomas matematikos egzaminas būtų naudingiausias techniniams universitetams.
„Daug abiturientų, kurie neįstoja į valstybės finansuojamas vietas techniniuose universitetuose, vėliau stoja į mokamas vietas ten, kur pigiau, t. y. į socialinius ir humanitarinius mokslus, daugiausiai į socialinius. Ir ten „išsipučia“ studentų skaičius“, – sako V. Būdienė.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis, 2012 m. populiariausios buvo socialinių mokslų srities specialybės – jų populiarumas siekė net 47 proc., tuo metu technologinių mokslų – tik 13 proc.
Vienos geriausių sostinės mokyklų – Vilniaus licėjaus – direktorius Saulius Jurkevičius pritaria, kad tikroji problema yra į aukštąsias mokyklas priimamų studentų neproporcingas pasiskirstymas tarp tam tikrų studijų programų. „Jei valstybė nesiima rimtesnės priežiūros, nevaldo procesų, iškyla tokios problemos. Tik man labai keista, kai suaugę žmonės įsivaizduoja, jog privalomu matematikos egzaminu ką nors išspręstų“, – stebisi pedagogas, pasak kurio, moksleiviams, kuriems tolimesniuose moksluose matematikos neprireiks, tai tik pakenktų.
Tam antrina ir prof. L. Donskis, prisimenantis, kaip šiandien žymiais rašytojais ir menininkais tapę žmonės kankindavosi dėl prievolės laikyti privalomus egzaminus Sovietų Sąjungoje. „Tai negi dabar mes norime sugrįžti į tą Prokrusto lovą vien todėl, kad mums atrodo, jog yra per daug pasirinkimo laisvės ir tai paskui truputį iškreipia pasirinkimo galimybes?“ – klausia profesorius.
Mūsų vaikai mokosi XIX a. matematikos
Vis dėlto pramonininkų noras, kad moksleiviai geriau mokėtų matematiką, turi racijos. Remiantis tarptautiniais mokinių pasiekimų tyrimais (TIMSS ir PISA), Lietuvos mokiniai matematiką moka prasčiau nei daugelio kitų Europos šalių vaikai. „Tas rūpestis yra labai teisingas, – sako V. Būdienė – Tačiau nemanyčiau, kad būdas, t. y. privalomas egzaminas, daug ką pakeistų“.
Anot Prezidentės patarėjos, ne moksleivių rezultatai suprastėjo, o universitetai dabar priima neribotą skaičių abiturientų, neatsižvelgdami į jų rezultatus. „Reikia ne bausti privalomu egzaminu, o atkakliai mažinti atotrūkį tarp geriausių ir silpniausių mokinių rezultatų“, – įsitikinusi V. Būdienė. Ji svarsto, kad galbūt reikėtų keisti matematikos mokymo metodus arba ugdymo programą.
Tuo neabejoja Vilniaus universiteto (VU) matematikos habil. dr. Rimas Norvaiša, kurio teigimu, per pastaruosius šimtą metų matematika pasikeitė 180 laipsnių kampu, tuo metu mūsų mokyklose ji nė kiek nepakito. „Ta matematika, kuri yra dėstoma mūsų vaikams, geriausiu atveju dar yra 19-tame šimtmetyje“ – teigia habil. dr. R. Norvaiša. Jis sako nesąs prieš privalomą matematikos egzaminą, tačiau, prieš įvedant tokią naujovę, reikėtų keisti ne tik visą programą, bet ir egzaminų laikymo tvarką.
Vieno paties egzamino įvedimas, anot akademiko, nesąlygotų jokių teigiamų pokyčių, nebent tik pablogintų situaciją. Esą prievarta dar labiau atgrasintų vaikus nuo matematikos, o ir pramoninkų laukiamo rezultato neatneštų: „Nėra ko tikėtis, kad prievarta išlaikę tuos egzaminus jie gaus inžinierius, kurie bus pasiruošę šiuolaikines technologijas iš esmės suvokti“. Mat logikos, pasak matematiko, dabar mokyklose mokomame matematikos kurse yra nedaug arba nėra visai.
Tvoskia sovietmečiu
Tame, kad matematikos egzaminą bus priversti laikyti visi, pramonininkai nieko blogo neįžvelgia. „Tada privalomas lietuvių kalbos egzaminas irgi yra prievarta“, – oponuoja prof. V. Bumelis. Anot jo, bet koks susitarimas įneša nedidelį prievartos laipsnį į visuomeninį gyvenimą, todėl visai jos išvengti esą neįmanoma.
Prof. V. Bumelio teigimu, nedidelė prievarta paskatintų vaikus judėti matematikos, o abiturientus – technologinių mokslų specialybių link. Jo giliu įsitikinimu, nuo to priklauso ir šalies gerovė. „Nė vienos nemačiau valstybės, kuri būtų turtinga nieko negamindama, nevystydama pramonės, negamindama produktų, o tam reikia inžinierių“, – tvirtina LPK viceprezidentas.
„Bet kaip gali būti tvirtinamas požiūris, kad ekonomika arba gamybos sfera – tiesiog pramonininkai – už jaunus žmones nusprendžia, kokių egzaminų jiems reikia, kokią specialybę jie turėtų pasirinkti – prieštarauja prof. L. Donskis – Man tai tikrai dvelkia sugrįžimu į tarybinę paradigmą – mąstymą, kad ekonomika nusprendžia, ką darys žmonija, ir ko jai reikia“.
Pasak profesoriaus, privalomo matematikos egzamino įvedimas būtų ne tik žingsnis atgal, bet ir labai negeras ženklas, rodantis, kaip mes 23-aisiais Nepriklausomybės metais suprantame asmens laisvę.
Rašyti komentarą