Privalomas matematikos egzaminas: ar padės kartūs vaistai?

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Elonos Bagdanavičienės, dėl privalomo matematikos egzamino, kuris veikiausiai bus įvestas 2016 m., šiuo metu aktyviai diskutuojama "su edukologais, mokslininkais, visa švietimo bendruomene: mokytojais, mokiniais, tėvais ir pan.", o galutinis sprendimas, nuo kada ir kokiomis formomis egzaminas bus vykdomas, paaiškės tik 2014 m. gegužę.

"Diskusija tik imituojama"

Asociacijos Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas "Vakarų ekspresui" sakė, jog diskusijos su tėvais tik imituojamos: "Nežinau, su kuo konkrečiai yra kalbamasi - galbūt su kitomis tėvų organizacijomis, galbūt su parankesnėmis, bet su Lietuvos tėvų forumu - tikrai ne. Mes rodėme iniciatyvą, bandėme įsiprašyti į darbo grupę, lankėmės su mandagumo vizitu ir pas ministrą, tačiau dirbti kartu šiuo klausimu mūsų niekas taip ir nepakvietė, - konstatavo tėvų atstovas. - Visos politinės partijos prieš rinkimus deklaruoja mokyklos bendruomeniškumo svarbą, akcentuoja, kaip svarbu, kad tėvai įsitrauktų į problemų sprendimą, ir t. t. Kai bandome tai daryti realiai, suprantame, kad tai tik deklaracijos."

Audrius Murauskas.

Anot A. Murausko, kai šis "matematikos traukinys" jau juda, įšokti į nuvažiuojantį, kaip buvo, pavyzdžiui, su mokinio krepšeliu, maža vilčių.

Paprašytas įvardyti Lietuvos tėvų forumo poziciją dėl privalomojo matematikos egzamino, jo vadovas atsakė: "Tai dar vienas ženklas, rodantis klaidingą švietimo politikos kryptį. Jis rodo, kad einama baudimo kultūros keliu."

Egzamino sumanytojai tikisi, jog tai paskatins uoliau mokytis matematikos.

Lietuvos tėvų forumas mano, kad yra efektyvesnių būdų mokymosi motyvacijai kelti nei gąsdinimas egzaminu.

Mokinys, vienoje mokykloje tvirtinęs "Nekenčiu matematikos!", perėjęs į kitą mokyklą, gali kartoti visiškai atvirkščiai - "Kaip aš myliu matematiką!" Tas pats su istorija ir kitais dalykais. Yra nuostabių matematikos mokytojų, kurie pažadina susidomėjimą savo dalyku, konkrečia sritimi. Kita vertus, ne visi yra linkę į tiksliuosius mokslus, ir jei mokytojas padarė viską, o mokinys vis tiek nedega matematikos aistra, gal jis dega meile piešimui?

Mokinių suinteresuotumas mokytis matematikos turi kilti ne iš egzamino baimės.

Pirmiausiai reikia galvoti apie dėstomos informacijos turinį ir mokymo krūvį. Ar tikrai reikia kimšti tiek daug teorijos? Pamirštama savimotyvacijos reikšmė - tai, kad mokiniui svarbu žinoti, kodėl jis viso to mokosi, kam jam to reikia. Tik dėl egzamino..? Jeigu taip, tai kyla pagrįstų įtarimų, ar iš tiesų tas egzaminas nėra sumanytas mokytojų lobistų - dėl korepetitoriavimo.

Mokinys bijo to dalyko, kurio nesupranta. Išaiškinti, kad vaikas suprastų, - didis talentas, juo apdovanoti tikrai ne visi pedagogai. Kaip į mokyklas pritraukti talentingus matematikos mokytojus?

Juk žinote posakį "Žuvis genda nuo galvos". Aš manau, kad mokykloms pirmiausiai reikalingi geri vadovai. Geras vadovas žinos, kaip pritraukti gerus mokytojus.

Ministras D. Pavalkis, kalbėdamas apie švietimo strategiją, paminėjo atliktus tyrimus, kurie rodo, jog net 27 proc. ugdymo kokybės priklauso nuo tinkamo vadovo.

Tuomet kaip pritraukti tinkamus vadovus?

Žingsnis šia kryptimi buvo padarytas pakeitus ugdymo įstaigų vadovų rinkimo tvarką. Žinia, liberalai praeitos kadencijos viduryje patvirtino dviejų etapų sistemą. Pirmame etape tikrinamos kompetencijos gan sunkiu egzaminu, kuris trunka apie 7 val. Vėliau tie, kurie perėjo pirmąjį etapą ir gavo teigiamą pažymį - berods 2,4 balo, toliau gali pretenduoti į konkursą, kuriame 40 balsų sudaro mokyklos bendruomenė - tėvai, mokiniai ir mokytojai, 40 proc. savivaldybės atstovai, 10 proc. ŠMM atstovas, 10 proc. pirmo etapo egzaminuotojų įmonės atstovas.

Naujoji sistema davė gerų rezultatų - atsirado naujų, kompetentingų vadovų, kurie prieš pradėdami dirbti jau turėjo ne tik susipažinti su mokykla, bet ir surasti bendrą kalbą su mokyklos bendruomene. Ši sistema neleidžia patekti į mokyklų direktorius per politinę liniją, kaip kad būdavo anksčiau, todėl kai kurie politikai kėsinasi sugriauti šią skaidrią sistemą. Jei taip atsitiks, bus žengtas žingsnis atgal.

Kalbate apie naujų vadovų atranką. Tačiau kad ateitų naujas, esamam reikia užleisti vietą. O pas mus vienas žmogus gali vadovauti ne tik iki pensijos, bet ir ilgiau.

Parlamentaras Valentinas Stundys siūlė Švietimo įstatymo pataisą, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai į pareigas būtų skiriami penkeriems metams konkurso būdu. Seimas šį pasiūlymą atmetė.

Matote, kiek politikų mokyklose sveikina vaikus ir sako ilgas kalbas? Nors vaikams jie visiškai neįdomūs. esmė ta, kad mokykla - gera "piaro" vieta, įrankis tam, kad senieji išlaikytų savo postus.

Dar vienas bulimijos priepuolis?

"Švietimo ministerija kviečiasi kelias tėvų organizacijas į įvairias diskusijas, tačiau pastebėjome, jog diskusijos iš esmės nėra nukreiptos į rezultatą. Susidaro įspūdis, kad kokia nors darbo grupė susirinko, nes reikia atlikti formalumus, o visa kita - jau seniai nuspręsta, - "Vakarų ekspresui" sakė Ramunė Želionienė, Humanistinės pedagogikos asociacijos narė, socialinės veiklos asociacijos "Šviesos kampelis" narė, Tėvų pedagogų sąjūdžio viena iš steigėjų. - Valdininkai per daug mėgaujasi pačiomis diskusijomis, situacijų analizių aptarimais, įsivardijimais, kas vyksta, nors jau seniai daug kas akivaizdu ir reikia imtis priemonių. Vaikai augs ne po 5 metų, jie auga jau dabar. Ir jiems reikia kurti tinkamą aplinką dabar."

Ramunė Želionienė.

Sakote, užteks analizuoti ir kalbėti - reikia imtis priemonių. Egzaminas - irgi priemonė.

Seniai akivaizdu, kad egzaminų sistema neefektyvi. Vienas švietimo ekspertas yra gerai pasakęs, kad egzaminas primena bulimijos priepuolį: vaikai tiesiog išvemia viską, ko per tiek metų privalgė.

Pradėkime nuo to, kad tokiomis metodikomis, kokiomis mokomi pradinukai, veikiau užmušamas, o ne pažadinamas pažinimo džiaugsmas. Įvairios "kengūros", olimpiados nuo pat mažens skatina vaikų konkurenciją, skirsto juos į gabius ir negabius, o tai tikrai neteikia džiaugsmo mokytis. Mūsų mokymosi įpročiams būdinga kančia, įtampa, neadekvatūs iššūkiai, darbas iki išsekimo, alpimo ir panašiai.

Manau, kad egzaminų stresas ne tiek padeda mokiniui įsivertinti žinias ir kompetencijas, kiek parodo, ar jis sugeba ką nors prisiminti ekstremaliomis sąlygomis.

O kokios alternatyvos? Nepamirškime, kad darbo rinka reikalauja inžinierių, ne poetų.

Mano supratimu, itin prasminga investicija dėl tiksliųjų mokslų populiarumo didinimo būtų neformalaus ugdymo įvairovė mokyklose. Tikrai nesunku net pradinuką ypač sudominti techniniais dalykais, jei jis matys jam įdomius gyvus procesus. Motyvacija tam tikrai sričiai didėja per natūralią veiklą, o ne dirbtinėmis sąlygomis, kokių mokyklose yra labai daug.

Ko iš tikrųjų, Jūsų manymu, šiandien reikėtų mokytojui ir mokiniams?

Palaikymo ir aiškumo, aiškių kriterijų organizuojant egzaminus. Tik ne dar daugiau kančios ir streso. Štai dabar visi bandome atspėti, suprasti, kas ir kodėl yra daroma, o tai vėl ekstremali situacija. Toks įspūdis, kad sistemoje dirbantys asmenys kuria priemones, kurios yra reikalingos tik tam, kad pateisintų tos sistemos egzistavimą. Stebėsenos, niekur nevedančios diskusijos... O vaikai auga šiandien, ir jie auga labai greitai.

O kas mokys?

Lietuvos edukologijos universiteto Edukologijos katedros vedėja prof. dr. Palmira Pečiuliauskienė su "Vakarų ekspresu" pasidalijo nuogąstavimu dėl didžiulio atotrūkio tarp švietimo politikos ir mokytojų rengimo.

"Jei institucijos veiktų išvien, tai duotų kur kas daugiau naudos, - sakė profesorė. - Faktas, jog fizikos mokytojai Lietuvoje nėra rengiami jau trejus metus. Matematikos mokytojų po ketverių metų turėsime tris, nes dabar mokome tris studentus. Chemijos mokytojų nerengiame. Tuo tarpu į fizinį lavinimą sustoja po 200, šokius - 50. Tai rodo iškreiptą specialistų rengimo vaizdą. Kas vaikus mokys tiksliųjų dalykų ateityje, sunku įsivaizduoti..."

Anot edukologės, didžiausia bėda slypi bendrojo ugdymo mokyklų struktūroje. "Gamtos mokslai turi pasirenkamųjų dalykų statusą, ir tai yra tragedija. Reikia keisti mokymo tinklelį, dalykai turi būti lygiaverčiai. Kol ugdymas bus pasirenkamojo pobūdžio, tol situacija nesikeis".

"Būtina populiarinti"

Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos atstovė, Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė Vilija Šileikienė sakė mananti, jog matematikos egzaminas turėtų būti privalomas. "Tačiau jis turėtų būti dviejų dalių: mokyklinis ir valstybinis. Mano žiniomis, taip ir žadama padaryti. Kita vertus, aš nesu bauginimo egzaminais šalininkė ir nemanau, jog to pakanka. Pirmiausiai reiktų keisti visuomenės požiūrį, populiarinti matematikos mokslą visuomenėje - kalbėti apie jo naudą ir prasmę, kad žmonės suprastų, kam ji reikalinga."

Apribos galimybes

Lietuvos mokinių parlamento (LMP) vaiko gerovės darbo grupės pirmininkas Lukas Kornelijus VAIČIAKAS "Vakarų ekspresui" sakė, jog LMP neigiamai žiūri į minėtus planus, ir savo poziciją yra išreiškęs viešai dar gegužę.

LMP narių nuomone, apie tokio rimto dalyko kaip matematika privalomo egzamino įvedimą mokiniai turėtų būti informuoti likus bent 4-5 metams iki brandos egzaminų - kad būtų galima tinkamai pasiruošti. Pasak mokinių atstovų, privalomo egzamino įvedimas 2015 ar 2016 metais pirmiausiai suaktyvintų nelegalią korepetitorių veiklą, todėl reiktų iš anksto pagalvoti, ką darys tie, kurie neturi finansinių galimybių mokytis papildomai.

Mokinių parlamento atstovai sako, jog pasiruošimas matematikos egzaminui pareikalaus bene daugiausiai laiko, o tai apribotų mokinio galimybę gilintis į tikrai mėgstamą dalyką. Be to, jeigu pats matematikos mokymas liks nepakitęs, daug abiturientų egzamino neišlaikys, o tai turės įtakos jų ateičiai.

"Manau, jog egzamino įvedimas mokinių žinių lygio nepakels. Susidomėjimui tiksliaisiais mokslais didinti pirmiausiai reikėtų pradėti nuo naujo mokinių ugdymo plano", - sakė K. Vaičiakas.

Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) taip pat yra išreiškusi susirūpinimą dėl galimų grėsmių. LMS manymu, ruošimasis privalomam matematikos egzaminui moksleivį 11-12 klasėje atitrauktų nuo naujų papildomų kompetencijų siekimo, kurios praplėstų mąstymo akiratį. Atsižvelgdama į loginio mąstymo būtinybę šiandieninėje visuomenėje ir žemus Lietuvos moksleivių žinių vidurkius tarptautiniuose tyrimuose, LMS siūlo stiprinti matematinių kompetencijų ugdymą ir didinti praktinių užduočių dalį. Tam galėtų būti panaudoti privalomi 4, 8 ir 10 klasėms skirti standartizuoti matematinių žinių patikrinimo testai.

"Kažkas nesutampa"

"Vis bandau rasti atsakymą, ką gero duos privalomas matematikos egzaminas mano vaikui... - svarstė devintoje klasėje besimokančios mokinės mama Ramunė Vaidilienė. - Matematika nėra jos "arkliukas", sekasi nelengvai, tad greičiausiai šis egzaminas užkirs galimybę pasirinkti studijas universitete.

Šiuo metu mokyklose ypač akcentuojamas diferencijavimas, individualizavimas, tai yra ugdymo turinio pritaikymas pagal mokinių gebėjimus ir galimybes. Tad jei vaikai privalės laikyti matematikos egzaminą, ar tai reikš, kad jie turi vienodus matematinius gebėjimus? Kažkas čia nesutampa.

Nacionalinio tyrimo rezultatai (būtent matematikos, 2010 m.) rodo, kad vaikų matematiniai pasiekimai yra žemi. Tad nuo ko reikėtų pradėti? Akivaizdu, jog nuo sistemos kūrimo, nuo matematikos programų atnaujinimo 1-4 klasėms."

P. S. Jeigu neišlaikys

Pagal dabar galiojančią Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką, brandos atestatui gauti reikia išlaikyti du brandos egzaminus - privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną pasirenkamąjį. Mokiniai, patyrę nesėkmę, pakartotinai gali laikyti tik mokyklinį brandos egzaminą. Jeigu neišlaiko ir šio, gali perlaikyti po metų.

Ar ši tvarka galios ir matematikos egzaminui, jeigu jis taps privalomu, Nacionalinis egzaminų centras kol kas nei paneigė, nei patvirtino. "Kol kas tai tik planuose. Vyksta svartymai. Kai bus galutinai patvirtinta, tuomet ir informuosime", - sakė šios įstaigos atstovai.

Kokia iš to nauda?

Kristina PAULIKĖ, Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė

"Kas pasikeis, kai bus įvestas privalomas matematikos egzaminas? Kas toliau? Nėra jokios bendros strategijos. Sugalvojo - padarė viena, sugalvojo - padarė kita, vis griebiamasi kažkokių pavienių priemonių, detalių, bet ne esmės, ne bendros sistemos. Nėra vientisumo, kompleksinio problemos sprendimo."

"Yra labai gabių ir nematematikų"

Greta PAULAITYTĖ, Vilniaus universiteto pirmakursė:

"Aš pati laikiau matematikos egzaminą, bet nemanau, kad jis turėtų būti privalomas. Pažįstu daug labai gabių ir talentingų žmonių, kurie iš matematikos vos 4 sukrapšto... Kad ir iš Eduardo Balsio menų gimnazijos - juk jie nori stoti į menus, o ne į matematiką, jiems to egzamino visai nereikia."

"Pakaktų ir privalomos įskaitos"

Dominykas LENKAUSKAS, Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos dvyliktokas

"Aš turiu dvejopą nuomonę, esu už ir prieš. Matematika yra daugelio mokslo šakų pagrindas, tad jos mokėjimas tikrai praverčia gyvenime. Kiekvienas žmogus turi mokėti jos pagrindus. Bet ar kiekvienas mokinys turėtų laikyti matematikos brandos egzaminą, tai abejočiau, nes ne kiekvienam abiturientui jos reikia kur nors stojant. Ne kiekvienas mokinys yra linkęs į tiksliuosius mokslus, todėl jis renkasi kitą sritį, kur jis gali save realizuoti. Kam jam laikyti šį egzaminą ir gaišti laiką jo pasiruošimui, jei jis gali šį laiką skirti kitiems mokslams, kurie jam yra reikalingesni ir kurių egzaminus galėtų nepriekaištingai išlaikyti. Mokiniai, kuriems reikia matematikos, ir taip pasirinks laikyti šį egzaminą. Tuo labiau kad matematikos egzaminas ir taip yra vienas iš populiariausių. Aš manau, kad vietoje egzamino labiau tiktų įskaita tiems, kuriems jo nereikia. To pakaktų, kad gautų brandos atestatą ir kad būtų patikrinta, ar jis turi elementarius matematinius pagrindus."
-------
Tik skaičiai
39 980 - tiek iš viso mokinių šiais metais pateikė prašymus laikyti brandos egzaminus;
16 428 - tiek iš jų pasirinko laikyti valstybinį užsienio kalbos egzaminą;
15 196 - tiek pasirinko laikyti valstybinį istorijos egzaminą;
15 139 - tiek išreiškė norą laikyti valstybinį matematikos egzaminą.

Nacionalinio egzaminų centro inf.