Priešmokyklinukų lavinimas: nuo pojūčių iki raidės

Priešmokyklinukas - dar ne mokyklinio amžiaus vaikas, jam tik šešeri. Jis - laisvas, spontaniškas, žaismingas, siekiantis pažinti, smalsus. Jam reikalinga saugi, stimuliuojanti ir turininga aplinka.

Kaip su priešmokyklinukais dirbama Klaipėdos Vitės pagrindinėje mokykloje, kuri yra viena iš nedaugelio mieste, ugdančių priešmokyklinio amžiaus vaikus?

Vaikų pasaulio pažinimo pradžia - tai raidė. Raidžių mokymasis - sudėtinga ir gal kiek nuobodoka veikla. Todėl pirmieji mažylių pedagogai daug ir atsakingai dirba, kad galėtų raidės pažinimą paversti nuostabiu žaidimu.

Pavyzdžiui, kabančios tūrinės raidės iš medžio, popieriaus ar kitų kūrybiškai panaudotų statybinių medžiagų grupėje atlieka mokomąjį vaidmenį bei puošia grupę. Su tokiomis raidėmis galima žaisti ir kartu mokytis - nukabinus puošti, dažyti įvairiomis spalvomis, naudoti edukacijai. Jei raidę susiejame su tam tikra spalva, vaikui būna lengviau ją įsiminti. Nudažykime raidę R raudonai arba rudai; G - geltonai; Ž - žaliai; J - juodai; B - baltai; M - mėlynai; P - pilkai...

Kiekvieną savaitę išmokstama po vieną naują raidelę. Pirmiausia susipažįstama su raidės forma. Vaikai raidę lipdo, piešia, štampuoja, lanksto, klijuoja, ją randa grupės draugų varduose, kituose rašytiniuose pavyzdžiuose. Mokslo pradžioje raidės būna baltos, bėgant laikui jos nusidažo, pasipuošia.

Pastebėta, kad raidės faktūros, formos suvokimas per lytėjimo pojūtį lemia raidės įsiminimą bei padeda įsiminti tos raidės rašybą kur kas geriau nei įprastas mums raidės vaizdas knygos, sąsiuvinio lape. Todėl labai svarbu duoti vaikui paliesti raidę (pačiupinėti raidę užsimerkus arba užrištomis akimis įvardijant, kokia tai raidė).

Priešmokyklinukui reikia pačiam pamatyti, paliesti, atrasti, sukurti ir nuspalvinti savąjį supratimą. Mažieji trokšta pažinti, stengiasi suvokti kiekvieno daikto, reiškinio, darbo, veiksmo esmę ir prasmę. Pastebėta, kad vaikai gamindami, puošdami, spalvindami raides, atskleidžia įvairius savo gebėjimus, ypač kalbinius. Kuriant ir susipažįstant su raide, žaidžiami įvairiausi žaidimai kalbai lavinti bei kitoms kompetencijoms ugdyti.

Laikotarpis nuo pojūčio iki raidės yra pilnas ne tik teigiamų emocijų, bet ir skatinantis veikti. Tai įsimintiniausia gyvenimo akimirka ir pirmieji žingsniai nuo raidės formos iki perskaityto žodžio ir sakinio.

Žinome, jog penki mūsų pojūčiai - rega, klausa, skonis, uoslė ir lytėjimas - padeda stebėti ir suvokti aplink mus esantį pasaulį. Taigi, ar kuris nors iš mūsų prisimena, kad būtų lietęs tūrinę medžio, popieriaus ar polistirolo raidę teptuku, po to pirštais? Ją dažydamas ištepęs suolą, kėdę, grindis, drabužius? Pajutęs raidės formą, kvapą, svorį, tūrį? Pamiršęs laiko tėkmę? Tikriausiai ne. Nebent raidės lytėjimu įvardintume kompiuterio klavišo raidę.

Siekiant nesudėtingai, nevarginančiai mokyti savo mažylius, stenkimės ieškoti naujų ugdymo formų per žaidimą. O pirmieji pedagogai - tai priešmokyklinukų ir jų tėvelių tarpininkai, pagalbininkai, kūrėjai, sužadinantys vaikų giliausius klodus, nepagailėję jiems begalinės meilės ir skiriantys daug dėmesio grupės aplinkai.