Prieš rūkančius moksleivius - su kibiru vandens

"Vieną kartą padariau nuodėmę - prisipyliau kibirą vandens ir šliūkštelėjau ant vaikų. Tam kartui išsilakstė, bet kitą dieną vėl rūkė ir mėtė prie durų nuorūkas bei tuščius cigarečių pakelius", - guodėsi moteris, rodydama, kokiu šiukšlynu mokiniai pavertė jos gyvenamo daugiabučio kiemą.

Ne tik šio, bet ir kitų arčiau mokyklų esančių daugiabučių gyventojai dėl rūkančių ir šiukšlinančių moksleivių skundžiasi jau daugybę metų. Nors specialius reidus daro ir policijos pareigūnai, ir Savivaldybės darbuotojai, situacija iš esmės nesikeičia.

Patys moksleiviai "Vakarų ekspresui" aiškino, kad šitaip jie kovoja su stresu, kurį patiria per pamokas. Esą nei didesnės baudos, nei besiplūstantys gyventojai jų negąsdina.

"Jei nori, kad nešiukšlintume, tegul pastato šiukšlių kibirą. Mums tikrai nesunku nuorūkas į jį mesti", - sakė prie J. Karoso g. 20 namo per pertrauką rūkę gimnazistai.

Norėtų, kad gaudytų vadovai

Žibutei keista, kad į jos priekaištus dėl rūkančių moksleivių esą niekaip nereaguoja Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovai, nors į juos ji kreipėsi jau daugybę kartų.

"Nežinau pavaduotojos, su kuria bendravau, pavardės, bet jos patarimai mane stebino. Kiek prašiau, kad ateitų ir pakalbėtų su rūkančiais gimnazistais, - jokios reakcijos, nors reikia tik per gatvę pereiti. Sako: "Jūs nufilmuokite juos rūkančius." Su kuo aš nufilmuosiu, juk mes, pensininkai, neturime išmaniųjų telefonų, kurie dar ir filmuoja. Dar patarė pakabinti ant durų raštelį, neva teritorija stebima videokamera. Negi galvoja, kad vaikai tokie kvaili ir patikės tokiais paistalais? O kai prisipažinau, kad apliejau rūkančius moksleivius vandeniu, patarė man daugiau taip nedaryti, nes vienai panašiai pasielgusiai moteriai baigėsi liūdnai - moksleiviai ją patykoję ir aplieję kečupu", - kaip vyksta pokalbiai su gimnazijos vadovybe, pasakojo Žibutė.

AKCIJA. Klaipėdoje yra vykusios įvairios akcijos, kuriose akcentuota, kad rūkaliai kenkia ne tik sau, bet ir aplinkai. Teigiama, kad kelias valandas vandenyje pabuvusi nuorūka gali užteršti kubinį metrą vandens taip, kad jis tampa nebetinkamas gyvybei. Redakcijos archyvo nuotr.

Keistai moteriai nuskambėjo ir patarimas kviesti policiją. Pasak jos, pareigūnai tikrai nespės taip greitai atvažiuoti ir juos sugaudyti, nes gimnazistai greitai atbėga per pertrauką, sutraukia dūmą ir išsiskirsto.

"Man aiškina, kad tarp gimnazistų yra pilnamečių ir jiems jau niekas negali uždrausti rūkyti. Nesąmonė, tie, kurie rūko prie mūsų laiptinės durų, tėra kokių 15-16 metų, ne vyresni. Perdžiūvę kaip makaronai, bet vis tiek dūmą peša. Merginos - taip pat. Vienu metu susirenka 15-25 gimnazistai", - pasakojo moteris.

Mintis, kad prie laiptinės galbūt vertėtų pastatyti šiukšlių dėžę, kad bent būtų kur mesti nuorūkas, ją dar labiau papiktino. Esą tai būtų tarsi ženklas, kad gyventojai pasidavė ir įrengė gimnazistams legalią rūkyklą. Jau ir taip gyventojai dūsta nuo dūmų, negali net langų atsiverti.

"Dažnai girdžiu sakant, kad patys gyventojai turėtų rodyti nepakantumą jauniesiems rūkaliams. Kai pabaru, kaip jie manęs tik "neiškolioja". Keiksmažodžiai liejasi tarsi iš gausybės rago", - atsiduso Žibutė.

Pilni kiemai rūkalių

Kad pensininkė sako tiesą, įsitikino ir "Vakarų ekspreso" žurnalistai. Praėjusį ketvirtadienį, 11.45 val., vos tik nuskambėjo į pertrauką kviečiantis skambutis, iš Vytauto Didžiojo gimnazijos pasipylė būrys moksleivių. Didžioji jų dalis perėję gatvę išsiskirstė po kiemus. Ne tik J. Karoso g. 20 namo kieme, bet daugelyje kitų būriavosi gimnazistai ir rūkė.

"Man atrodo, kad mūsų klasėje rūko beveik visi. Didžioji dalis tai tikrai. Aš pati pradėjau rūkyti dešimtoje klasėje. Kodėl? Dabar tokia mada, be to, taip malšiname stresą. Po kiekvieno kontrolinio pirmiausia norisi užsirūkyti", - atvirai pasakojo pakalbinta dvyliktokė.

Kartu su ja stovėjusi, bet nerūkiusi dvyliktokė paantrino, kad niekas joms dėl to negali priekaištauti, nes merginos jau turi aštuoniolika metų.

"Yra buvęs ne vienas patikrinimas. Parodome dokumentus, ir viskas tuo pasibaigia. Beje, ir tada, kai neturėjau aštuoniolikos, niekas manęs nebaudė už rūkymą. Pamenu, policininkai priėjo, pasakė, kad daugiau taip nedaryčiau, jei kitą kartą pagaus, bus blogai. Viskas tuo ir pasibaigė", - kad nelabai gąsdina ir specialūs reidai, pasakojo mergina.

Prie kitos daugiabučio laiptinės rūkiusių gimnazistų pasiteiravus, ar jiems negaila savo sveikatos ir pinigų, moksleiviai pripažino, jog šiek tiek gaila, dėl to ir stengiasi labai nepiktnaudžiauti. Vieni teigė per savaitę surūkantys du pakelius cigarečių, kiti aiškino, kad pakelio užtenka ir dviem savaitėms. "Žinoma, jei bendraklasių vaišinti nereikia", - pridūrė.

Didžioji dalis su žurnalistais bendravusių gimnazistų teigė esantys pilnamečiai. Ne vienas teigė pastebėjęs tendencijas, kad žemesnių klasių moksleiviai rūko mažiau, be to, jie dažniau esą linkę rinktis elektronines cigaretes.

"Kova su vėjo malūnais"

"Vienos pačios švietimo įstaigos bejėgės kovoti su šia bėda", - apgailestavo Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba. Pasak jo, kol šalyje iš esmės nepasikeis teisinė politika, rūkalių ir šiukšlintojų nestigs.

"Iš esmės mes patys negalime taikyti jokių nuobaudų. Galime tik pasikalbėti su rūkančiu gimnazistu. O pokalbiai vienus veikia, kitų ne. Jei neturime įkalčių, ir kalbėti nėra kaip. Todėl gyventojų ir prašome, kad bent nufotografuotų rūkalius. Jie labai atsargūs, pamatę, kad ateina kas nors iš gimnazijos administracijos, numeta cigaretę ir neįrodysi, kad tai jis rūkė ar šiukšlino", - pasakojo S. Ruiba.

Be to, esą gimnazistai dažnai mėto pėdas ir keičia rūkymo vietą, tad pavaduotojų neįmanoma pastatyti prie kiekvieno šalia gimnazijos esančio daugiabučio.

"Reikia ne tik didesnio viešosios tvarkos sergėtojų dėmesio šiai problemai, bet, matyt, dar labiau griežtinti teisės aktus. Kol kas viskas atrodo tarsi kova su vėjo malūnais", - svarstė gimnazijos vadovas.

Beje, 30 procentų gimnazistų jau pilnamečiai, tad jiems tarsi niekas ir nebegali nurodinėti, kaip elgtis su savo sveikata. Tačiau ir jie turi paisyti galiojančios tvarkos, kad mokyklos teritorijoje ir 50 m šalia jos rūkyti draudžiama.

"Bet tikrai nėra taip, kad rūko tik pilnamečiai. Tą problemą dažniausiai vaikai kaip tik atsineša jau iš progimnazijų. Paprastai daugiausiai bėdų turime kaip tik su devintokais. Beje, pastebėjau tendenciją, kad labai daug kas priklauso nuo šeimos. Jei rūko vaikas, dažnai paaiškėja, kad tokį pavyzdį jis mato namuose. Retai kada būna, kad cigaretėmis žavėtųsi nerūkančių tėvų vaikai", - minėjo S. Ruiba.

Amžina problema

Vienokių ar kitokių bėdų dėl moksleivių rūkymo turi kone kiekviena mokykla. Apie nesibaigiančią kovą su jaunaisiais rūkaliais "Vakarų eksprese" rašėme ne kartą. Prieš metus uostamiesčio švietimo bendruomenės pasakojo, kad moksleiviai buvo įnikę rūkyti elektronines cigaretes. Nors tai atrodo sunkiai įtikima, bet nerūkantys moksleiviai skundėsi, kad bendraamžiai kartais tai daro net per pamokas, tad kiti grįžta namo skaudančia galva. Kai kuriose mokyklose vyko ir specialūs mokymai pedagogams, kad jie gebėtų atskirti elektroninę cigaretę nuo paprasto tušinuko.

Buvo pastebima, kad tai daryti labiau pamėgo žemesnių klasių moksleiviai. Manoma, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl jie renkasi būtent elektroninę cigaretę - viltis, jog šitaip pavyks nuslėpti nuo suaugusiųjų, kad jie rūko. Tačiau ir mokyklų vadovai, ir mokytojai, ir valytojai puikiai žino, kaip identifikuoti, kad mokykloje rūkomos elektroninės cigaretės, tad ne vieno direktoriaus stalčiuje sukauptos nemenkos jų kolekcijos.

Mokiniai neslepia, kad nemenkus pinigus kainuojančias cigaretes jie įsigyja badaudami - pinigus, kuriuos tėvai skiria maistui, jie kaupia, kad galėtų įsigyti šį "žaisliuką".

Rūko ir penktokai

Praėjusiais metais Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai išanalizavę uostamiesčio 5, 7 ir 9 klasių moksleivių gyvensenos tyrimo rezultatus, akcentavo, kad moksleivių svaigalų vartojimo mastai verčia sunerimti. Bent kartą gyvenime tabako gaminių buvo rūkę 9 proc. penktokų, 32 proc. septintokų ir net 54 proc. devintokų, elektroninę cigaretę - beveik 9 proc. penktokų, 26 proc. septintokų ir beveik 49 proc. devintokų.

Pažymėta, kad dažniau rūko ir narkotikus vartoja berniukai, tačiau alkoholinius gėrimus dažniau geria mergaitės (atitinkamai 50,4 proc. ir 52,4 proc.). Dažniau žalingų įpročių turi vaikai, gyvenantys su vienu iš tėvų. Kitas toks tyrimas bus atliekamas 2020-aisiais.

2015 m. balandį Seimas priėmė Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino draudimą nepilnamečiams rūkyti tabako gaminius ar jų turėti.

Šiukšlinimas gali kainuoti brangiau nei rūkymas

Renatas MARKEVIČIUS, Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir prevencijos skyriaus vyresnysis specialistas
Kartu su policijos pareigūnais kas savaitę vykdome reidus, ieškome rūkančių moksleivių. Kaskart patikriname per dešimt mokyklų teritorijų ir jų prieigų. Mieste yra kelios probleminės vietos, kurias tikriname beveik kas savaitę, ir nuolatos randame pažeidėjų. Daugiausia rūkančiųjų būna prie Vytauto Didžiojo gimnazijos, J. Karoso g. esančiuose kiemuose, prie Paslaugų ir verslo mokyklos, J. Janonio g. 18 namo kieme bei prie Baltijos gimnazijos esančiuose kiemuose.
Jei pilnamečiai moksleiviai rūko ne mokyklos teritorijoje, negalime jų bausti. Nebent jie šiukšlina. Nustačius tokį pažeidimą galime įspėti arba skirti baudą nuo 20 iki 140 eurų.
Rūkantys arba tabako gaminių turintys nepilnamečiai gali būti įspėti arba nubausti nuo 20 iki 50 eurų dydžio bauda. Praėjusiais metais surašėme 99 tokius protokolus, šiemet buvo surašyta 50 protokolų, 21 moksleivis įspėtas žodžiu.

Situacija gerėja?

2016 m. atliktas ESPAD tyrimas nudžiugino, kad Europos šalyse mažėja rūkančių paauglių. Šio tyrimo duomenimis, Lietuvoje nė karto gyvenime nėra rūkę 35 proc. paauglių. Palyginti su ESPAD tyrimu 2011 m., šis rodiklis sumažėjo 10 proc. Taip pat mažėja dalis mokinių, kurie rūko kasdien. Lietuvoje šis rodiklis sumažėjo nuo 13 proc. iki 7 proc.