Priėmimo į aukštąsias tvarka neskatina stengtis mokykloje?

Rugpjūčio pabaigoje tradiciškai suaktyvėja vadinamasis institucinis priėmimas į aukštąsias mokyklas ir kolegijas. Jo metu į mokamas vietas priimami per pagrindinį ir papildomą priėmimą studijuoti nepakviesti asmenys. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti vadovas Pranas Žiliukas sako, kad tokia sistema ydinga ir keistina, nes asociacija negauna statistinės informacijos apie priimtuosius, o universitetai ir kolegijos šiame etape studentus priima neatsižvelgdami į jų žinias ir gebėjimus.

„Nematome tų taisyklių, ką priima. Galima įtarti, kad apskritai konkursinis balas neskaičiuojamas. Šitas procesas vyksta jau beveik 20 metų, tik tiek, kad jis vis aktyvėja, kadangi studentų trūksta, ir valstybinių vietų mažiau, ir privačios mokyklos nori išsilaikyti rinkoje, o dabar jos valstybės finansuojamų vietų negauna. Turbūt aktyviausia aukštoji mokykla čia yra Mykolo Romerio universitetas“,- teigė P. Žiliukas.

Pasak jo, tokia tvarka visiškai neskatina gerai mokytis ir ruoštis bendrojo lavinimo mokyklose: „Taip ir matome: tų, kurie yra iš anksto nusistatę, kad eis į mokamas vietas, mokslo rezultatai yra gana prasti“, - sakė P.Žiliukas.

Jis teigia pritariantis idėjai įteisinti minimalų stojamąjį balą; tai įrašyta Seimui pateiktame Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekte. P. Žiliuko teigimu, tokį balą įsivedusios daugelis Vakarų valstybių. Tai esą teigiamai paveiktų studijų kokybę ir galbūt sudarytų galimybę ilgainiui jas sutrumpinti.