Prezidentas siūlo ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą

„Tariant ačiū profesionaliems mūsų mokytojams, negalima nutylėti, kas sistemoje yra blogai. Dar vis yra trūkumų, kurie neleidžia mums pasiekti rezultatų. Todėl įvairiuose arptautiniuose tyrimuose nespindime švelniai pasakius“, – pabrėžė G. Nausėda.

Švietimo sistemą jis palygino su namu.

„Jei leistumėte pateikti metaforą ir pradinį ugdymą palyginti su pamatu, pagrindinį – su sienomis, o vidurinį – su stogu, tai pamatas yra pakrypęs, dėl tos priežasties trūkinėja sienos, o ir stogas yra nesandarus, per tą stogą skverbiasi vanduo“, – Rugsėjo 1-osios išvakarėse kalbėjo prezidentas.

Jis pabrėžė, kad mokytojas mokykloje turi jaustis orus, saugus ir motyvuotas. Prezidentas sakė, kad tai susiję ne tik su atlyginimo kėlimu.

G. Nausėda išskyrė kelias problemas ir siekius, kurių imsis prezidentūra.

„Lygaus starto galimybės, lygaus starto visiems mokiniams, nesvarbu, kur gimę, į kokias mokyklas eina“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda pabrėžė ankstyvojo ugdymo naudą.

Kaip sakė prezidentas, Lietuva yra tarp tų valstybių, kuriose pradinis ugdymas prasideda gana vėlai. Įprastai Lietuvoje į pirmą klasę vaikai pradeda eiti būdami spetynerių metų, o į priešmokyklinę grupę - nuo šešerių. Daugumoje ES šalių vaikai į pirmą klasę eina šešerių, tačiau yra valstybių, kuriose startas - penkerių ir net ketverių metų.

Anot prezidento, Lietuvoje derėtų į pirmą klasę eiti šešerių.

Priešmokyklinis ugdymas, kaip siūlo Prezidentūra, Lietuvoje turėtų prasidėti nuo penkerių metų, bet, pabrėžė šalies vadovas, reikia suteikti ir lankstumo, tad pradinis ugdymas kai kuriems vaikams galėtų prasidėti ir septynerių metų, o prieškmokyklinio ugdymo grandyje jie užsibūtų dvejus metus. Tokios permainos planuojamos nuo 2022 metų.

„Manau, ši iniciatyva prasminga ir reikalinga, kadangi įvairūs tyrimai ir praktiniai stebėjimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai gauna ikimokyklinį ugdymą, tuo geriau jie integruojasi į savo bendraamžių grupes, tuo imlesni jie yra žinioms, tuo geriau jiems sekasi ir vidurinėje mokykloje, po to jiems tenka mažiau spragų lopyti vėlesniu laikotarpiu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Dar viena prezidento iniciatyva - privalomas ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos vaikams.

Jis pabrėžė, kad socialinės rizikos šeimose augantys vaikai sunkiau integruojasi. Tokių vaikų, anot prezidento, Lietuvoje yra apie 4,5 tūkst.

Kad jiems būtų užtikrinamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, reikėtų maždaug 9 mln. eurų. Į šią sumą įeitų ir išlaidos ugdymui, ir pavėžėjimas iki mokyklos, ir nemokamas maitinimas. Anot prezidento, tai suma, kurią šalies biudžetas galėtų priimti. O tai padėtų jų starto galimybes prilyginti pasiturimai gyvenančių šeimų vaikų galimybėms.

Prezidentūra kitą savaitę tokį siūlymą pateiks Seimui.

Dar vienas aspektas, kuri pabrėžė prezidentas, – įtraukusis ugdymas įtraukiant į bendrąjį ugdymą specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Prezidentas sakė, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas šių metų rudens sesijoje.

Situaciją, kai socialinių poreikių turintys vaikai kartais nepriimami į bendrojo ugdymo mokyklas, šalies vadovas vadino nenormalia, lygino su getais. Anot šalies vadovo, jiems turėtų atsiverti bendrojo ugdymo mokyklos. Prezidentūros duomenimis, tam reikėtų šešių tūkstančių švietimo pagalbos specialistų, tai kainuotų 35 tūkst. eurų per metus.

Prezidentas pabrėžė ir aukštojo mokslo bėdas.

„Studentai į aukštąsias mokyklas ateina nepakankai pasiruošę, nepakankai apsisprendę. Bet tai pusė bėdos. Kita pusė, kad šiandien mūųs mokslas atitrūkęs nuo verslo, ūkio veiklos“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas kritikavo, kad nesuskumbame rengti verslui reikalingų profesijų. Be t, per maai skiriama pinigų mokslo tiriamajai ir eksperimentinei veiklai.