"Prestižinių" profesijų sąrašas sunkiai pasiduoda pokyčiams

Nors krizė akivaizdžiai parodė, kad kokybiško gyvenimo garantas gali būti tik stabilus ir gerai mokamas darbas, tai neatgrasė jaunimo rinktis profesijas, kurių diplomą gavus darbą susirasti labai sunku. Daug kalbėta apie tai, kad sunkmetis padėjo žmonėms išgryninti tikrąsias vertybes, tačiau statistika rodo, kad jaunimo tai nepaskatino daugiau domėtis menais ar rinktis, tarkim, dvasininko profesiją.

Menai nepopuliarūs

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti teikiamais duomenimis, 2010 metais pagrindinio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, jog stojančiųjų pasiskirstymas pagal studijų sritis universitetuose buvo socialiniai (53 proc.), technologijos (15 proc.) ir biomedicinos (18 proc.) mokslai.

Tarp jų mažiau populiarūs buvo menai (5 proc.) ir humanitariniai mokslai (9 proc.).

2009 metų bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu šios studijų kryptys buvo populiaresnės: menų studijų kryptį rinkosi 6,2 proc., o humanitarinius mokslus - 12,0 proc. stojančiųjų.

"Menų ir humanitarinių mokslų studijų kryptys per pastaruosius metus neįgavo daugiau populiarumo, tačiau tai nereiškia, jog studentai nedeklaravo "tikrųjų" vertybių. Kiekvienoje studijų srityje deklaruojamos skirtingos, bet vienodai svarbios vertybės, nepaisant ekonominio sunkmečio ar kitokio laikmečio", - svarstė Lietuvos studentų sąjungos atstovė Simona Juočepytė.

Stojančiųjų gausa negali pasigirti ir kunigų seminarijos.

"Jau keletą metų iš eilės į Telšių kunigų seminariją priimame po 5-6 jaunuolius. Tiesa, norinčiųjų pasirinkti šį kelią būna šiek tiek daugiau, tačiau dalis jų pokalbio metu atkrenta. Palyginti, kiek stojančiųjų būdavo prieš dešimtį metų - dabar norinčiųjų kur kas mažiau. Tiesa, krizė jokios įtakos tam neturėjo - jos metu stojančiųjų skaičius beveik nekito", - pasakojo Telšių kunigų seminarijos rektorius Jonas Ačas.

Pasirinkimas neadekvatus realybei

Patys studentai tikina, kad dauguma jaunuolių profesiją renkasi labai apgalvotai.

Remiantis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros 2010 m. vykdytais tyrimais, pagrindiniai motyvai, kurie dažniausiai lydėjo stojančiuosius abiturientus, buvo:

* geras darbo užmokestis ateityje,
* profesinės karjeros galimybės ir specialybės poreikis darbo rinkoje.

"Apžvelgiant pagrindinius pasirinkimo motyvus, peršasi išvada, jog didžioji dalis stojančių analizuoja darbo rinką bei studijų krypties specializacijos galimybes joje, t.y. nepasirenka studijų krypčių "aklai".

Tačiau yra dalis studentų, kurie renkasi specialybes nebūtinai pagal darbo rinką ir specializacijų populiarumą. Esti studijuojančių, kurie pasirenka populiarią studijų kryptį, nes ji įdomi ir atitinka jų gebėjimus", - komentavo Lietuvos studentų sąjungos atstovė.

Jaunimas vis dar veržiasi būti teisininkais ir ekonomistais, nors statistika sako, kad rasti darbo šių sričių specialistams vis sunkiau.

Panašu, kad į Darbo biržos pateikiamą statistiką pro pirštus žiūri ne tik jaunimas. Šių metų žurnalo "Valstybė" užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Vilmorus" atliktos apklausos duomenimis, dauguma lietuvių mano, kad perspektyviausios profesijos - gydytojo, teisininko ir IT specialisto.

Atsakydami į klausimą, "Kokia profesija, Jūsų nuomone, šiandien yra perspektyviausia", 13 proc. minėjo mediko, 12,5 proc. - teisininko, 9,4 proc. - IT specialisto, 6,8 proc. - ekonomisto, 5,3 proc. - vadybininko profesijas.

Respondentų paminėtų profesijų apačioje atsidūrė kirpėjo, žurnalisto ir tarptautinių santykių specialisto profesijos - jas įvardijo po 0,5 proc. respondentų.

Darbo biržos duomenimis, lietuviai neklysta tik dėl mediko profesijos, tačiau didžioji dalis, lietuvių nuomone, neva perspektyvių specialybių jau kuris laikas figūruoja nepaklausiausių specialybių sąraše.

Darbo biržos įsidarbinimo galimybių barometras skelbia, kad pastaruoju metu itin mažos galimybės rasti darbą šių sričių specialistams:

* pradinių ir ikimokyklinio ugdymo mokytojams, socialiniams pedagogams,
* ekonomistams,
* teisininkams,
* bibliotekininkams,
* administratoriams,
* aplinkos apsaugos, mechanikos, statybos inžinieriams, agronomams, miškininkams, žemėtvarkininkams,
* filologams ir vertėjams etc.

Paklausių specialybių sąrašas keliskart trumpesnis.

Skelbiama, kad dabar kur kas daugiau galimybių įsidarbinti:

* gydytojams,
* pardavimų vadybininkams, draudimo agentams,
* šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo inžinieriams
* anglų kalbos mokytojams.

Nepaisant žmonių nuostatų, kad prestižinės yra tik tos profesijos, kurios įgyjamos baigus aukštąjį mokslą, Lietuvoje karaliauja darbininkiškos profesijos - savo rankomis duonai Lietuvoje užsidirba daugiau nei pusė darbingų žmonių.

Darbininkų profesijų sąrašas skelbia, kad dabar mažiausiai paklausūs yra apdailininkai, stogdengiai, santechnikai, staliai, baldžiai, šaltkalviai, etc. Ribotos galimybės įsidarbinti ir pardavėjams, siuvėjams, kepėjams bei konditeriams.

Tuo tarpu barmenams, padavėjams, suvirintojams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, mėsininkams rasti darbą yra daugiau šansų.

Atsižvelgdama į šias tendencijas, Švietimo ir mokslo ministerija jau nuo praeitų metų sumažino valstybės finansuojamų vietų skaičių vadybos ir teisės studijose bei populiarina mažiau stojančiųjų dėmesio susilaukiančias, bet valstybei ir darbo rinkai reikalingas fizinių ir technologijos mokslų, taip pat žemės ūkio ir veterinarijos studijas.

Neigia "mitą apie studijas užsienyje"

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais tik nežymiai padaugėjo Lietuvos gyventojų, išvykstančių studijuoti į kitas šalis.

"Iš ambasadų, užsienio aukštųjų mokyklų ir tarptautinių organizacijų gauti ir apibendrinti duomenys paneigia mitą apie masiškai išvažiuojantį studijuoti į užsienį mūsų jaunimą, - sako švietimo ir mokslo ministras. - Statistika taip pat leidžia paneigti dar vieną stereotipą, kad šie skaičiai drastiškai didėjo pradėjus vykdyti mokslo ir studijų reformą. Beje, informacija apie užsienyje studijuojančius lietuvius buvo susisteminta pirmą kartą".

2009-2010 m. kitose ES šalyse visų pakopų studijose - bakalauro, magistro, doktorantūroje ir rezidentūroje - studijavo per 7 tūkstančius Lietuvos piliečių. Tai sudaro 3,5 proc. visų Lietuvoje studijuojančių studentų. Palyginti 2007 ir 2010 metus, didelių užsienyje studijuojančių skaičiaus pokyčių nėra.

Daugiausia, kaip ir Lietuvoje, jaunimas užsienyje renkasi socialinius mokslus. Populiariausios tarp lietuvių studentų ES šalys - Jungtinė Karalystė (2325), Vokietija (1274) ir Danija (911). Palyginti su kitomis ES šalimis, pagal studijuojančiųjų užsienyje dalį Lietuva yra kiek aukščiau ES vidurkio, Lietuvą užsienyje studijuojančiųjų procentais toli lenkia tokios šalys kaip Airija, Estija, Graikija, Austrija, Portugalija.

"Duomenų apie studentus, kurie renkasi studijas užsienio aukštosiose mokyklose savarankiškai ir kiek jų grįžta po studijų į Lietuvą, neturime. Taip pat nebuvo aptikta specialios statistikos, kiek abiturientų dirba pagal įgytą specializaciją", - komentavo S. Juočepytė.

Pasak jos, Lietuvos studentai, dalyvaudami tarptautinių mainų programoje "Erasmus", tęsti studijų Lietuvoje grįžta beveik visuomet. Jų patirtis būna įvairi, tačiau dauguma grįžtančių yra patenkinti ir, pasisėmę užsienio šalies kultūros, aukštojo mokslo sistemos, kalbos įgūdžių, sėkmingai tęsia studijas Lietuvoje.