Prestižinėje JAV akademijoje įgytas žinias Justinas Žukauskas perduoda Lietuvai

Kad ši akademija suteikia aukščiausio lygio žinias bei praktiką, įrodo šis faktas: dėl akademiją baigusių amerikiečių, kurių kasmet čia įstoja apie 1 tūkst. 200, kovoja geriausi darbdaviai, trokštantys, kad pas juos dirbtų itin stiprų teorinį, praktinį, psichologinį, fizinį pasirengimą turintys specialistai, per ketverius studijų metus išugdyti į savimi pasitikinčius lyderius.

Todėl nekeista, kad stojimo konkursas į Karinio jūrų laivyno akademiją turi daugybę sąlygų – atranka trunka metus.

"Dar mokydamasis Šiauliuose, XI klasėje, pradėjau domėtis studijomis JAV. Buvau įstojęs į keletą universitetų, tačiau studijų kaina privertė rinktis universitetą Lietuvoje. Įstojau į politikos mokslus Lietuvos karo akademijoje. Netrukus sužinojau, kad yra galimybė dalyvauti konkurse dėl studijų JAV Karinio jūrų laivyno akademijoje. Atranka truko metus. Esė rašymas, rekomendacijos, anglų kalbos ir matematikos testai – dalį šių pasirengiamųjų darbų jau buvau atlikęs mokykloje. Tačiau dar reikėjo įrodyti savo fizinį pasirengimą, plaukimo galimybes. Po viso to likome keturi geriausi kandidatai iš Lietuvos. JAV ambasadoje reikėjo susitikti su pareigūnais, atlikti psichologinį testą. Iš keturių likau aš“, - kelio į akademiją pradžią prisiminė J. Žukauskas.

Pasak jo, dėl vietos akademijoje kovoja ne tik būsimi jos studentai - dėl vietų skaičiaus šioje mokymo įstaigoje kovoja viso pasaulio valstybės, ir ne visos tas vietas gauna. Per visus kursus akademijoje gali būti ne daugiau kaip trys vienos šalies atstovai.

"Konkursas yra labai didelis, nes mokytis šioje akademijoje – garbė. Ją baigusių amerikiečių laukia darbdaviai, o užsieniečiai turi grįžti į savo šalis ir perduoti įgytas žinias. Iš pradžių svetimšaliai negali likti JAV, nes tai pažeistų garbės kodeksą: ši valstybė moka už studijas, kurios kainuoja 300 tūkst. dolerių, ir nori, kad grįžę jauni specialistai savo žinias pritaikytų savo šalyje“, - kalbėjo J. Žukauskas.

Kai šešerius metus atitarnaus Lietuvai, leitenanto laipsnį turintis J. Žukauskas turi galimybę išvykti dirbti į užsienį.

"Reikia pripažinti, kad akademijos diplomas užsienyje vertinamas labiau negu Lietuvoje. Užsienyje ir kitokie atlyginimai. Tačiau jei galėsiu tobulėti ir pritaikyti savo žinias Lietuvoje, norėčiau čia likti“, - prisipažino J. Žukauskas.

Vos tik grįžęs į Lietuvą vaikinas tapo Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinio laivo "Aukštaitis“ P14 navigacinės kovinės dalies vadu. Nors nuo studijų svečioje šalyje pradžios jau prabėgo ketveri metai, J. Žukauskas labai ryškiai prisimena pirmuosius įspūdžius akademijoje.

"Pasibaigus pirmakursių priesaikos ceremonijai, mus pristatė vasaros vadams. Jie tiesiog vaikščiojo ratu ir nužiūrinėjo kiekvieną nuo galvos iki kojų ir taip – kokias 4 minutes. Tada visi kaip vienas šveitė savo užrašų knygutes į žemę ir pribėgę ėmė rėkti. Iš pradžių akademijoje siekiama tave sulyginti su nuliu ir po truputį kelti aukštyn. Neišmoksi būti lyderiu, nežinodamas, ką reiškia paklusti.

Vadai iš mūsų atėmė laikrodžius. Kiekvienos kuopos vadas turi savo studentų žadinimo priemonę: vieni naudoja policijos sireną, kiti – trimitą ir panašiai. Žadinimo garsas mums nuskambėdavo 5.45 val. Dvi minutės - iššokti iš lovos, patalynę sukimšti į pagalvės užvalkalą, apsivilkti sportinę aprangą ir išbėgus į koridorių išsirikiuoti. Po to – trys minutės lovai pasikloti, 2 minutės – tualetui, 2 – barzdai nusiskusti. Mankšta kasdien vis intensyvėjo, po jos turėdavome 15 minučių nueiti į dušą ir perskaityti tris straipsnius laikraštyje – kad galėtum papasakoti per pusryčius. Po pusryčių vykdavo paskaitos, tada vėl rikiuotė, po jos – pietūs: puspenkto tūkstančio žmonių pavalgyti privalėdavo spėti per 20 minučių. Tada – mokslai, sportas“, - pasakojo J. Žukauskas.

Akademijoje kiekvienas gauna ne tik didžiulį bagažą teorinių ir praktinių žinių. Prestižiniame universitete itin didelis dėmesys yra skiriamas lyderių ugdymui – turi tapti tokiu, kuriuo žmonės sektų.

"Iš pradžių klausai tu, po to klauso tavęs. Turi išmokti komandinio darbo. Paskutinius metus per praktiką buvau atsakingas už tris laivus, kurių kiekvienas turėjo 30 žmonių įgulą. Reikėjo išmokti spręsti problemas, tinkamai deleguoti užduotis. Mums dėstė garsūs žmonės, patys dalyvavę kariniuose veiksmuose, dirbantys Baltuosiuose rūmuose. Čia svarbu išmokti ne tik teorinių, psichologinių dalykų, lyderiavimo.

Amerikoje labai svarbus yra patriotiškumas. Tai - vienas iš stulpų, ant kurių stovi ši šalis. Jie labai didžiuojasi savo valstybe. Labai gaila, tačiau būtent patriotiškumo ugdymo dar labai trūksta mūsų šalies švietimo sistemoje“, - mano J. Žukauskas.

Jis pasakojo, kad akademijoje didelis dėmesys skiriamas tam, ar studentas yra garbingas žmogus. Jei būsimas karys grįžta į akademiją viršijęs alkoholio kiekį, sukčiauja per egzaminą – šalinamas iš akademijos. Negana to, turi sumokėti valstybei tiek, kiek ji išleido tvarką pažeidusio studento mokslams.

"Amerika moka didžiulius pinigus, todėl nori šimtaprocentinio produkto. Jei jiems negali duoti to, ko jie pageidauja, – esi nereikalingas. Kai atvyksti studijuoti, akademija duoda absoliučiai viską, kas tau reikalinga: dantų šepetuką, kojinių, sportbačių, pašto ženklų – keletas dėžių daiktų. Per ketverius metus turėjome 16 skirtingų uniformų, skirtų įvairioms progoms. Akademijoje taip pat yra sukurta rėmėjų programa. Kiekvienam paskiriama šeima, kuri tavimi rūpinasi, siunčia saldumynų, kitų reikalingų daiktų“, - pasakojo J. Žukauskas.

Jis prisiminė ir senas, kartais kiek keistokas akademijos taisykles, kurios nelaužomos nuo jos įkūrimo 1845 metais. Viena pirmųjų tradicijų, su kuriomis susiduria pirmakursiai, yra vaikščiojimo po koridorius ypatumai. Tiksliau, pirmakursiams koridoriais vaikščioti negalima – reikia bėgioti, o sukantis – padaryti 90 laipsnių kampą ir sušukti "Go Navy“.

Pirmą kursą įveikusių studentų laukia komandinis išbandymas: reikia užlipti į beveik septynių metrų aukščio obeliską, išteptą taukais, ir jo viršūnėje pakeisti pirmakursio kepurę į aukštesniųjų kursų kepurę.

"Dar viena įdomi akademijos tradicija – žiedų įteikimo ceremonija. Per ją žiedas yra įmerkiamas į vandenį, kuris yra atvežtas iš septynių skirtingų vandenynų ir jūrų. Tokius žiedus gali nešioti kiekvienas akademijos ketvirtakursis ir absolventas. Bet kurioje pasaulio šalyje sutikus žmogų su tokiu žiedu, galima drąsiai prie jo prieiti ir paprašyti pagalbos – jis padės. Esame žmonės, sujungti tvirtais akademijos saitais“, - sakė J. Žukauskas.

"Pajūrio naujienos"