Populiarėjant internetui – rūpesčiai dėl vaikų saugumo virtualiame pasaulyje

Apie tai, kad reikėtų susirūpinti interneto poveikiu, nesąmoningai byloja patys vaikai. "Kompiuteris tapo tikras mano draugas, be jo būtų sunku ir neįdomu gyventi“, "internete yra žymiai lengviau gyventi negu realiame gyvenime“, "kai man suėjo aštuoneri, man parodė žaidimą Travian. Sėdėdavau prie jo iki 2 valandos nakties ir pradėjau net aukoti pinigų po 5 Lt“ – tai tik keletas ištraukų iš septintokų rašinėlių apie kompiuterį.

Vartotojai jaunėja

Pastaruoju metu internetą atranda vis jaunesni vaikai. Mažieji europiečiai juo pradeda naudotis sulaukę vidutiniškai septynerių metų. Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš aštuonių vaikų internete yra patyręs neigiamų išgyvenimų.

Minėtas tyrimas parodė, kad Lietuvos vaikai internetą mėgsta bene labiausiai Europoje. Net trys ketvirtadaliai mūsų šalies vaikų naršo socialiniuose tinklapiuose. Beveik ketvirtadalis Lietuvos vaikų (daugiausia Europoje) buvo gyvai susitikę su internete rastais naujais pažįstamais.

Kuo jaunesni vaikai naudojasi internetu, tuo didesnė tikimybė jiems susidurti su virtualioje erdvėje tykančiais pavojais. Mažiesiems trūksta saugaus naudojimosi internetu įgūdžių bei informacijos apie grėsmes, tokias kaip internetinis smurtas, priekabiavimas, asmens duomenų saugumas ir kt.

"Aš turiu gatvės draugą, seniau su juo žaisdavom krepšinį ir futbolą. O dabar jam nupirko kompiuterį ir jis neišeina į lauką nei valandai, tik nuolat sėdi prie kompiuterio“, – guodžiasi dvylikametis Mantas.

Vaikai nesuvokia grėsmių masto

Švietimo informacinių technologijų centro darbuotojai, bendraudami su mokiniais ir pedagogais, pastebėjo, kad šiuo metu didžiausia grėsmė internete yra PRIVATUMO praradimas. Vaikai nesupranta ir neįvertina, kiek daug žmonių, prisiregistravusių socialiniuose tinkluose, gali matyti jų profilius.

Asmens duomenų saugumo svarbą turi suvokti ir vaikai, ir suaugusieji. Pastarieji turi išmokyti mažuosius, kad asmeninę informaciją, tokią kaip pavardė, adresas, asmens kodas ir pan., viešai skelbti internete yra itin pavojinga. Vaikai turi žinoti, jog net vadinamiesiems draugams negalima siųsti tokių nuotraukų, kurių nenorėtų rodyti viešai.

Antroji grėsmė, apie kurią kalbama vis garsiau – PRIKLAUSOMYBĖ. Tėvai turėtų domėtis ne tik tuo, kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio, bet ir ką jis veikia internete, paklausinėti, ką naujo ar įdomaus šis perskaitė ir sužinojo. Svarbu, kad vaikai būtų orientuoti į tokios informacijos paieškas ir veiklas internete, kurios skatintų jo kūrybiškumą, mąstymą ir darytų teigiamą poveikį jo raidai.

Patyčios patiriamos ir virtualiame pasaulyje

Apmaudu, tačiau vis aktualesne problema tampa PATYČIOS internete. Didžiausią grėsmę vaikams kelia pokalbių svetainės, kuriose vaikai ir paaugliai gali gauti įžeidžiančias, žeminančias, agresyvias ar net priekabias žinutes. Svarbiausia, kad su tuo susidūrę vaikai žinotų, kaip tinkamai reaguoti, nesislėptų, turėtų galimybę pasitarti su suaugusiuoju.

Kaip dar vieną didelę grėsmę, reikėtų išskirti NETINKAMOS INFORMACIJOS PRIEINAMUMĄ. Vaikai, susipažinę su seksualinio pobūdžio, prievartą ar neapykantą skatinančia informacija, gali patys įsitraukti į pavojingą ir neteisėtą veiklą.

"Vaikų saugumu internete turi rūpintis visi – pradedant tėvais ir baigiant politikais. Būtina teisinėmis priemonėmis griežčiau riboti ir bausti pažeidėjus. Mokytojai ir tėvai turėtų nuolat diskutuoti su vaikais apie internete tykančius pavojus, patarti, kaip jų išvengti, o susidūrus – kaip į tai reaguoti“, – pasakojo projektą "Saugesnis internetas“ Švietimo informacinių technologijų centre kuruojanti Aurelija Michailovaitė.

Internetas – langas į informacijos ir prieštaravimų kupiną pasaulį

Vaikų ir paauglių naudojimosi informacinėmis technologijomis įpročiai per pastarąjį dešimtmetį gerokai pakito. Virtualioje erdvėje ne tik ieškoma informacijos, bet ir bendraujama, pramogaujama, mokomasi. Neretai čia bandoma spręsti ir psichologines problemas.

"Virtualus pasaulis – tai viena iš pasaulio, kuriame gyvename, formų. Svarbu jį atskirti nuo fantazijų ir realaus socialinio gyvenimo. Internetas vaikui gali tapti mentalinių bei socialinių – pavyzdžiui, bendravimo su bendraamžiais – įpročių formavimosi erdve“, – teigė socialinių mokslų daktaras, psichologas Arvydas Liepuonius.

Virtualaus pasaulio poveikį vaikui sunku prognozuoti. Informacija internete ir virtualus bendravimas ypač veikia vaiko emocijas. Kai kurie tyrimai byloja, kad jaunimui intensyviai ilgesnį laiką naudojantis internetu padidėja vienatvės jausmas, liūdesys ir jautrumas.

Pasak A. Liepuoniaus, padidėjęs interneto poreikis ar priklausomybė nuo interneto gali sąlygoti kitų pareigų apleidimą, bendravimo su aplinkiniais nuskurdimą bei emocinį šaltumą. Todėl labai svarbus – tėvų pilnavertis bendravimas su vaikais, gyvos komunikacijos privalumų atskleidimas.

Įgyvendinama "Saugesnio interneto“ programa

Lietuvoje jau nuo 2005 m. yra įgyvendinama Europos Komisijos Informacinės visuomenės direktorato programa "Saugesnis internetas“. Nuo 2007 m. šią programą įgyvendina Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Švietimo informacinių technologijų centru.

Programa siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į nelegalią ir žalingą informaciją internete, skatinti saugesnį naudojimąsi internetu. Ypač daug dėmesio skiriama vaikų bei paauglių apsaugai nuo žalingo interneto turinio. 

Įgyvendinant "Saugesnio interneto“ programą, Lietuvoje vykdomas projektas "Informacijos sklaidos ir karštosios linijos veikla Lietuvoje, siekiant užtikrinti saugesnį internetą“. Jis susideda iš dviejų dalių: švietimo ir informavimo saugesnio interneto klausimais veikla bei interneto "karštosios linijos“ funkcijų vykdymas.

"Karštoji linija“ – tai sistema, įgalinanti priimti ir apdoroti vartotojų pranešimus apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą interneto turinį. Per 2010 m. III ketvirtį buvo gauti ir išnagrinėti 73 tokie pranešimai. Neleistina informacija Lietuvoje laikoma pornografija ir pedofilija, nesantaikos (seksualinės, rasinės ir pan.) kurstymas bei kita įstatymais draudžiama informacija.

Kuriama "Pagalbos linija“

Vienas iš pagrindinių "Saugesnio interneto“ projekto tikslų – 2011 m. įsteigti Lietuvoje "Saugesnio interneto“ "pagalbos liniją“. Jos pagrindinės funkcijos bus telefonu ar internetu teikti emocinę paramą, palaikymą, patarimus vaikams ir jų tėvams, susidūrusiems su gąsdinančiu ryšiu, elgesiu, žalingu turiniu ir nemalonia ar bauginančia patirtimi, naudojantis interneto technologijomis.

Visuomenės dėmesį į saugumą internete siekiama atkreipti informacinėmis kampanijomis žiniasklaidos priemonėse, patarimų bukletais, rengiamomis konferencijomis ir kt. Vasario 8 dieną visoje Europoje minima tarptautinė saugesnio interneto diena įvairiais renginiais bus paminėta ir Lietuvoje. 2011 metais šią dieną didžiausias dėmesys bus skiriamas temai "Mūsų skaitmeniniai (virtualūs) gyvenimai“.

"Neteisėto ir žalingo turinio apribojimas internete išlieka viena opiausių informacinių technologijų plėtros problemų. Vykdydami įvairius projektus ir akcijas siekiame skleisti informaciją apie internete tykančius pavojus ir patarti kaip jų išvengti“, – teigė projektą "Saugesnis internetas“ Švietimo informacinių technologijų centre kuruojanti A. Michailovaitė.