Politikų kerštas mokytojams

- Švietimo profsąjungos grasino pradėti ruoštis visuotiniam streikui, jei iki spalio 5 d. nebus pradėti vykdyti reikalavimai, dėl kurių dar vasarą suderėta su premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupe. Tai bus streikas ar ne? - „Vakaro žinios“ klausė Eugenijaus JESINO.

- Kaip tik profsąjungos užvakar buvo susitikusios su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene dėl šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo, nes viešojoje erdvėje buvo skelbta, kad Vyriausybė yra suteikusi įgaliojimus Švietimo ir mokslo ministerijai ją pasirašyti. O dabar paaiškėjo, kad buvo nutylėta naujiena, jog Vyriausybė iškėlė tam tikras sutarties sąlygas. O tos sąlygos sutartį paverčia niekine. Mes net negavome informacijos, koks bus švietimo biudžetas kitais metais, kiek bus finansuojamos žadamos reformos.

- Kokios naujos Vyriausybės sąlygos netenkina?

- Vyriausybė net siūlo išbraukti nuostatą dėl valstybės biudžeto įsipareigojimų iki 2020 m. ir pasiūlė įrašyti, kad sutartyje neturi būti numatyta kitų finansinių įsipareigojimų biudžetui iki 2020 m., išskyrus mokytojų etatinį apmokėjimą. O dėl etatinio apmokėjimo, dėl kurio sutarta jau seniai, išgirdome dar vieną naujieną - jis bus įvedamas trimis etapais. Tačiau neišgirdome, nei kokie tie etapai, nei kada bus.

Dar vienas dalykas - Vyriausybė nori, kad profsąjungos įsipareigotų siekti Valstybinės švietimo strategijos 2013-2022 m. tikslų. Keistai skamba. Kaip profsąjungos gali įsipareigoti tai, kas priklauso nuo darbdavio, nuo jo sudaromų sąlygų? Be to, Vyriausybė užsimanė, kad sutarties įsipareigojimai būtų siejami su ekonomine valstybės raida ir biudžeto galimybėmis. Bet juk nuo Vyriausybės programos vykdymo ekonominė šalies raida ir priklauso.

Be to, Vyriausybė nori atsisakyti galimybės ilgą stažą turintiems pedagogams, kuriems iki pensijos liko 5 metai, užleisti vietą jaunesniems ir gauti rentą su galimybe dirbti kitur, ne pedagoginį darbą. Dabar jau siūloma juos išleisti į priešlaikinę pensiją. Tačiau juk tokia galimybė ir taip visiems suteikta, o išėjusieji į priešlaikinę pensiją vėliau visą gyvenimą gauna gerokai mažesnę senatvės pensiją. Kitaip tariant, kolektyvinės sutarties tekstas pasidarė vos ne identiškas Vyriausybės programai: didinsime mokytojams algas, didinsime mokytojo darbo prestižą ir t.t.

- Visi ministrai stengiasi savo kuruojamai sričiai iš Vyriausybės išpešti kuo daugiau pinigų. Pavyzdžiui, pradedantiems policininkams jau iškaulytos beveik tokios pat algos, kokias gauna pedagogai. O švietimo ir mokslo ministrė, panašu, ne su Vyriausybe derasi dėl didesnių mokytojų algų, o su mokytojais derasi, kad jiems nereikėtų mokėti didesnių algų.

- Ir mums taip atrodo. Kai vadovas yra savo srities patriotas, tai jis gina tą sritį įvairiomis įmanomomis priemonėmis. O kai vadovas yra tik valdininkas, kaip J.Petrauskienė, užimantis Vyriausybės poziciją ir ginantis Vyriausybės interesus, tai taip ir išeina. Tačiau Vyriausybė deklaruoja sieksianti, kad mokytojų darbo užmokestis smarkiai išaugtų, bet kartu nenorima nuo sausio panaikinti pedagogų pareiginės algos koeficientų žirklių. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė įsipareigojo tai padaryti, bet skyrė beveik perpus mažiau pinigų, nei reikia. Dabartinė Vyriausybė pernai pareiškė, kad nieko padaryti negali, nes nueinanti Vyriausybė 2017 m. biudžete nenumatė tam pinigų. Bet šie metai jau beveik praėjo, o 2018 m. biudžetą formuoja naujoji Vyriausybė. Bet ir vėl neatranda sumos, kad būtų tos žirklės panaikintos.

- Dėl mokytojų atlyginimų žirklių yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas.

- Konstitucinis Teismas išaiškino, kad mokytojų darbo apmokėjimas turi būti reglamentuotas ne ministro įsakymu, o įstatymu. Nuo šių metų vasario įsigaliojo įstatymas, reglamentuojantis, kaip turi būti mokamos algos savivaldybių ir valstybės biudžetinių įstaigų darbuotojams. Tačiau mokytojai į jį integruoti atskiru priedu, kuriame tos žirklės liko. Tad žirklės dabar įteisintos jau nebe įsakymu, o įstatymu ir formaliai Konstitucinio Teismo nurodymas įvykdytas. Bet ar mokytojams nuo to geriau? XVI Vyriausybės įsipareigojimas ir toliau liks neįvykdytas.

- Užsiminėte, kad Vyriausybė nori, jog mokytojų algos priklausytų nuo šalies ekonominės situacijos. Tačiau kone kas mėnesį politikai tvirtina, kad BVP vis auga, į biudžetą vis surenkama gerokai daugiau, nei planuota. Pagal tai mokytojų algos jau turėtų būti kone dvigubai didesnės.

- Čia ir yra esmė, kad mes vis einame į viršų, bet mūsų atlyginimai yra įšaldyti, nors daugeliui kitų kyla. Kalbama, kad švietimas yra prioritetas, darantis įtaką visam progresui, darbo vietų kūrimui, o taip su juo elgiamasi? Mes juk ne metalo gabalą gaminame, o ruošiame žmogų, kuris kurs valstybės ateitį.

- Kodėl mokytojai taip nuvertinami, kodėl verčiami vis eiti su ištiestomis rankomis derėtis dėl algų, o ne dirbti?

- Politikai nesuvokia švietimo reikšmės. Nors gali būti, kad tai yra valdininkų kerštas mokytojams už tai, kad jie garsiai kalba apie problemas, gal leidžia suprasti, kad esame pernelyg aktyvūs ir ką nors gausime tik jei nutilsime. O gal norima kitų sričių atstovams parodyti, kad neverta triukšmauti, nes ir jiems bus taip, kaip mokytojams. Garsiai kalbama, kad mokytojai per daug reikalauja. Bet mes reikalaujame tik to, dėl ko buvo suderėta. Žmogus nori gyventi, ne išgyventi, o mokytojai tik išgyvena, nors Vyriausybė deklaruoja, kad kels mokytojo specialybės prestižą.

- Kokia šiuo metu vidutinė mokytojo alga?

- Alga labai skiriasi didmiesčiuose, kur vaikų skaičius nuolat auga, ir likusioje Lietuvoje. Vilniuje, Klaipėdoje vidutinė alga yra apie 800 eurų popieriuje, regionuose - 500 iki mokesčių, arba 401 euras po mokesčių. Ir dar turėkime mintyje, kad regionuose mokytojas, norintis uždirbti 401 eurą į rankas, turi dirbti bent trijose mokyklose.

Švietimo ir mokslo ministerija visai neseniai deklaravo, kad mokytojai uždirba vidutiniškai 890 eurų, dabar jau deklaruoja 600 eurų. Bet ir tai gerokai padidintas skaičius.

- Pakartosiu pirmą klausimą - bus streikas ar ne?

- Mes turime vykdyti numatytas procedūras. Jos numato, kad mūsų reikalavimai turi būti pradėti nagrinėti. Jei jie bus netenkinti, kitas žingsnis bus Ginčų komisija. Ir tik tada, nepažeidžiant tvarkos, bus galima pradėti streiką. Rengsime iškart tikrą, nes įspėjamajam nebeturėsime laiko - biudžetas jau kitą savaitę bus teikiamas Seimui. Aiškiau bus kitą savaitę, nes dar kartą susitiksime su ministre. Tačiau ji labiau linkusi ginti Vyriausybės interesus, o pati Vyriausybė profsąjungų girdėti nenori. Štai prieš savaitę premjeras pasikvietė pas save tik palankius mokytojus bei mokyklos direktorius, kad išgirstų, jog švietimo sistemoje viskas gerai ir streikuoti nėra pagrindo. Bet net ir iš tų palankiųjų jis išgirdo daug kritikos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“