Permainos augina įtampą mokytojų bendruomenėje

Viena iš švietimo darbuotojų profesinių sąjungų rytoj skelbia įspėjamąjį dviejų valandų streiką. Be kitų reikalavimų streiku norima parodyti, kad pedagogų bendruomenė nesutinka su planuojama etatinio apmokėjimo tvarka, nors Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai bando įtikinti, kad tai būsiąs geriausias gelbėjimosi ratas mažais atlyginimais besiskundžiantiems mokytojams.

Preliminariai skaičiuojama, kad penktadienį įspėjamajame streike turėtų dalyvauti apie 1 tūkst. mokytojų. Manoma, kad jų būtų kur kas daugiau, jei kitoms profesinėms sąjungoms priklausantiems mokytojams nebūtų surištos rankos, nes su Švietimo ir mokslo ministerija buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis neleidžianti dalyvauti streikuose.

Ir tie pedagogai, kurie bent morališkai palaiko streikuojančius, ir tie, kurie mano, kad šitaip nieko neišspręsi, sutaria dėl vieno - kol kas etatino atlyginimo įvedimas atrodo didesnis baubas nei gelbėjimosi darbas.

Pasigenda aiškumo

Daugelis "Vakarų ekspreso" kalbintų mokytojų nuoširdžiai prisipažino, kad jaučiasi įsitempę.

"Nieko nesuprantu, todėl negaliu komentuoti ar bus geriau, ar blogiau, kai įves etatinį apmokėjimą. Atrodo, kad ir mūsų mokyklos administracija kol kas tiksliai nieko nesupranta ir negali paaiškinti, kaip viskas bus. Panašu, kad toks modelis bus palankus tiems, kurie yra lojalūs direktoriui. Kvepia neskaidrumu", - svarstė viena vardo nenorėjusi viešinti pedagogė.

Kiti pedagogai taip pat svarstė, kad etatinio apmokėjimo įvedimas gali tapti puikiu įrankiu mokyklos vadovams susidoroti su jiems neparankiais darbuotojais. Dalis sakė jau ir dabar jaučiantys įtampą.

"Eiliniai mokytojai sunkiai supranta, kaip viskas bus įvedus etatinį apmokėjimą. Nėra pateikta jokių aiškių paaiškinimų, tik lentelės, kurios dar labiau viską painioja", - pasakojo fizikos ir gamtos mokslų mokytoja Nijolė Dargužienė.

Ji svarstė, kad planuojama tvarka kiršins miesto ir kaimo mokytojus.

"Pagal seną metodiką buvo skaičiuojama, kad savaitinių pamokų skaičius turėtų siekti 18 val. Dabar siūlomos žirklės 12-24 val. Tad nesunku įsivaizduoti, kaip skirsis etatinio mokytojo darbas kaime ir mieste. Kaimo mokytojas turės mažai mokinių, dirbs 12 val. per savaitę ir gaus tą patį, ką ir miesto mokytojas, kuris dirbs dvigubai daugiau ir perpildytose klasėse", - svarstė N. Dargužienė.

Pasak jos, pati idėja įvesti etatinį apmokėjimą iš pradžių atrodė labai gera, tačiau galų gale viskas buvo iškreipta.

"Viskas būtų gerai, jei būtų paliktas tas pats atskaitos taškas - 18-20 savaitinių kontaktinių valandų ir prie jų būtų pridėję papildomus darbus. Pavyzdžiui, padidinę apmokamą laiką, kuris skirtas sąsiuviniams taisyti. Dabar šis laikas yra juokingas - vos daugiau nei minutė vienam sąsiuviniui ištaisyti. Pavyzdžiui, aš paskaičiavau, kad nuo Velykų galėčiau nebetaisyti mokinių sąsiuvinių, nes iki Velykų išeikvojau visą tam skirtą laiką, už kurį man mokama", - pasakojo N. Dargužienė.

Mokytoja sakė, jog dabar visos kalbos apie etatinį apmokėjimą primena veiksmą, lyg būtų bandoma be pinigų išrasti naują dviratį.

"Palaikome streikuojančios profesinės sąjungos atstovus. Patys negalime prie jų prisijungti, nes mūsų rankos surištos", - apgailestavo mokytoja.

Paskubomis

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė svarstė, kad mokytojus labiausiai audrina nežinia. Mat kol kas nėra priimta jokių sprendimų dėl etatinio apmokėjimo, tik kalbama, kad jis bus įvestas nuo rugsėjo 1-osios.

"Mokytojai išeidami vasaros atostogų turi jau žinoti, kokie darbo krūviai bus ateinančiais mokslo metais. Dabartiniu metu mokyklų vadovai neturi jokios apčiuopiamos informacijos, o atostogos jau ant nosies. Panašu, kad vėl viskas bus daroma paskubomis", - kalbėjo L. Juknienė.

Ji pažymėjo, kad švietimo bendruomenei nepalankius sprendimus stengiamasi priimti itin nepalankiu metu, kai mokytojai neturi net kada įsigilinti į planuojamus pokyčius.

"Dabar mokytojams nėra net kada galvos pakelti: egzaminai, įvairūs atsiskaitymai, darbų vertinimai. Nėra kada net pasidomėti, kas vyksta aplinkui. Taip jau yra, kai nori ką nors "prastumti" tarsi specialiai pasirenka tokį laiką", - kalbėjo L. Juknienė.

SKIRTUMAI. Dabar mokytojų darbo krūviai labai netolygiai pasiskirstę. Paaiškėjo, kad tik 5 proc. mokytojų turi 36 savaitines darbo valandas, o trečdalis mokytojų turi tik iki 18 savaitinių darbo valandų. Redakcijos archyvo nuotr.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė svarstė, kad prisidengiama neva gražiu tikslu - aiškinama, kad įvedus etatinį apmokėjimą į mokyklas bus pritraukta daugiau jaunų specialistų, tačiau ar taip ir nutiks, niekas negali garantuoti.

"Mokykloje darbas yra tikrai labai sunkus, tad abejoju ar jaunimą pritrauksime", - šviesia ateitim abejojo L. Juknienė.

Tik pažadai?

Šį penktadienį įspėjamąjį streiką inicijuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko žiniomis, etatinio apmokėjimo projektas Seime svarstomas kaip tik šią savaitę.

"Mes streikuosime todėl, kad visa planuojama reforma orientuota ne į tai, kaip gerinti ugdymą, o į tai, kaip taupyti finansinius išteklius. Dabar kalbama, kad bus suformuota 28 tūkst. etatų, o mokytojų dabar yra 35 tūkstančiai. Tad akivaizdu, kad planuojama atleisti 7 tūkst. mokytojų, stipriai reformuoti tinklą, uždaryti mokyklas, didinti klases ir t. t. Tokios pertvarkos mūsų netenkina", - pasakojo A. Navickas.

Jo žiniomis, dabar vienam mokytojui tenka 8 mokiniai, o po reformos siekiama, kad vienam mokytojui tektų 12 mokinių.

"Etatinis apmokėjimas galėtų būti ir tinkamas modelis. Tačiau tai, kas siūloma dabar, akivaizdu tik sukiršins mokytojus ir nieko nepagerins. Nors Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai teigia neva tuomet bus daugiau mokama už pasiruošimą pamokoms bei kitą veiklą, matome, kad etate gali tos papildomos valandos netilpti, ypač kai mokytojas turi daug pamokų", - kalbėjo LŠDPS pirmininkas.

Jo neįtikina viešai eskaluojami pažadai, kad mokytojų atlyginimams didinti bus skirti 95 milijonai.

"Juk nėra patvirtintas nei 2019-ųjų, nei 2020-ųjų metų biudžetas. Girdime tik žodinius pažadus. Tokių pažadų esame ne kartą girdėję, bet likome apgauti. Seimas gali tiesiog nepatvirtinti didesnės sumos, kuri reikalinga susitarimams įgyvendinti ir vėl liksime be nieko", - svarstė A. Navickas.

Visgi jis sutiko, kad ir dabartinė apmokėjimo sistema yra ydinga.

"Dabar valandinis mokytojo darbo apmokėjimas realiai siekia 4-6 eurus, net statybininkas ar santechnikas daugiau uždirba per valandą. Tad kyla klausimas, kur šalies prioritetai?" - klausė profesinės sąjungos pirmininkas.

Pats geografijos, kūno kultūros mokytoju dirbantis A. Navickas sakė neįsivaizduojantis, kaip tokiems specialistams, kaip jis, galėtų būti sukurtas etatas.

"Yra sukurta iliuzija neva pakaks turėti kad ir 6 kontaktines pamokas, direktorius "prirašys" įvairių veiklų, ir turėsi etatą. Bet tai prieštarauja bet kokiai logikai. Viskas turės būti pagrįsta. Sako, kad 50 proc. etato galės sudaryti bendruomenei skirta veikla. Bet tokiu atveju reikėtų dvigubinti švietimo finansavimą. Niekas apie tai šiemet nekalba", - pasakojo LŠDPS pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad ir dabar, kai yra valandinis apmokėjimas, mokytojai už papildomą veiklą gauna atlygį.

"Kadangi planuojamas modelis netenkina daugelio mokytojų, vadovų, negi jį tikrai reikia "prastumti" skubos tvarka? Manau, kad reikia jį sustabdyti, pavyzdžiui, iki sausio, o tuomet biudžete tvirtinant kitų metų lėšas viskas bus aiškiau", - siūlė A. Navickas.

Priešinasi ne visi?

Streikui pritaria ne visos mokytojų profesinės sąjungos. Pavyzdžiui, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius BNS praėjusią savaitę sakė, kad nuo rugsėjo pradedamam įvesti etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui skiriami "pakankamai dideli" pinigai ir jie pagerins mokytojų padėtį.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė streiko iniciatyvą pavadinimo nereikalingos panikos tarp mokytojų kurstymu ir aiškina, kad etatinis darbo apmokėjimas bus naudingas mokytojams.

"Manome, kad siekiant pritraukti geriausius būti mokytojais, siekiant motyvuoti tuos žmones, kurie dabar dirba mokytojais, tie pokyčiai yra būtini", - BNS teigė J. Petrauskienė.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas "Vakarų ekspresui" aiškino, kad etatinio apmokėjimo įvedimas nėra daromas paskubomis.

"Pernai po ilgų derybų pasirašėme švietimo šakos kolektyvinę sutartį su 6 švietimo profesinėmis sąjungomis ir jos laikomės. Joje susitarta, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. yra pradedamas įvesti etatinis mokytojų apmokėjimo modelis. Tai numatoma padaryti dviem etapais.

Visos mokytojų profesinės sąjungos, išskyrus vieną, pritarė ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modeliui, jis rengiamas buvo drauge su mokytojų profesinių sąjungų atstovais, įtraukiant ir kitus socialinius partnerius. Būtent etatinis apmokėjimas sudarys prielaidas 20 proc. padidėti vidutiniam mokytojų atlyginimui Lietuvoje", - pasakojo A. Varanauskas.

Pasak jo, dabar būtų neatsakinga stabdyti teisingesnio mokytojų darbo užmokesčio modelio įvedimą.

"Etatinis apmokėjimas leis atlyginti mokytojams už visus darbus, ne tik pamokas ir su jomis susijusią veiklą. Iki šiol mokytojų atlyginimas priklausė nuo pamokų skaičiaus. Tai sukeldavo daug įtampos, nebuvo stabilu. Be to, dalį darbų - metodines ir projektines veiklas, darbą su tėvais - mokytojai darydavo tiesiog nemokamai", - pasakojo ministerijos atstovas.

Pasak jo, įvedus etatinį apmokėjimą, mokytojų atlyginimai vidutiniškai išaugs 20 proc. per dvejus metus. Vyriausybė iki 2020 metų papildomai mokytojų algoms skirs 95 mln. Eur. Jau nuo rugsėjo 1 d. skiriama daugiau kaip 17 mln. Eur papildomai mokytojų atlyginimams.

"Manome, jog minimos profesinės sąjungos akcija nėra pagrįsta, nes daugelis keliamų klausimų yra sprendžiami, o kai kurie tiesiogiai nėra susiję su etatinio mokytojų apmokėjimu, tad jų sudėti į vieną ir nereikėtų. Jaučiame didelės dalies švietimo bendruomenės palaikymą, tad šiuo metu labiausiai koncentruojamės į įvairių rekomendacijų ir pavyzdžių rengimą, kad kaip įmanoma labiau padėtume mokykloms sėkmingai įvesti etatinį mokytojų apmokėjimą", - sakė A. Varanauskas.