Penktokams perkami brangūs žaislai

Perkami įmantriausi

Vėliausiai kitų metų balandį šalies bendrojo lavinimo mokyklas turėtų pasiekti 10 tūkst. planšetinių kompiuterių, skirtų penktokams.

Lapkritį už 217 437 litus jau nupirkti planšetiniai kompiuteriai šalies mokyklų pedagogams. Įsigyta 300 kinų gamybos „E-Star“ firmos kompiuterių, vieneto kaina - 724,79 lito. Sutartis sudaryta su UAB „Mikrovisatos servisas“.

Iš viso planšetiniams kompiuteriams pirkti Švietimo ir mokslo ministerija yra skyrusi 12 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų.

Mokiniams skirtų įrenginių pirkimo konkursas dar nesibaigė, tačiau jau dabar aišku, kad perkami planšetiniai kompiuteriai nebus prastesni nei mokytojų.

Konkurso sąlygose skelbiama, kad planšetinukas privalės būti ne mažesnio nei 8,9 colio ekrano, turėti ne silpnesnį nei 1 gigaherco procesorių, ne mažiau nei 16 gigabaitų integruotos atminties, specialų smūgiams atsparų dėklą, o ant korpuso turi būti išgraviruotas užrašas „Mokyklinis“.

Šiuo metu pigiausias planšetinis kompiuteris, atitinkantis visus ministerijos keliamus reikalavimus, kainuotų mažiausiai 800 litų.

Įdomu tai, kad paprasčiausią planšetinį kompiuterį šiandien galima įsigyti ir už 150-300 litų. Atrodytų, penktokams pakaktų elementaraus skaitytuvo, tačiau... Švietimo ir mokslo ministerija žvalgosi įmantresnių, prabangesnių modelių, kuriuose integruota navigacija, aukštos kokybės fotokameros bei kiti penktokams nereikalingi priedai.

Štai Indijos Vyriausybė, vykdydama panašų projektą, elgėsi nepalyginti ūkiškiau. Suprasdama, kad neįmanoma visų šalies mokinių aprūpinti brangiais planšetiniais kompiuteriais, valdžia į pagalbą pasitelkė programuotojus. Britų kompanija specialiai projektui sukūrė vos 35 dolerius (apie 95 litus) kainuojantį planšetinį kompiuterį, pavadintą „Akash“ („Dangus“). 100 tūkst. vienetų planšečių išdalyta skurdžiausių regionų mokykloms.

Viešųjų ryšių akcija

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sako, kad ministerijos švaistymasis milijonais atrodo įžūliai, kai šalies bendrojo lavinimo mokyklose trūksta pinigų mokytojų algoms, naujiems suolams, vadovėliams ar klasių remontui.

„Jei nebūtų kitų poreikių mokyklose, planšetinių kompiuterių pirkimą būtų galima pateisinti. Tačiau visa tai labiau primena viešųjų ryšių akciją ar tam tikrų gamintojų protegavimą. Paversti visą ugdymo procesą sėdėjimu prie kompiuterio, kai mokiniai ir taip ilgą laiką prie jo sėdi... Ar to reikia?“ - stebėjosi A.Jurgelevičius.

Anot jo, idėja dovanoti mokykloms planšetinius kompiuterius graži, tačiau brangios investicijos gali būti išmestos į balą. Mokiniai mokyklos turto nelinkę tausoti, programinė įranga greitai sensta, genda, atsiranda naujesnių modelių. Be to, kiekvienam mokiniui skirti naują planšetinį kompiuterį neišgalėsime.

„Aš nesuprantu sumanymo esmės. Ar tai vienkartinė akcija, ar ilgalaikė programa, leisianti mokykloms pereiti prie skaitmeninio mokymo. Sprendžiant iš visko tai labiau panašu į vienkartinį žaidimą, nes Lietuva nėra tokia turtinga, kad visus mokinius aprūpintų naujausiomis technologijomis. Pinigų juk nėra“, - sakė profsąjungos vadovas.

Jam keistas ministerijos paaiškinimas, esą planšetiniai kompiuteriai reikalingi tam, kad didėtų vaikų motyvacija mokytis: „O kai atsibos, kaip dar juos motyvuos mokytis? Gal pradės dalyti lego konstruktorius ar kitus žaislus, kokie dabar madingi?“

Dar tik kojas apšilęs

Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, sugalvojęs kompiuteriais aprūpinti penktokus, nepanoro komentuoti situacijos.

O naujasis ministras Dainius Pavalkis tvirtino, kad ketina pasidomėti pirmtako Gintaro Steponavičiaus užmojais, nes apie perkamų planšečių kainas esą kol kas nieko nežinąs.

„Aš žinau, kad tam tikras triukšmelis yra kilęs. Dėl to aš esu užsiprašęs ministerijos kanclerio pažymos apie planšetinių kompiuterių pirkimo aplinkybes, kainas, konkursus. Bandysime pasidomėti, kokia dabar yra rinkos kaina. Žinote, kai vyksta planavimas, tie daiktai pinga ir pinga... Po pusės metų tai, kas buvo brangu, atpinga“, - aiškino ministras.

Jis teigia, kad stabdyti pradėtą projektą jau vėlu. „Traukinys jau juda. Griūti po ratais - ne tas stilius, kurį mes propaguojame. Aš nesiryžčiau sakyti, kad planšetiniai kompiuteriai vaikams yra blogis. Vis tiek judam į priekį, vaikai gali prisijungti, jie dirba, jaučiasi pasaulio piliečiais“, - planšetinių kompiuterių naudą aiškino D.Pavalkis.

Tačiau ar nebuvo galima pirkti pigesnių? „Nesu kompiuterių specialistas, atsakyti negaliu. Mano moralinė nuostata - ne tas daiktas geriausias ir tinkamiausias valstybiniu mastu, kuris yra pigiausias“, - paaiškino jis.

Paklaustas, ar ketina parūpinti kompiuterių dar didesnei daliai šalies moksleivių, ministras sakė tokių planų dar neapgalvojęs. „Nežinau nežinau... Dar tik kojas apšilau, net šlepečių neatsinešiau į ministeriją“, - sakė D.Pavalkis.

Išlaidavimą pateisina

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė pateisina ministerijos išlaidavimą planšetiniams kompiuteriams. Ji įsitikinusi, kad pakraščio mokyklų penktokus būtina nudžiuginti planšetiniais kompiuteriais.

„Tai pliusinis dalykas. Iš tikro regionuose, pakraščio mokyklose, kur fondai bibliotekų maži, yra nemažai šeimų, kurios negali savo vaikams nupirkti kompiuterio. Galbūt net neturi namuose kompiuterio. Aš manau, kad tas projektas daugiau teigiamas nei neigiamas“, - sakė A.Pitrėnienė.

Tačiau paklausta, kodėl kitos šalys mokykliniams kompiuteriams neišlaidauja ir perka pačius paprasčiausius, A.Pitrėnienė paaiškino, esą taip yra todėl, kad išmaniųjų technologijų kainos Lietuvoje yra didelės: „Pigūs kompiuteriai būtų idealu. Tačiau aš įsivaizduoju, kad Lietuvoje jų kainos didelės. Tai kita medalio pusė. Pas mus atkeliavę produktai yra kur kas brangesni. Ne tik kompiuteriai, bet ir maisto produktai“.

Tik ar nepasikartos oranžinių dviračių istorija, kai nemokamai išdalyti dviračiai buvo išvogti, sulaužyti ir pamiršti?

A.Pitrėnienei taip neatrodo. „Žinote, kodėl manau, kad taip neatsitiks? Nes vaikai mokosi mokykloje. Tai turėtų būti mokyklos turtas. Manau, viskas bus gerai, nes mokyklose yra atsakingi darbuotojai, kurie rūpinasi technine įranga, mokyklos turtu“, - sakė politikė.