Pedagogai rinkosi į mokytojų suvažiavimą

Į trečiąjį mokytojų suvažiavimą susirinkę pedagogai sprendė su švietimu susijusias problemas, ieškojo būdų joms spręsti.

Suvažiavime dalyvavęs švietimo ministras mokytojams sakė, kad jų algos per krizę sumažintos mažiausiai. Po tokių žodžių salėje pasigirdo švilpimas. Streikais grasinantys Žemaitijos regiono pedagogai suvažiavime nedalyvavo.

ReklamaSuvažiavime dalyvavo pusė tūkstančio ne tik profesinėms sąjungoms priklausančių švietimo darbuotojų, bet ir neasocijuotų pedagogų. Jie pripažino, kad švietimo reforma reikalinga, tačiau siekia dialogo su valdžia dėl kai kurių nuostatų ir tikina, kad streikai – paskutinė priemonė, kurios būtų imtasi. Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimas, jau balandį grasinantis rengti neterminuotą mokytojų streiką, suvažiavime nedalyvavo.

„Su valdžios atstovais kalbame gana griežtai. Pavyzdžiui, balandžio 5 dieną esame susitarę su Seimo pirmininke. Maždaug valanda ar pusantros bus skirta švietimui. Dėl neterminuoto streiko mes dar pagalvosime, nes tą streiką rengia profsąjunga, kuri atsisakė atvažiuoti“, – kalbėjo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė.

Pasak švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, norint, kad švietimo sistema dirbtų efektyviau, vaikai gautų geresnį išsilavinimą, reikia skirti žymiai didesnį finansavimą.

„Reikia subalansuoti mūsų švietimo sistemą. Dabar ji yra sukiršinta kaip ir visuomenė, o švietime šio dalyko negali būti. Tam subalansavimui reikalingi ir pinigai. Mūsų paskaičiavimais, atkreipiu dėmesį, kad niekada nekėlėme nerealių reikalavimų. Mes turime visus ekonominius paskaičiavimus, kas ir kaip vyksta šalyje. Šiuo metu Lietuvoje – stabilizacija. Ir mes matome pinigėlius. Mums reikėtų mažiausiai 210 milijonų“, – sakė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas.

Pirmininko nuomone, mokyklų uždarinėjimas – netinkama priemonė taupyti pinigus.
Vis dėlto, ministerijos skaičiavimais, 2003–2010 metais bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičius sumažėjo beveik 130 tūkstančių, o pastaraisiais metais kiekvieną rugsėjo 1-ąją į mokyklas susirenka maždaug per 20 tūkst. mažiau mokinių negu ankstesniais. Todėl esą ir uždaromos ištuštėjusios ugdymo įstaigos.

Mokytojų nepasitenkinimo sulaukė ministro Gintaro Steponavičiaus teiginiai, esą sunkmečiu mokinio krepšelis sumažintas tik 1,5 proc., nors kitiems   išlaidos apkarpytos 4 procentais.

„Kaimo mokyklos ir dabar labiausiai nutolusiose vietose turi kartais beveik du kartus didesnį krepšelį, o vieno vaiko finansavimo dydis gali siekti net 10 tūkst. ar daugiau. Tuo tarpu miestuose tas dydis yra apie 3000 lt.Vis dėlto dėl dalies mokyklų, tų, kuriuos labiau nutolusios, mes esame pasiruošę kalbėtis ir priimti sprendimus“, – teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Ministras sako pritariantis kai kuriems rezoliucijų punktams ir teigia, kad su pedagogais tikrai yra deramasi.

Tuo metu Profesinės sąjungos siekia, kad visų mokytojų atlyginimai būtų vienodi ir pedagogai turėtų geresnes darbo sąlygas.