Patikrino dešimtokų žinias: pasiekėme dugną

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) kasmet tikrina jų žinias organizuodamas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Jis privalomas visiems tiems, kurie nori įgyti pagrindinį išsilavinimą, tad paprastai jį laiko kone visi šalies dešimtokai.

Mokslo metų pabaigoje būna paskelbiami ir šių patikrinimų rezultatai, tačiau retas kuris linkęs juos panagrinėti atidžiau. O veltui.

Skaičiai – iškalbingi: nesugeba atlikti elementarių užduočių

NEC duomenimis, bent vieną nepatenkinamą įvertinimą (nuo 1 iki 3 balų) iš PUPP gavo 23,3 proc. dešimtokų. Tačiau kai kuriose savivaldybėse matematikos PUPP neįveikė net trečdalis dešimtokų.

Bendras visų dešimtokų matematikos PUPP išlaikymo balo vidurkis – 5,59. Lietuvių kalbos – 6,33.

Ir nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, ir standartizuoti testai ir PUPP rodo, kad žemų pasiekimų mokinių yra ne mažiau kaip 15–20 proc. Ką tai reiškia?

Kone penktadalis dešimtokų Lietuvoje neturi bazinių žinių ir gebėjimų, pavyzdžiui, nesugeba teisingai suprasti skaitomo teksto ar nemoka atlikti elementarių praktinių skaičiavimų. Dauguma žemų pasiekimų mokinių ne tik nemoka skaityti ar skaičiuoti – jie neturi minimalių mokymosi ir darbinių gebėjimų.

Neigiamas net moksleivių balų vidurkis

Liūdina ir atskirų mokyklų statistika. Daugybė tokių, kur net visų PUPP laikiusių moksleivių pažymių vidurkis nesiekia patenkinamo balo.

Pavyzdžiui, Marijampolės profesinio rengimo centre matematikos PUPP laikė 62 žmonės, o jų pažymių vidurkis – vos 1,58. Nė vienas iš 60-ies moksleivių čia negavo didesnio balo nei 5.

Tuo metu Kretingos suaugusiujų ir jaunimo mokymo centro dešimtokų lietuvių PUPP vidurkis – 3,24 balo. Šioje mokslo įstaigoje šį testą laikė 21 asmuo.

Gali kilti dvejonių – tai tik mokymo centrai, tačiau daugumo progimnazijų, pagrindinių ir vidurinių mokyklų, gimnazijų rezultatai – vos geresni.

Pavyzdžiui Panevėžio Ąžuolo progimnazijoje visų PUPP laikiusių dešimtokų (22) lietuvių k. dalyko vidurkis – 3,59. Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos dešimtokų (37) matematikos PUPP vidurkis – 2,78.

Susipažinti su rezultatais galima čia.

Matematika: populiariausias pažymys – 4 iš 10

DELFI paklausta, kokias tendencijas kasmet stebi po PUPP, NEC direktorė Saulė Vingelienė tik konstatavo – esminių pokyčių nėra jau ketverius metus.

„Populiariausias matematikos PUPP pažymys – 4 (dešimtabalėje vertinimo sistemoje), ir toks jis yra visus tuos ketverius metus.

Lietuvių kalbos (gimtosios) PUPP mokinių gaunamo įvertinimo vidurkis – 6 ar 7 balai iš dešimties. Šis PUPP susideda iš dalies žodžiu ir dalies raštu. Viešojo kalbėjimo dalis žemesnių pasiekimų mokiniams yra kaip gelbėjimosi ratas, nes nėra sudėtinga surinkti didžiąją skiriamų taškų dalį. Tai daro įtaką ir galutiniam lietuvių kalbos (gimtosios) PUPP pažymiui, todėl jis žemesnių gebėjimų mokiniams aukštesnis, nei matematikos PUPP“, – tokius skirtumus aiškino ji.

Jokių pasekmių nepažangiesiems nėra

Nors moksleivių pasiekimai – stulbinamai prasti, iki šiol nėra numatyta jokių pasekmių, jei moksleivis gauna iš PUPP itin prastą įvertinimą.

„Nuo 2012 metų dalyvavimas lietuvių kalbos ir matematikos PUPP mokiniui yra privalomas, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą, bet nėra numatyta jokių pasekmių, jei mokinys nesurenka pakankamai taškų už užduotį, kad gautų patenkinamą įvertinimą. Nesvarbu, kokį PUPP pažymį mokinys gaus, jam bus galimybė mokytis toliau ir siekti vidurinio išsilavinimo.

Mažiausias PUPP įvertinimas yra 1 balas, o jį patikrinime dalyvaujantis mokinys gauna tiesiog atvykęs į patikrą ir atidavęs tuščią darbą“, – kuriozišką situaciją įvardijo S. Vingelienė.

Ji pridūrė pastebinti, kad yra tokių mokyklų, kuriose moksleiviai net nesivargina atlikti patikrinimo – atvyksta, gauna 1 balą ir išeina.

Tad galima įžvelgti neatitikimų – mokiniai, kurie gauna neigiamus įvertinimus už PUPP todėl, kad neturėjo motyvacijos atlikti užduotis negali būti lyginami su tais mokiniais, kurie negeba atlikti elementariausių užduočių.

Tačiau nėra aiškaus sutarimo, kas yra tie žemų pasiekimų mokiniai vertinant pagal PUPP rezultatus, o tai, kad žemų pasiekimų mokinių Lietuvoje yra ne mažiau kaip 15–20 proc., patvirtina ne tik PUPP, bet ir nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, ir standartizuoti testai.

Padėtis taisosi labai lėtai: naivumas bado akis

Anot S. Vingelienės, šie dešimtokų rezultatai jos visiškai nenustebino. Stebina NEC direktorę tik naivumas – tikimasi, kad po dviejų metų, laikydami brandos egzaminus, tie patys mokiniai pasieks aukštesnių rezultatų.

„Padėtis taisosi labai lėtai. Pavyzdžiui, išlieka dideli atotrūkiai tarp mokyklų ir net savivaldybių, mažiau socialiai sėkminguose regionuose: dideli atotrūkiai tarp mergaičių ir berniukų lietuvių kalbos PUPP rezultatų.

Susidaro įspūdis, kad berniukai mokant lietuvių kalbos kartais patiria nemenką atskirtį, nes jų rezultatai yra gerokai prastesni. Mūsų gyvenimas sparčiai keičiasi ir pedagogai neranda veiksmingų metodų, kaip pasikeitusiomis sąlygomis berniukus efektyviai mokyti skaityti ir rašyti“, – aiškino ji.

Kas lemia prastus rezultatus?

Paklausta, kas dar, jos manymu, prastiems moksleivių rezultatams daro įtaką, S. Vingelienė pripažino, kad atskirai tokie tyrimai nebuvo daryti, tačiau ir plika akimi matosi aiškūs rezultatų skirtumai tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių.

„Šis atotrūkis stebimas beveik visuose mokinių nacionaliniuose tyrimuose, nesvarbu kurios klasės ir kuris dalykas būtų tiriamas. PUPP kaimo mokyklų mokinių pasiekimai žemesni, nei miesto. Tarp miestų reikėtų išskirti 5 didžiuosius miestus, kurių rezultatai aukštesni nei likusių.

Kitas didelis statistiškai reikšmingas skirtumas stebimas tarp gimnazijų ir kitų tipų mokyklų PUPP rezultatų. Gimnazijų rezultatai daug aukštesni, nei pagrindinių, vidurinių ar profesinių mokyklų. Pavyzdžiui, profesinėse mokyklose 9 ar 10 balų įvertinimą už PUPP gauna vos vienas kitas mokinys.

Dar vienas ryškus skirtumas – vaikinų ir merginų pasiekimai. Tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos (gimtosios) PUPP rezultatai rodo, kad merginų pasiekimai yra aukštesni, nei vaikinų. Žinoma, tai lemia ir tas faktas, kad gimnazijose mokosi daugiau merginų, nei vaikinų. Skirtumai pagal lytį taip pat statistiškai reikšmingi“, – vardijo ji.

Neįveikiamos ir pačios paprasčiausios užduotys

Pasak NEC direktorės, ieškant priežasčių, kas daro įtaką prastiems PUPP rezultatams, reikėtų atkreipti dėmesį ir į mokinio ankstesnį mokymąsi.

„Žemesnių gebėjimų mokiniai neturi net elementarių bazinių matematikos žinių. Pačios paprasčiausios užduotys (net tos, kurioms pakanka bendrojo išsilavinimo ir nereikia dalyko žinių), šiems mokiniams tampa neįveikiamos.

PUPP užduotys rengiamos pagal tų dalykų programas, kuriose nurodoma, kiek kokio lygio užduočių turi būti. Pavyzdžiui matematikos užduotį turi sudaryti 40 proc. taškų iš patenkinamo lygio užduočių, 40 proc. – iš pagrindinio lygio, ir tik 20 proc. iš aukštesniojo lygio užduočių. Todėl didžioji dalis užduočių turėtų būti įveikiama vidutiniams mokiniams ir apie trečdalis užduočių laisvai įveikiama žemesnių gebėjimų mokiniams“, – pastebėjo ji.

Dalies vaikų nemotyvuoja nei mokyklos aplinka, nei tėvai

Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad įtaką mokinių pasiekimams daro ir šeima.

„Neretai tėvai turi vis mažiau laiko padėti ir palaikyti vaikus. Daug tėvų dabar užsienyje. Ne visi jie yra pakankamai išsilavinę, kad pajėgtų padėti. Ne visos šeimos turi pakankamai pinigų sukurti gerą mokymosi aplinką ir t.t. Dalis tėvų nepajėgia įtikinti vaikus, kad darbas ir atkaklumas gali padaryti stebuklus. Kaip rodo mokinių apklausos, daugelis mokinių iš prastesnės socialinės aplinkos netiki, kad jiems gali pavykti, nuleidžia rankas ir todėl blogai mokosi.

Taip pat svarbi mokyklos aplinka, vietos kultūra, bendruomenės tikėjimas (arba netikėjimas) išsilavinimo, mokslo, vertybinių nuostatų svarba. Šiuo požiūriu, didmiesčių mokykloms neretai dirbti daug lengviau“, – pripažino S. Vingelienė.

Ką daryti?

Pasak NEC vadovės, net nediskutuotina, kad tokie rezultatai neatitinka šiuolaikinės visuomenės lūkesčių.

„Laiko dvasia, tarptautinės organizacijos (OECD, UNESCO ir pan.), verslininkai, politikai, visuomenė iš švietimo tikisi vis daugiau. Visame pasaulyje visuomenė pasidarė labai jautri žemiems mokinių pasiekimams. Kaip teigia mokslininkai tyrinėjantys ateitį, žemų pasiekimų mokiniai yra potenciali našta visuomenei, dauguma iš jų nesugebės gyventi ir dirbti savarankiškai, juos reikės išlaikyti.

Valstybės lygmenyje reikia aiškiai apsibrėžti ar mokinių pasiekimai yra svarus prioritetas. Visuomenei reikia pateikti labai aiškius, finansiškai grįstus argumentus, kiek reikia investuoti į mokinių pasiekimų gerinimą ir kokią pridėtinę vertę kuria aukštesni mokinių pasiekimai. Mokinio lygmenyje reikia sistemingo darbo, jų pasiekimų nuolatinės stebėsenos, efektyvaus grįžtamojo ryšio patiems mokiniams, jų tėvams, mokykloms“, – paklausta, ką reikėtų daryti, kad rezultatai pasikeistų, aiškino ji.

Jau dabar blogai ir ketvirtokams, ir aštuntokams

Pasak S. Vingelienės, kaip rodo labiau išsivysčiusių šalių patirtis, šiandien mokykla negali likti nuošalyje ir palikti mokinius iš mažiau palankios socialinės aplinkos likimo valiai. Pavyzdžiui, yra šalių, kurios socialiai nepalankiuose regionuose steigia specialias „ilgos dienos“ mokyklas.

„Šių mokyklų paskirtis teikti mokiniams tokią mokymosi pagalbą, kokios nesugeba suteikti šeima. Mokinių su žemais pasiekimais visada buvo ir bus, ir visose mokymosi pakopose. Svarbesnis klausimas yra tai, kas daroma, kad jis mažėtų arba kaip yra dirbama toliau su tais mokiniais, kurie gauna žemus PUPP įvertinimus, kokia grįžtamoji informacija yra teikiama tėvams apie jų vaikų mokymosi rezultatus“, – mano ji.

Susirūpinti tikrai vertėtų ir jaunesniais moksleiviais. NEC organizuojami žinių patikrinimai (standartizuotų testų rezultatai) rodo, kad ir tarp ketvirtokų žemų pasiekimų mokinių yra ne mažiau 15 proc., o tarp aštuntokų – ne mažiau 20 proc.

„Standartizuoti testai ir nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad ketvirtoje klasėje didžiausia problema skaitymas ir rašymas. Matematiką ketvirtokai moka palyginti neblogai. Matematikos mokymosi problema išryškėja 8 klasėje.

Dešimtokams sunkiausios matematikos užduotys buvo iš reiškinių, lygčių, nelygybių, sistemų, bei sąryšių ir funkcijų sričių. Vidutiniškai mokiniai surinko kiek daugiau nei 40 proc. šių sričių taškų. Sunkiausios lietuvių kalbos (gimtosios) jiems buvo kalbos žinių taikymo užduotys, vidutiniškai mokiniai surinko apie 39 proc. šios srities taškų“, – sakė ji.