Pasaulio universitetuose buvę gimnazistai nepražūva

Šių metų žurnalo "Veidas" paskelbtame Lietuvos gimnazijų reitinge žaliašvarkiai užėmė septintąją, o raudonšvarkiai - dvidešimt devintąją poziciją. Už šiuos skaičius dėkoti reikėtų būtent praėjusių metų abiturientams, kurie ne tik puikiai išlaikė egzaminus, bet ir įstojo mokytis į norimas (dažnai - prestižines) mokymo įstaigas.

Roterdamas, Berlynas, Vilnius, Glazgas, Kaunas, Ryga - tai tik keletas miestų, kuriuose praėjusių metų rudenį klaipėdiečiai pradėjo siekti aukštojo mokslo. Gimto miesto mokyklos suolą iškeitę į gilias tradicijas turinčią akademinę aplinką, buvę abiturientai per atostogas noriai darkart praveria gimnazijos duris. Dažniausiai svarbiausiu jų apsilankymo tikslu tampa noras padėkoti mokytojams už kantrybę bei įgytas žinias.

Žinios pečių neslegia

"Jokių mokytojų niekadėjų mokantis nepasitaikė, tad turbūt dėl to gerai sekasi ir dabar", - juokais pasakojo buvęs "Ąžuolyno" gimnazijos abiturientas Justas Stasaitis.

Glazgo universitete Škotijoje jis šiemet baigė pirmą mechaninės inžinerijos ir aeronautikos kursą bei jau spėjo bent mintimis padėkoti gimnazijos pedagogams: "Su buvusiu bendraklasiu neseniai kalbėjome, kad jei ne "Ąžuolynas" - būtume pražuvę dar pirmaisiais studijų mėnesiais, o dabar jautėmės visapusiškai pasiruošę."

Studentas pabrėžė, kad kol kas labiausiai pravertė gimnazijoje įgytos matematikos, fizikos žinios.

"Tvirti pagrindai tikrai gelbėjo, nes dalis temų sutapo - nekilo problemų dėl išvestinių, integralų, mechanikos", - sakė jis.

Paklaustas, kaip savo žinias įvertintų bendrame kurso kontekste, J. Stasaitis pripažino, kad už škotų studentus geriau išlaikė daugelį egzaminų.

"Net nežinau, ar tai atsitiktinumas, ar jų pasiruošimas buvo silpnesnis. Bet kuriuo atveju jaučiuosi gerai", - sakė J. Stasaitis.

"Ką išmokau "Ąžuolyne", ant pečių tikrai nenešioju", - pasakojo medicinos mokslus Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune kremtanti klaipėdietė Guoda Patricija Juškevičiūtė.

Gimnazijos metų abituriente 2012-aisiais tapusi mergina neslepia, kad universitete nelengva, tenka mokytis pagal kitokius modulius, tačiau žinių stoka nesiskundžia.

"Tikrai neteko pastebėti, kad turėčiau mažiau žinių už kitus, mano pagrindai stiprūs. Apie gimnaziją ir paruošimą negaliu pasakyti nieko blogo - džiaugiuosi medicinos mokslais", - sakė mergina.

PASTEBĖJIMAS. Kai kurie buvę gimnazijų auklėtiniai pastebi, kad Lietuvos mokyklose labai trūksta dalyko, kuris universitete tampa esminiu - mokymo dirbti su interneto duomenų bazėmis. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Tame pačiame universitete mokosi ir buvusi Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivė Olivija Šimkutė. Farmacijos programą pasirinkusi mergina pagyrų negaili ne tik puikiai gimnazijos atmosferai ar glaudžiai bendruomenei, bet ir mokytojų požiūriui į mokinius.

"Gimnazija suteikė galimybę atsiskleisti, tik pačiam reikėjo eiti ir rodyti iniciatyvą. Žinojome, kad kiekvienas bus išklausytas ir priimtas. Mokytojai tikrai suteikia galimybę nemažai išmokti, o tai, kiek žinių pavyks pasisemti, priklauso tik nuo paties moksleivio", - sakė būsimoji farmacininkė, prabrėžusi, kad nesupranta moksleivių, kurie dėl žinių stokos dabar kaltina mokyklą.

"Galbūt anksčiau gimnazija rezultatų atžvilgiu ir buvo stipresnė, tačiau peikti reikėtų ne ją, o tik save", - mano pokalbininkė.

Yra ir skeptiškas požiūris

Kiek skeptiškiau į gimnazijos suteiktas žinias žiūrėjo Klaipėdos universitete viešojo administravimo besimokanti Roberta Dumšaitytė. Buvusi "Ąžuolyno" abiturientė teigė, kad daugiau pasitikėjimo savo jėgomis suteikė nebent lankytos papildomos pamokos, nes vien gimnazijoje įgytų žinių užtekę nebūtų.

"Labai džiaugiuosi, kad vaikščiojau į papildomus istorijos užsiėmimus kitoje mokykloje - užrašai, išdėstytų pamokų žinios labai praverčia ir dabar, nes kai kuriose paskaitose istorijos, politikos išmanymas labai svarbus. "Ąžuolyne" to negavau. Mokyklinės matematikos žinios taip pat nepravertė, nes universitetinis kursas skiriasi kardinaliai", - sakė ji.

"Studijuojamas pritaikau nebent 15-20 procentų mokykloje įgytų žinių", - antrindamas pasakojo Roterdamo vadybos universiteto studentas Andrius Armalis, taip pat baigęs "Ąžuolyno" gimnaziją.

Tarptautinio verslo administravimo programą studijuojantis klaipėdietis teigė, kad Nyderlanduose išmoko labai daug, tačiau tai - visiškai nauji dalykai: "Tiek patys mokslai, tiek dėstymo būdai skiriasi it diena ir naktis. Lietuvoje jaučiau, kad kartais mokytojai rodo daugiau atlaidumo nusirašinėjimui, pabrėžiama tik rezultato svarba, o universitete mus moko teisingai mokytis, gerai įsisavinti žinias. Tokioje sistemoje augę vietiniai moksleiviai turi nemažą pranašumą."

Vaikinas pabrėžė, kad mokantis tarptautinėje programoje nelabai padėjo ir anglų kalbos pamokos: "Nors kartais praverčia matematikos, ekonomikos, informatikos žinios, pirmuosius mėnesius daugiausia keblumų kelia anglų kalba. Nesvarbu, ar atestate puikavosi dešimtukas, ar penketas, atsidūrus svetimoje aplinkoje greitai mąstyti svetima kalba tikrai sunku. O mokykloje pamokų metu kalbėti gaudavome nebent penketą minučių..."

Gelbėja matematikos žinios

Šiuo metu darosi gana populiaru rinktis su ekonomika, finansais susijusias studijas, kur itin svarbūs matematiniai gebėjimai, tad siekti gerų rezultatų be stipraus pagrindo sudėtinga. "Ąžuolyno" gimnaziją pernai baigęs Džiugas Šykšta šiuo metu mokosi Rygoje, Stokholmo ekonomikos mokykloje, kur gilinasi į ekonomikos ir verslo mokslus. Klaipėdietis pasakojo esąs laimingas, kad mokykloje teko daug laiko skirti matematikai.

"Tarp bendrakursių jaučiu nemažą žinių skirtumą. Dauguma latvių ir estų gerokai silpnesni matematikos srityje, nes mokykloje kai kurių svarbių temų jiems tiesiog nedėstė. Silpniau atrodo ir baltarusiai. Vis dėlto manau, kad tai veikiausiai priklauso nuo mokyklos, o ne nuo šalies", - mano Dž. Šykšta.

Tiesa, jis pastebėjo, kad Lietuvos mokyklose labai trūksta dalyko, kuris universitete tampa esminiu - mokymo dirbti su interneto duomenų bazėmis.

"Jomis naudotis reikia rašant kiekvieną darbą, o universitete niekas neturi laiko papildomai apmokyti studentų. Mokyklose toks įvadas tikrai galėtų būti", - sakė vaikinas.

Buvusiam kolegai pritarė ISM vadybos ir ekonomikos universitete besimokantis Rokas Pocius. Vaikinas mokosi tarptautinio verslo ir komunikacijos subtilybių bei neslepia, kad paskaitų metu labiausiai praverčia būtent matematinės žinios.

"Gimnazijoje įgytų žinių tikrai pakanka, ypač nehumanitarinių mokslų. Galiu drąsiai sakyti, kad bendrame studentų kontekste jaučiuosi stipriai, mano matematikos žinios žymiai tvirtesnės. Aišku, visuomet galima norėti geriau, bet džiaugiuosi, kad mokiausi būtent "Ąžuolyno" gimnazijoje", - sakė R. Pocius.

Savarankiškumo pamokos

"Išmokydama, kaip mokytis ir pritaikyti savo sugebėjimus plačiau nei reikalauja mokyklos suolas, Vytauto Didžiojo gimnazija davė gerą pagrindą universitetui", - teigė Vilniaus universitete prestižiniais laikomus politikos mokslus kremtanti klaipėdietė Gintarė Laurinavičiūtė.

Mergina džiaugiasi gera gimnazijos mokslo kokybe ir aukštais gimnazistų pasiekimais - tarp įvairių konkursų nugalėtojų ne kartą buvo galima rasti ir jos pavardę. Vis dėlto didžiausia vertybe G. Laurinavičiūtė laiko gimnazijos mokymo sistemą: "Atėjęs į universitetą supranti, kad dažnai diegiamas "kalimas" yra bevertis, o tikrosios žinios ateina tik suprantant dėstomą dalyką. Mano nuomone, šiuo atžvilgiu Vytauto Didžiojo gimnazija paruošia puikiai."

"Ąžuolyno" gimnaziją praėjusiais metais baigęs Kasparas Čiužas pirmuosius studijų metus leido Danijoje, Aarhus universitete, patenkančiame į 100 geriausių pasaulio universitetų reitingą. Tarptautinio verslo ir ekonomikos studijomis susidomėjęs vaikinas neslepia, kad jam labai praverčia ne tik matematikos ar anglų kalbos žinios, bet ir sudarytos sąlygos ekonomikos pamokų metu įgytus įgūdžius pritaikyti įvairiuose konkursuose, įmonių modeliavimo žaidimuose.

"Per pirmuosius metus nesuklupti padėjo ne tik žinių bagažas, bet ir įprotis dirbti greitai. Manau, kad Klaipėdoje "Ąžuolyno" gimnazija išsiskiria dideliais reikalavimais - iš mokinių norima daugiau žinių ir pastangų. Dėl to dabar nejaučiu diskomforto. Su daugeliu svarbių dalykų susidūriau dar mokydamasis gimnazijoje, tad didelių sunkumų universitete nepatyriau. Ką galiu pasakyti - man pasisekė!", - užbaigė K. Čiužas.

"Dirba ir UNESCO"

Stasys RUIBA, Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius
Galiu drąsiai pasakyti, kad Vytauto Didžiojo gimnaziją baigę studentai tikrai turi gerą žinių pamatą ir kitose mokymo įstaigose jaučiasi tvirtai. Didžiuojamės, kad mūsų moksleiviai šiuo metu mokosi garsiuose užsienio universitetuose, tarp kurių yra Kembridžas, taip pat sėkmingai žinių siekia ir Lietuvoje. Gimnazijos partneriai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dažnai išreiškia padėkas už puikias dalykines žinias bei įgytus įgūdžius.
Baigę Vytauto Didžiojo gimnaziją abiturientai yra laukiami visose aukštosiose mokyklose, o baigę studijas užima ganėtinai aukštas pareigas. Taigi galima teigti, kad sėkmingo gyvenimo kelią jie pradeda būtent mūsų gimnazijoje, nes žinios pravertė tiek studijuojant, tiek kopiant karjeros laiptais.
Į duris neretai pasibeldžia buvę mokiniai, kurie mielai papasakoja, kaip jiems sekasi, padėkoja. Didžioji dalis atvyksta iškart po pirmo semestro universitete, taip pat svečių sulaukiame ir atvirų durų dienomis. Žinome, kad buvę moksleiviai šiuo metu darbuojasi net UNESCO, Europarlamente, tad projekto "Drąsinkime ateitį" metu stengiamės parodyti, kad mūsų gimnazijoje mokėsi ne vienas iškilus, daug pasiekęs asmuo. Jie savo patirtimi dalinasi su dabartiniais gimnazistais ir tampa puikiu užsispyrimo, žinių pritaikymo pavyzdžiu.

P.S.

Komentuoti, kaip vertina savo auklėtinių pasiekimus, vietoje atostogaujančios "Ąžuolyno" gimnazijos direktorės niekas iš šios įstaigos administracijos nepanoro.