Palygintos dar trys apskritys: studentų mažės ketvirtadaliu

ELTA

2017-02-14 14:16

2021 metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstos studijuoti maždaug ketvirtadaliu mažiau abiturientų - skelbia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), atlikęs dar trijų regionų - Vilniaus, Kauno ir Alytaus - demografinės ir ekonominės situacijos, profesinių ir aukštųjų mokyklų bei mokslo apžvalgą. Pasak centro eksperto Gintauto Jakšto, tyrimas atskleidė niūrią Lietuvos demografinę perspektyvą.

"Tas skaičius remiasi mažėjančiu Lietuvoje jaunų žmonių skaičiumi. Liūdina ir gąsdina, kad smarkiai auga dalis asmenų, kuriems per 60 metų, savo ruožtu jaunimo tarp 10 ir 20 metų amžiaus mažėja. Tokia demografinė krizė daro didelę įtaką švietimo sektoriui. Vėliau ši krizė palies ir darbo rinką", - naujienų agentūrai ELTA sakė MOSTA Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas G. Jakštas. Anot jo, naujausi duomenys kartu rodo, kad regionų abiturientai renkasi didžiųjų miestų aukštąsias mokyklas.

"Mažųjų miestų aukštosios mokyklos sugeba išlaikyti vis mažesnę dalį abiturientų iš savo regionų, pvz., jei kalbame apie Šiaulius ar Alytų. Tas kritimas pastebimas visur, išskyrus Kauną. Net ir iš Vilniaus važiuoja abiturientai studijuoti į Kauną. Kai anksčiau Vilnius buvo pagrindinė ir iš esmės vienintelė traukos jėga Lietuvoje, tai dabar toks tampa ir Kaunas", - teigė G. Jakštas.

Ištyrusi jau penkias apskritis MOSTA pateikia tokius duomenis:

Prognozuojama, kad 2021 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstos 15 proc. mažiau Vilniaus apskrities abiturientų nei 2015 m., 28 proc. mažiau Kauno apskrities abiturientų ir 27 proc. mažiau Alytaus apskrities abiturientų;

11-20 m. gyventojų skaičius per 15 metų drastiškai mažėjo visose analizuojamose apskrityse: Kauno apskrityje - 43 proc., Vilniaus - 42 proc., Šiaulių - 46 proc., Klaipėdos - 45 proc., Alytaus - 43 proc.;

Kauno apskrityje gimstamumas per 15 m. sumažėjo 1 proc., kai per tą patį laikotarpį Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse padidėjo atitinkamai 39 proc. ir 4 proc.;

Tik 18 proc. Alytaus apskrities abiturientų, nusprendusių studijuoti kolegijose, lieka Alytuje. Vilniaus apskrities abiturientų, likusių Vilniaus kolegijose dalis siekia 90 proc., Kauno apskrityje - 81 proc.

Daugiau kaip 80 proc. Vilniaus valstybinių universitetų absolventų dirba po metų nuo studijų baigimo, per metus nuo studijų baigimo įsidarbina ir 77 proc. Vilniaus valstybinių kolegijų absolventų. Kauno universitetų absolventų įsidarbinimo lygis svyruoja nuo 70 iki 83 proc. (VDU - 70 proc., KTU - 81 proc., LSMU - 83 proc.), Kauno valstybinių kolegijų absolventų apie 64-71 proc., Alytaus kolegijos absolventų - apie 59 proc., ir dauguma jų dirba žemesnės nei aukštojo išsilavinimo teikiamo kvalifikacijos darbo vietose (4-9 LPK grupė);

Vilniaus apskrityje veikia 21 aukštoji mokykla ir tiek pat profesinių mokyklų (įskaitant padalinius). Kauno apskrityje veikia 14 aukštųjų mokyklų arba jų padalinių bei 13 profesinių mokyklų.

Šių metų sausio pabaigoje Premjeras kreipėsi į regionus, kad jie pateiktų pagrįstus siūlymus dėl tinklą sudarančių valstybinių universitetų, kolegijų, profesinio rengimo įstaigų teikiamo išsilavinimo ir mokslinių tyrimų kokybės, atitikties miesto (regiono, sektoriaus) poreikiams, efektyvumo, mokslinių tyrimų potencialo sutelkimo ir finansinio pagrįstumo argumentais. Aukštojo mokslo socialiniai dalininkai savo siūlymus gali pateikti iki vasario 20 d. MOSTA padeda regionams rinktis susistemintą informaciją.