Pagrindinės mokyklos išgyvena blogiausius laikus

Iš pagrindinių į progimnazijas

Kad šalyje drastiškai mažėja mokyklinio amžiaus vaikų, pirmiausia pajunta mokymo įstaigos. Ne išimtis ir Alytaus miestas, kuris kenčia dar ir dėl to, jog šalies mastu jame užregistruotas didžiausias nedarbas tarp darbingo amžiaus gyventojų.

Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Česlova Mocevičienė „Vakaro žinioms“ teigė, jog Alytuje pastaraisiais metais buvo uždaryti du lopšeliai-darželiai, tiesa, mokyklos kol kas nė vienos, tačiau šiuo metu itin prastus laikus išgyvena pagrindinės mokyklos.

„Dabar yra parengtas 2012-2015 metų tinklo pertvarkos planas, jame nenumatyta uždaryti nė vienos bendrojo ugdymo mokyklos, tačiau yra galingas sakinys, kad sumažėjus mokinių skaičiui, trūkstant mokinio krepšelio lėšų ir jeigu mokykla neišsilaikys, bus priimti atitinkami sprendimai“, - pasakojo Č.Mocevičienė.

Ji atkreipė dėmesį, jog pagrindinės mokyklos gali tapti progimnazijomis: „Ir taps, jeigu devintose, dešimtose klasėse nesusirinks pakankamai vaikų.“

Vaikų vis mažėja

Štai Alytaus Piliakalnio pagrindinėje mokykloje šiemet nekomplektuotos devintos klasės. Pasak mokyklos direktorės Laimos Vincės Kirkliauskienės, kitąmet situacija bus dar prastesnė.

„Kitais metais ir dešimtų klasių neturėsime, nes labai mažėja vaikų. Šiuo momentu mes turime tik vieną dešimtą klasę, nes mokinio krepšelis nesuteikia galimybės išsilaikyti, - kalbėjo mokyklos direktorė. - Šiemet rugsėjo 1-ąją į mūsų mokyklą atėjo 232 mokiniai. Kiekvienais metais ateina vis mažiau. Šįmet jau turime tik vieną ketvirtą, vieną penktą klases, o anksčiau buvo po dvi.“

Pasak L.V.Kirkliauskienės, jų mokykloje vaikų mažėja ir dėl dar vienos priežasties.

„Mūsų įstaigą lanko šalia esantys vaikų globos namų auklėtiniai, o suaugusiųjų požiūris į juos, deja, labai puikus tik prieš Kalėdas, kai visi bėga su labdara, - sakė ji. - Tėvai ne itin pageidauja, kad jų atžalos mokytųsi kartu su globos namų auklėtiniais. Tėvai savo vaikus veda kad ir tolimesnes mokyklas.“

L.V.Kirkliauskienė tikino, jog gimstamumas mažėja visame Alytuje, todėl ne tik jų, bet ir kitos miesto mokyklos susiduria su mokinių skaičiaus mažėjimo problema.

„Nuotaikos nekokios, mokytojams krūvis mažėja, jie jau iš anksto suinteresuoti darbo ieškotis kitose švietimo įstaigose. Jau keletas mūsų mokytojų pamokas turi gimnazijose“, - sakė ji.

Mokytojų perteklius

Tuo tarpu Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Č.Mocevičienė atkreipė dėmesį, jog Alytuje jaučiamas mokytojų ir pagalbinio personalo perteklius.

„Alytaus Švietimo skyriuje ieškantys darbo žmonės užpildo pretendento dirbti švietimo įstaigoje anketą, ją pildo ne tik mokytojai, bet ir pagalbinio personalo žmonės. 2014 metais pildančiųjų, manau, bus dar daugiau, nes vien nuo šių metų spalio 10 dienos Alytuje atleista daugiau kaip 100 sargų, kurie saugojo švietimo įstaigas“, - teigė ji.

Č.Mocevičienė tvirtino, jog mokytojų krūvis didelis arba normalus tik gimnazijose, o pagrindinėse mokyklose jis kur kas mažesnis.

„Būtent dėl to dalis mokytojų prisiduria krūvio. Yra nemažai tokių, kurie dirba per dvi darbovietes“, - sakė ji.

Turi būti geriau

Švietimo ir mokslo ministerija sako, jog turėtų pagerėti rajonų mokyklų situacija, mat šių metų vasarą Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo parengtoms mokyklų tinklo kūrimo taisyklėms, kurios numato geresnes sąlygas mažesnėms rajonų mokykloms.

„Vyresnėse klasėse gali būti mažiau mokinių nei iki šiol, jungti leidžiama nebūtinai gretimas neskaitlingas 5-8 klases. Tai leis išlikti nedidelėms mokykloms“, - aiškino Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Nomeda Barauskienė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“