Nėra gerų darželių - yra tik geros auklėtojos

Nėra gerų darželių - yra tik geros auklėtojos

Atėjus laikui vaiką leisti į darželį, tėvai susiduria su dviem kone fatališkais iššūkiais: rasti laisvą vietą įstaigoje ir geras auklėtojas, kurioms visai dienai ramiai patikėtų brangiausią savo turtą. Abiem atvejais gimdytojai sprendimo teisės neturi ir laisvu pasirinkimu pasinaudoti negali. Jiems lieka pasikliauti įtakingais pažįstamais ir Apvaizda.

Kaip atrasti gerą darželį

"Geras darželis yra tas, į kurį turi laimės patekti, - nusijuokė "Vakarų ekspreso" pokalbininkas jaunas tėtis Laurynas, paklaustas, kokiais kriterijais remdamasis savo vaikui parinko darželį. - Tėvai ieško laisvos vietos, o ne "gero darželio" ar "gerų auklėtojų". Mes savo vyresnį vaiką registruoti į eilę nuvykome pagal gyvenamąją vietą iškart jam gimus - norėjome patekti po dvejų metų. Darželio vadovė iškart pasakė, kad nevargtume - vietų nėra ir nebus. Teko ieškoti protekcijų kituose darželiuose. Radome. Deja, tai vienintelis būdas gauti vietą. O kokios ten auklėtojos pasitaikys - laimės dalykas..."

Jo žmona p. Vaiva sutuoktiniui antrino sakydama: "Nors mamos savo nerimą lieja interneto forumuose ir viena kitos klausinėja, kuriame darželyje kokios dirba auklėtojos, kaip jos elgiasi su vaikais ir t. t., iš tikrųjų jos tegali tikėtis, jog vaikui bus gerai ten, kur jis pateko. Pasirinkimo nėra."

Šiaip ar taip, dviejų mažamečių vaikų tėvai mano, jog visi darželiai yra geri, jeigu tik juose gerai jaučiasi vaikai. O jie gerai jaučiasi su geromis auklėtojomis.

"Mano vaikų amžiaus skirtumas - 7 metai, tad abu skirtingu metu ėjo į skirtingus darželius, - pasakojo kita pokalbininkė mama Raminta. - Pastebėjau tą patį dėsningumą: kiekviename darželyje, kiekvienoje grupėje pamainomis dirba viena "gera" ir viena "bloga" auklėtoja. Jeigu tą dieną dirba "geroji" - vaikas noriai ryte keliasi ir eina dainuodamas. Jeigu "blogosios" pamaina - verksmai iki pat vartelių..."

Kaip tampama gera auklėtoja

"Gera auklėtoja yra ta, kuriai rūpi svetimi vaikai. Turiu galvoje - nuoširdžiai rūpi, nes tikro rūpesčio nesuvaidinsi, gal kartą kitą, bet tikrai ne diena iš dienos... - kalbėjo darželinukų auklėtoja Daina Gudynienė, mažuosius prižiūrinti jau beveik tris dešimtis metų. - Aš tiems, kurie ruošiasi studijuoti edukologiją ir savo gyvenimą nori susieti su tokiu darbu, labai rimtai patarčiau: pirma padirbėkite darželyje, ir tik po to nuspręskite, ar tai tikrai jums. Nes jūs galite rinktis profesiją - o vaikas auklėtojos pasirinkti negali."

Jeigu manote, jog tai tiesiog darbas kaip dauguma kitų - ateini, atidirbi, išeini, didžiulę patirtį sukaupusi D. Gudynienė kolegiškai perspėja: "Didelė klaida taip manyti, ir ta klaida gali pagadinti gyvenimą ne tik suaugusiam žmogui, bet ir jo prižiūrimiems vaikams, o tai jau tikrai neatleistina."

PASIRINKIMAS. "Jūs galite rinktis profesiją arba kitą darbą, o vaikas auklėtojos pasirinkti negali", - sau ir kolegoms nuolat primena 27 metus su darželinukais išdirbusi D. Gudynienė. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Ponia Daina išsitarė mačiusi ne vieną liūdną apsirikimo dėl profesijos pavyzdį; kartą jai netgi tekę raginti kolegę nesikankinti ir verčiau palikti nemielą širdžiai darbą.

Be skambių žodžių apie pašaukimą: koks žmogus gali dirbti vaikų darželyje? Savitvarda ir kantrybė - pakankamas kraitis?

Jeigu tave erzina vaikai, o tiksliau - viskas, kas su jais susiję - triukšmas, lakstymas, verkimas, neklausymas... - tai nebus tos kantrybės nei savitvardos. Yra žmonių, kurie, tarkime, negali pakęsti fizinio kontakto - tokiems irgi sunku dirbti su mažaisiais, juk jie nuolat tave liečia: ima už rankos, čiumpa už skvernų, glosto, baksnoja...

Lipa ant galvos.

Panašiai, - juokiasi. - Jeigu negali to pakęsti - tai negali dirbti auklėtoja. Tiesiog vaikai yra tokie, jų negali keisti pagal savo pomėgius, charakterį, nuotaiką, "pritaikyti" prie savęs.

Ką dar turi žinoti būsimas edukologas?

Turi žinoti, kad dalį darbo jis darys be atlygio. Pasiaukojamai.

Kodėl Jūs tai darote?

Todėl, kad atiduodama gaunu. Mes su vaikais apsikeičiame pozityvia energija.

Kuo vaikai kitokie nei, tarkime, jūs pati buvote vaikystėje?

Pasikeitė gyvenimo realijos, aplinka - pasikeitė ir vaikai. Jų kitokie žaislai, jie gauna daugiau informacijos, sakyčiau, yra brandesni. Drąsūs. Aktyviai reikalauja sau dėmesio.

Klausimas, kurį jums, kaip vaikų priežiūros profesionalei, turbūt norėtų pateikti daugybė tėvų: ką daryti, kai vaikai neklauso?

Vaikai klauso tų, kuriais pasitiki. O pasitikėjimas yra toks dalykas, kurį reikia užsitarnauti. Kitų receptų nežinau.

Per tris dešimtis metų auklėjimo principai pasikeitė. Kokios naujovės jus šiandien stebina?

Gyvenimas sparčiai keičiasi, ir mokytis būtina, nes visko gi nežino niekas. Labai praverčia paskaitos, seminarai; štai, pavyzdžiui, viename iš jų sužinojau, kad negalima iš visų vaikų vienodai reikalauti tvarkos. Kiekvieno vaiko tvarkos poreikis skiriasi...

Ar patartumėte leisti į darželį vaiką, jeigu su juo gali būti pati mama?

Patarčiau. Darželyje vaikas lavinamas, ugdomas, turi dailės, muzikos pamokėlių, žaidžia su bendraamžiais, mokosi pritapti visuomenėje. Paskui jam ir mokykloje bus lengviau. Nebent mama visą dieną skiria vaiko ugdymui, o ne užsiima savimi, tuo tarpu vaikas tik būna šalia.

Jūs lankėte darželį?

Ne, nelankiau. Iš Kupiškio į Vilnių buvo parvežtas mano senelis - jis ir žiūrėjo mane. Į mokyklą išėjau nesulaukusi net šešerių - anksti išmokau skaityti.

VESTI AR NEVESTI? Nevesti vaiko į darželį specialistai nerekomenduoja: čia jis ugdomas, lavinamas, žaidžia su bendraamžiais. Irmanto SIDAREVIČIAUS nuotr.

Kodėl panorote tapti auklėtoja?

Viskas prasidėjo nuo brolio vaikų, kuriuos teko prižiūrėti. Tada pajutau, kad noriu dirbti tokį darbą. Bet man mama patarė iš pradžių padirbėti darželyje ir praktiškai išbandyti šią profesiją, tik tada nuspręsti. Padirbėjau per vasarą ir nusprendžiau galutinai.

Kokį didžiausią pedagogo autoritetą saugo jūsų atmintis?

Tai "Ąžuoliuko" vadovas Hermanas Perelšteinas. Šis žmogus ne tik vadovavo chorui - jis sugebėdavo suburti visus choristų šeimos narius, rūpindavosi kiekvieno jų mokslu. Chorą lankė mano brolis - jis vyresnis 8 metais. Atsimenu, kai Šventojoje, "Ąžuoliuko" stovykloje, poilsiavome visa šeima, negalėjau atsistebėti, kaip vadovas be jokių riksmų, ramiai ir gražiai bendrauja su vaikais. Visam gyvenimui padarė įspūdį: vadinasi, galima ir taip.

Ar tėvai Jūsų prašo konsultacijų, kaip susitvarkyti su vaikais?

Taip, būna. Kartais mama skundžiasi, kad vaikas ją varo iš proto. Ji norėtų žinoti, kaip pakeisti vaiką. Nors iš tiesų reikėtų susimąstyti, kodėl būtent tavo vaikas būtent taip elgiasi, ir keisti save - savo nuostatas, elgesį.

Ką manote apie bausmes?


Aš prieš bet kokius fizinius metodus. Vaiką galima paveikti be prievartos. Daug naudingų patarimų apie tai išgirdau, kai lankiausi Vilniuje kursuose "Drausmė be bausmių".

Pasakykite kelis konkrečius praktinius patarimus.

Pirmiausiai tėvai turi susitarti tarpusavyje, kad jų reikalavimai nesiskirtų. O sudrausminti galima įspėjant dėl padarinių ir po to apribojant pramogas.

Jeigu vaikas per daug įsiverkė...

Galima jį paimti už rankos, nuvesti prie kriauklės ir paprasčiausiai nuprausti rankytes, veiduką vėsiu vandeniu. Tai padeda jam atsitokėti, išeiti iš afekto būsenos, o tada jau jis ima girdėti, ką sakai. Isterijos apimtas vaikas jūsų negirdi - veltui tie visi moralai ir protingi argumentai. Pirmiausiai reikia nuraminti.

"Papartėlis", kuriame dirbate jau kone dvi dešimtis metų, garsėja dainuojančiomis auklėtojomis. Ar vaikams dainuojate lopšines?

Ir lopšines, ir kai nuraminti reikia - dainuojam... O, mūsų ansamblis gyvuoja nuo pat darželio įkūrimo - prieš 35 metus. Gaila, nežinau pirmojo iniciatoriaus... Aš "Papartėlyje" dirbu 17 metų - tiek ir dainuoju ansamblyje. Jį sudaro 8 moterys, mums vadovauja meninio ugdymo mokytoja Gitana Gedvilienė. Visą tą laiką koncertuodavom savo rate, bet neseniai peržengėme įstaigos slenkstį. Jau trečią kartą mus pasikvietė padainuoti senelių globos namai.

Iš ko paveldėjote muzikalumą?

Mano abu tėveliai buvo muzikalūs. Mama turėjo nuostabų balsą, tėvelis grojo akordeonu. Aš 10 metų dainavau "Liepaitėse". Brolis, kaip minėjau, lankė "Ąžuoliuką".

Kaip vilnietė atsidūrė Klaipėdoje?

Mokiausi čia. Stacionarios darželio auklėtojų studijos buvo tik Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultete; Vilniuje galėjau mokytis neakivaizdžiai, bet nenorėjau. Po studijų Klaipėdoje grįžau namo į Vilnių ir ten sutikau savo vyrą. Tuo metu kūrėsi Klaipėdos universitetas, jį, kaip matematiką, pakvietė dėstytojauti. Aš atvykau su juo. Tai buvo prieš 22 metus.

Šiuo metu abiturientai ruošiasi egzaminams, dalis jų greit paliks tėvų namus. Ko mus išmoko išsiskyrimas su užaugusiais vaikais?


VAIKAI. Pasikeitė gyvenimo realijos, aplinka - pasikeitė ir vaikai. Jų kitokie žaislai, jie gauna daugiau informacijos, jie brandesni ir aktyviau reikalauja dėmesio. "Fotolia" nuotr.

Mokaisi gyventi dviese, su vyru. Tai visai nauji santykiai.

Mano vyresnioji dukra prieš metus baigė medicinos mokslus, ji psichiatrė. Jaunesnioji dabar Vilniuje studijuoja sociologiją. Žinau, kad grįš namo, aplankys, bet pririšti vaikų prie savęs niekada nesistengiau - jie turi gyventi savo gyvenimą. Mano ilgesys ir meilė neturi trukdyti.

Visada žinojau, kad ruošiu jas gyvenimui, ne sau. Kuo geriau tai suvoki, tuo mažiau skausmingas būna vaiko išleidimas.

Mamos interneto forumuose dalijasi gandais, kuriame darželyje kokios dirba auklėtojos. Siaubingų dalykų pripasakoja... Kaip atpažinti gerą auklėtoją, iš kokių požymių - blogą?

Tik iš vaiko savijautos įmanoma atpažinti, ar auklėtojos geros. Nes vaiko neapgausi, nepapirksi. Gali saldainiais apdalinti, bet jis pajus, ar tau iš tikro rūpi.

Kartą dukros man yra prisipažinusios, jog kai buvo mažos ir ateidavo pas mane į darbą, pavydėdavo manęs darželio vaikams, sakė - rūpiniesi jais labiau nei savais. Gal ir taip... Didelė atsakomybė, kai žinai, kad jie čia be mamos, tad stengiesi tai kompensuoti.

Ar turite stebuklingų receptų, ką daryti, kad mažylis kuo greičiau priprastų prie darželio?

Bendra taisyklė - reikia ruošti iš anksto. Kalbėti apie tai, galbūt atvesti parodyti darželį. Vaikai skirtingi - ir pratinimo būdai skirtingi, reikia išbandyti visokius ir stebėti, kaip vaiką tai veikia. Vieną mama gali įtikinti, kito dėmesį auklėtoja nukreips, nuramins - ir visą dieną jam viskas bus gerai. Bet būna vaikų, kurie adaptacijos laikotarpiu nei valgo, nei žaidžia, nesiliauja verkę. Mes su mamom palaikom ryšį, skambinam, kviečiam.

Ar būna, kad taip ir nepripranta?

Kad išvis nepriprastų, mano praktikoje nėra buvę, nebent mamos pačios pasiduoda anksčiau laiko: sako, ai, nebevesiu. Tai ypač svarbus faktorius - kaip su savo emocijomis tvarkosi mama. Jei mama labai jautri, protingiau būtų perleisti šią pareigą tėčiui.

Mes gegužės mėnesį tradiciškai sukviečiame būsimų darželinukų tėvus ir viską papasakojame, kaip nuteikti vaiką.

O kaip nuteikti?

Kad jam čia bus gerai, o mama visada sugrįš jo pasiimti.

Tikrina stojančiųjų motyvaciją

Jau treti metai norintieji studijuoti pagal pedagogines programas ir tapti mokytojais bei auklėtojais yra testuojami, ar motyvuotas toks jų pasirinkimas. Papildomas testas būsimiesiems pedagogams įvestas nuo 2010 metų.

Motyvacijos patikrinimas vyksta raštu ir žodžiu, įvertinimo turinį ir procedūrą sukūrę ekspertai psichologai ir edukologai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų atsižvelgė į tarptautinę panašių patikrinimų patirtį.

Būsimieji pedagogai turi pagrįsti savo pasirinkimą, atskleisti, kas jį lėmė, kokios mokymo ir bendradarbiavimo patirties jau yra sukaupę, kaip įsivaizduoja savo profesinę veiklą ateityje.

"Motyvacijos įvertinimo neatlikę asmenys negali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijų programose, - "Vakarų ekspresui" sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) konsultantė Odeta Prialgauskaitė. - Stojantieji į pedagogines studijas pirmiausiai pildo prašymo formą mūsų asociacijos tinklalapyje ir laiko motyvacinį testą iš pradžių raštu, vėliau paskiriamas laikas ir žodžiu. Tai privaloma norint patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą. Jeigu asmuo neatlieka motyvacijos įvertinimo procedūros, jis gali studijuoti nebent savo lėšomis. Šiuo atveju jau sprendžia pati mokymo institucija. Kiek žinau, dauguma jų vis tiek taiko motyvacijos patikrinimą."

Vietų nėra

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus gegužės 1-osios duomenimis, savivaldybės švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, buvo 183 laisvos vietos, deja, tik vyresniems (6-7 m.) vaikams. Kelios laisvos vietos mažiesiems yra likusios tik rusakalbių darželiuose. (Išsami laisvų vietų lentelė - miesto savivaldybės tinklalapyje klaipeda.lt).

Į klausimą, ką daryti tėvams, kai tokia situacija, Švietimos skyriaus specialistai atsakymo neturi.

Priminsime, jog ateinantiems mokslo metams Klaipėdoje rengiama skaidresnė - priėmimo internetu sistema. Šiuo metu ji testuojama ir tobulinama. Pasak Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, iki rugsėjo 1-osios ji dar tikrai neveiks, nes norima pasiruošti tinkamai ir išvengti klaidų.

Vietų darželiuose dėl šios sistemos nepadaugės, tačiau eilės sudarymo tvarka taps skaidresnė: tėvai nebegalės eiti tiesiai į darželius ir tartis vietoje per protekcijas arba duodami kyšius.

Užpildžius reikiamas formas internetu, prašymas priimti vaiką į darželį bus užregistruojamas, vaikas įrašomas į bendrą eilę (atsižvelgus į tam tikras aplinkybes: šeimoje yra 3 ir daugiau vaikų, vaiką augina tik vienas iš tėvų ir pan.), ir sistema praneš, kada jis bus priimtas. Tuomet tėvai eis į nurodytą darželį ir ten susitvarkys likusius formalumus.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder