Nepamirštami mokslo metai Amerikoje

2011 metų rudenį dalyvavau tarptautinės mainų programos "ExCEL" (Exchanges for Culture, Education and Leadership) atrankoje ir tapau viena iš šešių šios programos nugalėtojų.

Kai 2011-2012 mokslo metus praleidusi Jungtinėse Amerikos Valstijose grįžau į gimtąją Priekulę, atrodė, jog niekas čia nepasikeitė. Tačiau jaučiu, visiškai kitokia tapau aš pati: drąsesnė, labiau pasitikinti savimi, optimistiškesnė, atviresnė naujoms idėjoms, geriau suprantanti, ko noriu iš savęs bei savo gyvenimo, patriotiškesnė ir, žinoma, su labai išplėtotomis anglų kalbos žiniomis.

Visų naujų potyrių ir pamokų išvardyti neįmanoma, nes kiekviena diena buvo įspūdinga. Iš pradžių - bandymas priprasti prie gyvenimo svetimoje šalyje, su svetimais žmonėmis, kalbant svetima kalba ir valgant kitokį maistą, vėliau - naujos mokyklos ir švietimo sistemos perpratimas, galiausiai - lūžis anglų kalbos srityje ir kasdienybe tapęs amerikietiškasis gyvenimo būdas.

Priekulės dydžio miestelyje

JAV, kitaip nei esame pratę juokauti, - tai ne vien "hamburgeriai" ir bulvytės fri. Ne vien dangoraižiai bei gatvėmis vaikščiojančios garsenybės. Mitas ir tai, jog visi amerikiečiai - turtuoliai, kasdien nusiperkantys naują televizorių. Aš gyvenau vidutinėje šeimoje, mažame (Priekulės dydžio) miestelyje Lebanone, Ilinojaus valstijoje. Centrinė Amerikos dalis su savo nuolatinėmis permainingo oro bangomis manęs neišgąsdino.

Lebanonas - tai senas miestelis, kurio gatvėmis kadaise vaikščiojo pats Čarlzas Dikensas, o viešbutyje buvo apsistojęs ir Ilinojaus didvyris, vienas svarbiausių Valstijų prezidentų Abraomas Linkolnas. Miestelio mėgėjų teatro aktoriai per sezoną parengia 8 spektaklius, nors honoraro negauna. Veikia biblioteka, paštas, netgi trys bankai, greito maisto restoranai, degalinės, prekybos centrai, seniausias JAV McKendree metodistų universitetas ir, žinoma, vidurinė mokykla, kurios mokine metus buvau ir aš.

Keisti klausimai

Lebanono vidurinė mokykla mano filmuose matytus amerikietiškus stereotipus sulaužė. Maža to, kad joje mokosi tik apie 200 mokinių (paprastai JAV mokyklose jų būna 1000-3000), čia ir mažiau pasirenkamų mokytis dalykų, daugiau dėmesio iš mokytojų, mažiau mergaitiškų intrigų, daugiau tikrų draugų...

Buvau vienintelė mainų mokinė tais metais, tad sulaukiau susidomėjimo ir keisčiausių klausimų apie mūsų šalį, jos istoriją, kalbą, švietimo sistemą, požiūrį į Jungtines Valstijas. Stebino klausimai, ar Lietuvoje yra "McDonald's" restoranų, ar žmonės naudojasi "Facebook'u". Ne kartą buvau paklausta, kur yra Lietuva. Daugybę kartų teko aiškintis, kodėl, gyvendama buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, nemoku rusų kalbos.

Į diskoteką - su baline suknele

Amerikietiškoji švietimo sistema iš pradžių atrodė labai kebli - mokiniai jau nuo devintos klasės renkasi mokomuosius dalykus ir už jų rezultatus renka kreditus, reikalingus brandos atestatui gauti. Stebino ir kiekvienoje pamokoje susimaišę skirtingų klasių mokiniai, mokytojų bei bausmių už nusižengimus griežtumas bei projektinių darbų ir skirtingų mokymo metodų gausa. Įdomu buvo patirti ir "beprotybę" dėl mokyklos dvasios palaikymo, mokinių aktyvumą mokyklos gyvenime bei būreliuose, nenutrūkstančius sporto sezonus, prašmatnias diskotekas, į kurias merginos puošiasi balinėmis suknelėmis, o vaikinai dėvi klasikinius smokingus.

100 valandų

Man buvo įdomu dalyvauti visur, ypač statyti mokyklos spektaklį dramos būrelyje ir išmėginti jėgas atstovaujant Lebanono mokyklai Jungtinių Tautų modulyje (Model United Nations). Taip pat įdomu buvo dalyvauti ir kitokioje užklasinėje veikloje - vaidinti anksčiau minėtame miestelio teatre, sutikti ten nuostabių draugų ir vaidinti tikroje scenoje.

PRISTATYMAS. Kai Vygantė pristatė Lietuvą, ketvirtokai galėjo paragauti lietuviškų žagarėlių. 

Teko atlikti daugybę savanoriškų darbų bažnyčiose, miestelio renginiuose, teatre, padėti labdaros akcijose. Viena pagrindinių mainų moksleivio pareigų ir yra aktyviai savanoriauti (programos taisyklė - per metus savanorystei skirti 30 valandų). Džiaugiuosi, kad aš savanoriaudama praleidau apie 100 valandų!

Bene įdomiausia metų patirtis buvo apsilankymas Čikagoje ir JAV sostinėje Vašingtone. Įspūdį sustiprino ir neįprasta kompanija - kitų mainų programų moksleiviai iš įvairiausių pasaulio valstybių. Susidraugauti su bendraamžiais, kurių kultūra, religija, rasė yra kitokie, pasirodo, labai lengva. Supranti, jog visus žmones sieja gyvenimas tame pačiame pasaulyje.

Devintokai, dalyvaukite atrankoje

"ExCEL" programa savo antranką šiais metais vykdys jau ketvirtąjį kartą. Džiaugiuosi, kad šiemet jau pati galiu visiems pasakoti apie mainų suteikiamas galimybes, ir tikiuosi, kad mano pasakojimai paragins bent vieną šiųmetinį devintoką išbandyti savo jėgas. Žinau, kaip stipriai praėjusieji mokslo metai praplėtė mano akiratį ir kokių aukštų tikslų paragino imtis. Išmokau, kad nesėkmė yra tik stimulas dirbti dar labiau - keista, anksčiau tuo patikėti buvo labai sunku. Labai noriu, kad tai patirtų ir suprastų kuo daugiau mokinių.

Konkurso atranką sudaro trys skirtingi etapai, į kuriuos įeina daug dalykų - motyvacinių laiškų rašymas, anglų kalbos ir asmenybės išbandymo testai, interviu, įvairiausių dokumentų pildymas, tad vien patirti visą atrankos įtampą yra nepaprastai įdomu. Programos atrankos kriterijai - Lietuvos pilietybė, geros akademinės ir anglų kalbos žinios ir mokymasis devintoje klasėje tais metais, kai dalyvaujate atrankoje. Šiais metais atranka Klaipėdoje vyks lapkričio 11 dieną LCC tarptautiniame universitete.

Nors nebuvo drąsu išvykti ir palikti šeimą, draugus, bet dabar žinau, kad praleisti metus svetimoje šalyje, apsuptai svetimos kultūros, buvo vienas geriausių mano iki šiol priimtų sprendimų. Niekada nepamiršiu pamokų, kurias išmokau per praėjusius mokslo metus. Tikiuosi, kad visada palaikysiu ryšius su atrastais draugais, ir viliuosi, jog mano patirtis padės pasiekti savo tikslų bei atneš naudos mano mokyklai, į kurią grįžau, nepaisydama raginimų rinktis prestižiškesnę ugdymo įstaigą - mačiau, kaip JAV mokiniai brangina ir gerbia mokyklą, kurioje mokosi, ir pasiekia puikių rezultatų tik savo darbu.

Vygantė Mizgerytė, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, III klasė.