Nemokami vaisiai pas miesto vaikus skuba iš lėto

Antradienį pas miesto merą Vytautą Grubliauską apsilankę Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros atstovai skatino Klaipėdos savivaldybę aktyviau įsijungti į šias Europos Sąjungos bei nacionalinėmis lėšomis remiamas programas.

Nors nuo spalio 10 dienos buvo pagerintos sąlygos, kad vis daugiau mokyklų įsitrauktų į šias programas, švietimo įstaigos dar susiduria su kai kuriomis sunkiai išsprendžiamomis problemomis - pavyzdžiui, ne visus pradinių klasių mokytojus pavyksta įkalbinti išdalinti savo mokiniams nemokamus produktus.

Kai kurie pedagogai ir mokyklų valytojos piktinasi, kad vaikai dažnai veltui gautus pieno produktus ar vaisius tiesiog išmėto mokykloje arba net ištaško į sienas. Tačiau mokyklų vadovai tikina, jog tai - tik kai kurių mokinių kultūros stoka, ir dėl to nesiruošiama šių programų atsisakyti.

"Lygiai taip pat mėto ir traškučius bei saldainių popierėlius. Pieno ir vaisių programos yra labai sveikintinos, reikia džiaugtis, kad galime jose dalyvauti. Mūsų mokykla jau dalyvauja abiejose programose", - sakė Vydūno vidurinės mokyklos direktorius Arvydas Girdzijauskas.

Įsibėgėja

"Nors pieno programa veikia jau nuo 2004 metų, prieš metus jose nedalyvavo nė viena Klaipėdos ugdymo įstaiga, nes daugelis tų, kurie pabandė, greitai atsisakė. Pavyzdžiui, darželiui, neturint apyvartinių lėšų, sudėtinga dalyvauti tokioje programoje, nes pinigai sugrįžta tik per 3 mėnesius", - paaiškino Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus Švietimo įstaigų administravimo poskyrio vedėja Jolanta Ceplienė.

Tačiau, pasak jos, pernai rugsėjį savivaldybės darbuotojai pradėjo raginti ugdymo įstaigas dalyvauti šiose programose per tiekėjus, nes tokiu atveju daugiausia administracinių rūpesčių krenta ant jo pečių.

"Per metus pavyko pasiekti, kad net 50 ugdymo įstaigų įsijungė į pieno programas. Nuo šio rugsėjo pradėjome aktyviai skatinti dalyvauti ir vaisių programose. Mūsų žiniomis, jau 10 įstaigų ruošiasi tai daryti", - sakė J. Ceplienė.

Parama padidėjo

Lietuvos Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros laikinasis vadovas Germanas Lamsodis pripažino, kad praėjusiais metais programos neatrodė patraukliai, nes tiekėjai tiesiog neįsitekdavo į nurodytas kainas, be to, jiems buvo draudžiama užsidirbti. Dabar šis apribojimas panaikintas, o kainos padidintos kone tris kartus.

Be to, nuo spalio 10 dienos vaikai vaisius gali gauti 5 kartus per savaitę, o ne 3 kartus, kaip buvo iki tol. Taip pat į šią programą įtraukti ir darželinukai, o iki tol buvo tik 1-4 klasių moksleiviai.

Pagal šią programą vaikas kasdien gali nemokamai gauti vieną porciją iki 200 gramų vaisių, arba morką. Skaičiuojama, kad per savaitę jis nemokamai gali suvalgyti 1 kilogramą vaisių ir daržovių.

Beje, vaisiai ir daržovės negali būti perdirbti, pavyzdžiui morkos negalima net sutarkuoti. Dėl to esą kyla šiek tiek problemų - kas tas morkas turėtų nuskusti, galų gale, kur nuplauti gautus vaisius, mat vaisių dalijimo funkcijos paprastai priskiriamos mokytojams.

"Į viską reikėtų pažiūrėti kūrybiškai. Juk sudarant sutartis su tiekėjais, iš anksto galima numatyti visus reikalavimus, kokius vaisius jie turi pristatyti", - patarė G. Lamsodis.

Pienas - ne baubas?

Kalbėdamas apie pieno programą jis priminė, kad žodį "pienas" reikėtų vartoti atsargiai, mat daugelis vaikų jo nemėgsta. Tačiau Lietuvos pieno perdirbėjai specialiai šiai programai yra pagaminę kokybiškų produktų - įvairių varškyčių, jogurtų, sūrio lazdelių ir kt.

Susitikime dalyvavę uostamiesčio švietimo įstaigų atstovai akcentavo, kad patogiausia, kai pieno produktai yra iš anksto suskirstyti porcijomis. Ypač tai aktualu mokyklose, kur yra daug pradinukų.

"Darželiams nekyla jokių problemų. Vaikai mielai valgo ir pieno produktus, ir pieną geria. Žadame įsijungti ir į vaisių programą, o kol kas vaisius ir daržoves vaikams duodame iš tėvelių sumokėtų pinigų", - pasakojo darželio "Puriena" vadovė Virginija Letukienė.

G. Lamsodis taip pat akcentavo, kad darželiui pradėjus dalyvauti vaisių programoje taupytųsi tėvelių pinigai, arba už juos, pavyzdžiui, būtų galima įsigyti kokybiškesnės mėsos vaikams.

Jo žiniomis, Europoje kasmet iš ES fondų pieno ir vaisių programoms skiriama 90 mln. eurų, tačiau realiai pavyksta išnaudoti tik 30 proc.