Neigiama įtaka draugams - ne priežastis mesti iš mokyklos

Vienos uostamiesčio mokyklos vaikų mamos bijo savo atžalas išleisti į mokyklą. Priežastis - neigiamą įtaką, jei šitaip švelniai būtų galima pavadinti skatinimą žaloti save, kitiems bendraamžiams daranti mergaitė.

Tėvams pikčiausia dėl to, kad tos institucijos, kurios turėtų padėti spręsti susidariusią situaciją, esą daugiau dėmesio skiria tik tos vienintelės mergaitės teisėms ginti.

"O kas apgins mūsų vaikų ir mūsų teises? Kodėl mūsų vaikai priversti mokytis emociškai nesveikoje aplinkoje? Įdomu, ką tos specialistės sakytų, jei jų vaikai pareitų iš mokyklos susipjaustę rankas, nes šito prašė jų "draugė", arba sužinotų, kad ta "draugė" prie jų vaikų akių bandė nusižudyti?" - visiškoje neviltyje pasakojo klaipėdietė.

Vaikų teisių apsaugos specialistai situacijos išsamiai komentuoti neturi teisės, tačiau tikina, kad viskas jau išspręsta apsaugant tiek istorijos kaltininkės, tiek kitų vaikų teises.

Atsiliepė ir kiti tėvai

"Vakarų eksprese" jau rašėme apie grėsmingą situaciją vienoje uostamiesčio mokykloje, kurioje vaikai masiškai pradėjo save žaloti.

Pasirodžius straipsniui, kuriame viena mama papasakojo šiurpią istoriją apie save besižalojančią dukrą, į redakciją kreipėsi ir kitos mamos, susidūrusios su tokia pačia situacija.

Pasak jų, ant savo atžalų rankų ir kojų daugybinius supjaustymus ir kitokius sužalojimus pastebėjo ne vienas ir ne du šioje mokykloje besimokančių vaikų tėvai. Daugiausia toks pomėgis paplitęs tarp mergaičių, kurių amžius vos perkopęs 10 metų.

Ir mokyklos vadovybė, ir tėvai greitai išsiaiškino, iš kur sklinda ši šiurpi mada - esą tokią keistą įtaką kitiems bendraamžiams daro viena mergaitė.

Nukentėjusių vaikų tėvai mato tik vieną sprendimą - pašalinti įtakingąją mergaitę iš mokyklos. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai teigia, jog tai - ne išeitis.

KLAUSIMAS. Ką daryti tėvams, norintiems užtikrinti savo vaikų, kuriems neigiamą įtaką daro abejotinos psichinės būklės bendramokslė, turinti suicidinių polinkių, saugumą? "Fotolia" nuotr.

Sugeba daryti įtaką

"Mano dukra taip pat šiemet pradėjo save pjaustyti. Laimei, mes greitai pastebėjome šį keistą pomėgį. Paklausus, kodėl ji taip daro, dukra atsakė, kad dėl vienos draugės - pavadinkime ją išgalvotu Linos vardu. Esą ji labai kenčia, pati pjausto save skutimosi peiliuku ir randus mokykloje demonstruoja bendraamžiams. Žinoma, kiti vaikai į tai rimtai nereaguoja, bet atsirado būrelis jautresnių mergaičių, kurios ne tik ją palaikė, bet ir pačios pradėjo save žaloti", - guodėsi į keblią istoriją patekusi mama.

Iš dukros pasakojimų ji suprato, kad Lina kitoms mergaitėms nuolat pasakoja graudžias istorijas apie savo nelaimingą šeimą, kad ji serga ir dėl to pjaustosi, jog nori nusižudyti, bet jos mama į tai nereaguoja. Taip pat ji akcentuoja, kad žalojant save pavyksta atsikratyti įtampos.

"Sunku suvokti, kaip tokie pasakojimai gali paskatinti taip pat save žaloti, tačiau tai, kad šitokį vaikų pomėgį pastebėjo toli gražu ne vienas ir ne du šioje mokykloje besimokančių vaikų tėvai, akivaizdu, kad Lina turi neeilinių sugebėjimų daryti įtaką kitiems", - pasakojo moteris.

Sukėlė nervinę įtampą

Kai sausio mėnesį Lina atėjo į mokyklą labai susižalojusi ir po to buvo paguldyta į ligoninę, tai esą paveikė labai daug vaikų.

"Net ir gulėdama psichiatrijos ligoninėje Lina ir toliau atakavo mano dukrą SMS žinutėmis. Mano dukra pradėjo blogiau miegoti naktimis. Pradėjome lankytis pas psichologą. Tai šiek tiek padėjo, bet prasidėjo stiprūs galvos skausmai. Teko dukrą gydyti ligoninėje, kur medikai pripažino, kad skausmai yra nervinės įtampos pasekmė", - nesenus įvykius prisiminė klaipėdietė.

Susirūpinusi dėl savo vaiko sveikatos mama buvo nemaloniai nustebinta, kai sužinojo, jog neigiamą įtaką jos dukrai daranti mergaitė lyg niekur nieko toliau mokosi toje pačioje mokykloje.

"Mano žiniomis, psichiatrijos ligoninėje ji praleido dvi savaites ir vėl grįžo į mokyklą. Ir ką jūs galvojate - nepraėjus nė savaitei ji bandė žudytis savo klasiokės akivaizdoje. Po šio įvykio dėl patirto šoko klasiokė mėnesį negalėjo lankyti mokyklos, o Lina mokykloje nebuvo tik dvi savaites ir vėl lyg niekur nieko grįžo į mokyklą", - pasakojo sunerimusi mama.

Specialistų atsakymas netenkina

Pasak jos, kovo viduryje ji kreipėsi pagalbos į Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyrių bei Vaiko teisių apsaugos skyrių. Mama įsitikinusi, kad kitiems vaikams kyla reali grėsmė ir laukti, kol situacija išsispręs savaime, nėra kada.

"Iš Švietimo skyriaus nesulaukiau jokio atsakymo, o Vaiko teisių apsaugos skyrius tik balandžio 7 dieną informavo, kad buvo suorganizuotas bendras susitikimas su mokyklos socialine pedagoge bei Linos tėvais. Kaip supratau iš atsakymo, tėvams buvo pateiktos rekomendacijos, kurių jie turės laikytis mėnesį, o po to bus sprendžiama, ką daryti toliau.

Manęs toks atsakymas netenkina. Kas man gali suteikti garantiją, kad mano vaikui saugu tokioje aplinkoje? Kiek teko kalbėti su vaikų teisių apsaugos specialistais, jie akcentuoja, kad Linai reikia padėti, ji turi integruotis į visuomenę, akcentuojamos jos teisės. O kur mano vaiko teisės? Integruodami vieną vaiką ir saugodami jo teises, užkrauna didžiulę problemą dešimtims kitų šeimų", - pyko mama.

Serga labai rimtai

Moteris įsitikinusi, kad Linai būtina suteikti kur kas rimtesnę medicininę pagalbą - esą vien tas faktas, kad grįžusi iš ligoninės ji vos po kelių savaičių bandė žudytis, rodo, jog ji serga labai rimtai.

"Kadangi man teko bendrauti ir su Liną gydančiais medikais, jie taip pat neslėpė, kad ji turi neeilinių gebėjimų manipuliuoti kitais vaikais. Įsivaizduokite, gulėdama ligoninėje ji atsiunčia mergaitėms SMS: "Nebenoriu gyventi, pasiimsiu pagalvę ir einu nusižudyti" ir išjungia telefoną. O susijaudinusios mergaitės bėga į tualetą ir pasiėmusios žirkles save žaloja", - sunkiai protu suvokiamus dalykus pasakojo mama.

Problema išspręsta?

Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė susilaikė nuo išsamesnio šios istorijos komentaro, nes esą negalinti viešinti jokių detalių. Tačiau tikino, kad problema jau išspręsta.

"Negaliu komentuoti kaip, bet tikrai apsaugotos tiek tos mergaitės, tiek kitų toje mokykloje besimokančių vaikų teisės. Suprantamas tėvų nerimas, kai kartu su jų vaiku mokosi jiems nepriimtinas vaikas, tačiau ir tėvai turėtų suprasti, kad reikia padėti ir tiems, ir tiems", - lakoniška buvo valdininkė.

G. Aurylienės manymu, klaidinga manyti, kad vaiko pašalinimas iš mokyklos galėtų išspręsti problemą.

"Vaikas turi mokytis ir jam turi būti suteiktos sąlygos", - akcentavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Tačiau esą galima pakeisti mokymosi formą ir tai gali bent iš dalies išspręsti situaciją. Ar šitoks sprendimas ir bus priimtas šioje konkrečioje istorijoje, G. Aurylienė nedetalizavo.

"Pašalinti iš mokyklos ir išmesti į gatvę negalima"

Laima PRIŽGINTIENĖ, Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja
Tokių skundų, kad kiti bendramoksliai daro neigiamą įtaką jų vaikams, iš tėvų sulaukiame gana dažnai. Dažniausiai prašoma perkelti nepatinkantį vaiką į kitą klasę. Kiekvienas atvejis labai individualus. Tenka pripažintai, jog išties būna labai hiperaktyvių, tikrai nevaldomų vaikų. Kartais perkėlimas į kitą klasę ar mokyklą iš tiesų efektyviai veikia. Tačiau tikrai nemanau, kad tai - vienintelė išeitis. Stumti problemą toliau nuo savęs nėra geriausias problemos sprendimo būdas. Reikėtų situaciją analizuoti giliau, kaip tam vaikui galima padėti.
Iki 16 metų vaiką pašalinti iš mokyklos ir išmesti jį į gatvę negalima. Mokykla turi surasti tam vaikui kitą mokyklą.
Jei vaikas yra iš tiesų sunkiai auklėjamas, turi elgesio problemų, vykdo nusikalstamą veiklą, tuomet leidus teismui Vaiko gerovės komisija gali nuspręsti jį išvežti į socializacijos centrą. Tokių atvejų Klaipėdoje būna ne taip ir retai. Bet kad vaikas būtų pašalintas iš mokyklos ir išmestas į gatvę, tokių atvejų nėra buvę.