Neįgaliųjų adaptacija universitetuose - jų pačių reikalas

"Žinau, kad Klaipėdos universitete studijuoja ir neįgalūs studentai, tačiau kaip jie adaptuojasi - negaliu pasakyti. Jokių specialių programų jiems nėra - jie stoja ir mokosi kartu su visais", - komentavo Klaipėdos universiteto Studijų departamento direktoriaus pavaduotoja Vanda Strakšienė.

"Nenori būti identifikuoti"

Departamento duomenimis, šiuo metu Klaipėdos universitete studijuoja 29 negalią turintys studentai, tačiau kokia ta negalia, neviešinama: esą tie studentai savo sveikatos sutrikimų labai drovisi ir nenori būti identifikuoti.

"Mes žinome tik skaičių studentų, kurie kreipiasi į mūsų departamentą dėl pašalpų - tai 45 proc. ir didesnį neįgalumo lygį turintys jaunuoliai. Jie kas mėnesį gali gauti 180 litų dydžio stipendiją specialiems poreikiams tenkinti arba vienkartinę išmoką kiekvieną semestrą studijų kainai kompensuoti - 416 litų", - taip neįgaliųjų reikalus Klaipėdos universitete pakomentavo Studijų departamento vyresnioji specialistė Laura Mockuvienė.

Studentų sąjungos prezidentė Aurima Švedaitė taip pat patikino, kad neįgalūs jaunuoliai Klaipėdos universitete tarsi neegzistuoja: "Žinome, kad tokių yra, bet kas jie, ką studijuoja - neteko girdėti. Beje, ir jie patys nesikreipia į mus, kad spręstume kokias nors problemas. Mano žiniomis, dažniausiai Klaipėdos universitete studijuoja nebent klausos arba regos sutrikimų turintys žmonės. Tačiau tie sutrikimai negali būti labai ryškūs, nes gestų kalba arba Brailio raštu vedamų paskaitų mūsų universitete nėra."

Kliūtis - laiptai

Kodėl Klaipėdos universitete nėra neįgaliųjų vežimėlyje sėdinčių studentų? Atsakymas, ko gero, labai primityvus: į daugelio universiteto fakultetų pastatus galima patekti tik laiptais.

Vienintelis Klaipėdos universiteto padalinys - tęstinių studijų institutas - yra iš dalies pritaikytas fizinę negalią turintiems studentams.

Pasak Tęstinių studijų instituto Andragogikos katedros vedėjos prof. dr. Birutės Jatkauskienės, pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis pavyko nors šiek tiek palengvinti neįgaliųjų studentų integraciją - įrengtas patogus įvažiavimas į pastatą, neįgaliesiems pritaikyti tualetai.

"Tačiau dar neturime lifto, tad į trečiame aukšte esančią salę sėdintys neįgaliųjų vežimėlyje negali patekti savarankiškai", - apgailestavo B. Jatkauskienė.

Nors tokiems studentams nėra specialių programų, tačiau jie gali studijuoti nuotoliniu būdu.

"Klausos ir regos negalią turintys magistrantai yra ne kartą užsiminę, kad būtų idealu, jei paskaitos vyktų Brailio raštu. Tačiau bent kol kas tai utopija, nes mes neturime dėstytojų, kurie išmanytų Brailio raštą", - pastebėjo B. Jatkauskienė.

Mokymasis namuose didina izoliaciją

"Yra tekę girdėti, kad net neįgaliojo vežimėlyje sėdintys sugeba baigti universitetus. Žinoma, tokį kelią gali pasirinkti nebent labai stiprios psichikos neįgalus žmogus, nes kasdien reikia prašyti moksladraugių, kad jie užneštų laiptais, arba derėtis su universitetų vadovybe, kad paskaitos vyktų tik pirmame aukšte. Tokių istorijų galima išgirsti nebent Vilniuje ar Kaune, neteko girdėti, kad Klaipėdos universitete bent vienas studentas paskaitas lankytų būdamas neįgaliojo vežimėlyje", - svarstė Klaipėdos universiteto dėstytoja Jolita Viluckienė.

Sociologijos lektorė atliko mokslinį tyrimą, kurio pagrindu 2011 m. apgynė daktaro disertaciją "Judėjimo negalią turinčių asmenų fenomenologinė gyvenamojo pasaulio analizė".

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog nepakankamai arba prastai pritaikyta šalies miestų ar gyvenviečių viešųjų erdvių fizinė aplinka sukelia neįgaliesiems nesaugios, nesvetingos, trukdančios judėti bei sukuriančios priklausomybės santykį nuo kitų pagalbos aplinkos pojūtį, kuris aktualizuoja jų negalią ir sąlygoja mažesnį socialinį aktyvumą.

"Nepritaikyta šiems žmonėms universitetų infrastruktūra mažina motyvaciją juose studijuoti. Studijos nuotoliniu būdu taip pat nėra išimtis, kadangi jauni žmonės, judantys vežimėliu, nenori užsidaryti tarp keturių sienų. Tiek nuotolines studijas, tiek nuotolinį darbą savo namų erdvėje jie vertina kaip socialinę izoliaciją didinančius veiksnius", - akcentavo J. Viluckienė.

Visgi dėstytoja patikino, kad dabar negalią turintys žmonės turi daugiau galimybių siekti mokslo nei sovietiniais laikais. Esą tuomet neįgalieji buvo patekę į edukacinę atskirtį ir ne kiekvienas galėjo baigti net ir vidurinę mokyklą.

"Kartais reikia visai nedaug"

Jūratė RUŠKĖ, klaipėdietė, Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto doktorantė:

Turiu fizinę negalią, todėl sėdžiu neįgaliųjų vežimėlyje. Svajojau studijuoti Klaipėdos universitete, tačiau kai man pavyko įstoti į edukologijos specialybę, supratau, kad studijuoti čia bus labai nepatogu. Per stojamuosius mane lydėjo draugė, todėl ji padėjo įveikti visus barjerus, tačiau suvokiau, kad kasdien ji negalės būti su manimi. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad Klaipėdos universiteto dėstytojai buvo nusiteikę labai draugiškai ir geranoriškai, deja, to nepakanka. Teko stoti į Šiaulių universitetą, nes Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas pritaikytas tokią kaip aš negalią turintiems studentams. Čia baigiau socialinės pedagogės ir logopedės bakalaurą bei magistrantūrą, o dabar esu edukologijos doktorantė.

Daugelyje Lietuvos aukštųjų mokyklų nėra salygų, kad negalią turintys jaunuoliai galėtų būti visaverčiai bendruomenės nariai. O kartais reikia visai nedaug - pavyzdžiui, šviečiančių arba reljefiškai pažymėtų auditorijų numerių, garsinio signalo lifte, pranešančio, kuris aukštas. Tai pagelbėtų regėjimo negalią turintiems studentams. O studijų medžiaga galėtų būti pateikiama ir garsiniu pavidalu.

Ieškos sprendimų

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, (LJMS) atlikusi analizę, padarė išvadas, kad visų pakopų neįgaliems studentams tenka patirti įvairių sunkumų stojant į aukštąsias Lietuvos mokyklas, nepaisant to, kad universitetų statutuose deklaruota, jog visiems sudaromos vienodos galimybės siekti aukštojo išsilavinimo.

Visų pakopų studentai susiduria su tokiomis kliūtimis kaip nepritaikyti neįgaliesiems akademiniai pastatai, specialios įrangos, reikalingos neįgaliųjų darbui su informacijos šaltiniais, stygius, alternatyvių aptarnavimo formų stoka ir daugelis kitų rūpesčių.

Trečiosios pakopos studentai - doktorantai - susiduria ir su specifiniais sunkumais. "Jų interesai neatstovaujami organizuojant konferencijas, seminarus bei įvairius mokymus, vykstant į mokslines stažuotes šalyje ir už jos ribų", - teigia LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.

Jaunieji mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad universitetuose neteikiamos asistento paslaugos žymią judėjimo negalią turintiems studentams. Šie žmonės aukštojo mokslo gali siekti tik tada, kai asistento funkcijas atlieka jų šeimos nariai, artimieji.

Inicijuodama pokyčius, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga buria darbo grupę, rengsiančią pasiūlymus, kaip pagerinti negalią turinčių žmonių sąlygas siekti aukštojo išsilavinimo ir mokslininko karjeros. Dalyvauti darbo grupėje kviečiami Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, studentų ir kitų visuomeninių organizacijų atstovai.

Ketinančius prisijungti prie darbo grupės veiklos LJMS kviečia iki balandžio 20 d. apie tai informuoti el. paštu [email protected].