Nacionalinio egzaminų centro vadovė Saulė Vingelienė: Egzaminas nėra nuosprendis

- Ar šiemet laukia kokių nors naujovių laikant brandos egzaminus?

- Egzaminuose didelių pokyčių nėra. Nebent tai, jei pokyčiu laikytume šiokį tokį matematikos egzamino programos koregavimą. Tikrinami gebėjimai nesikeitė, tik po pernykščio matematikos egzamino aiškiai apsibrėžėme, kiek už egzaminą turi būti skiriama taškų. Dabar egzamino užduoties taškų suma 60.

Šiek tiek pakeista ir struktūra. Kaip ekspertai rekomendavo, atsisakyta dvitaškių uždavinių, kur vertinamas tik atsakymas. Jie virto uždaviniais po vieną tašką su mažesniu procedūrų skaičiumi.

Struktūra pasidarė aiški: 10 taškų už klausimus su pasirenkamaisiais atsakymais, 12 taškų už klausimus, kur vertinamas tik atsakymas, 38 taškai už atvirojo atsakymo struktūruotus uždavinius. Tokiu būdu abiturientams turėtų būti užtektinai laiko susirinkti egzamino taškus.

Galbūt dar reikėtų paminėti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Kasmet raštingumo kriterijai jame yra griežtinami. O šiemet, remiantis ekspertų rekomendacija, buvo tik šiek tiek patikslinti turinio vertinimo kriterijai. Raštingumo vertinimo kriterijai nebuvo griežtinti.

- Pasirinkusių laikyti privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą šiemet sumažėjo, o štai pasirinkusiųjų užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą skaičius išaugo. Kaip tai paaiškinti?

- Šitos tendencijos yra aiškiai susietos su pasikeitusia stojimo tvarka. Nuo šių metų, norint studijuoti aukštojoje mokykloje, užsienio kalbą reikia mokėti bent jau B1 lygiu. Taigi šis reikalavimas padidino anglų kalbos egzaminą pasirinkusiųjų abiturientų skaičių. Tačiau galbūt dar ne visi atkreipė dėmesį į geriausiųjų eilės sudarymo tvarką, nes joje parašyta, kad tas, kas nori studijuoti aukštojoje universitetinėje mokykloje, turi būti išlaikęs valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Norintiems studijuoti kolegijose užtenka tik mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino. Anksčiau šio reikalavimo nebuvo.

Galbūt laikysiančiųjų valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą sumažėjimas rodo, kad ne visi žino apie šį reikalavimą...

- Kodėl šiemet sumažėjo laikančiųjų matematikos ir istorijos egzaminus?

- Pasirinkusiųjų matematiką skaičius buvo labai išaugęs pernai, tačiau egzamino rezultatai nenudžiugino. Ko gero, tie mokiniai, kurie turi prastus įvertinimus, šiemet atsargiau rinkosi matematikos egzaminą. Tačiau sumažėjimas nėra didelis - tik 1 proc. Laikysiančiųjų istoriją sumažėjo kur kas daugiau. Šiuo atveju abiturientai gal renkasi galvodami ne tik apie studijas, bet ir apie darbą, bijodami, kad jo neturės.

- Priminkite, kiek šiandieniniam abiturientui reikia išlaikyti egzaminų, kad jis gautų brandos atestatą ir įstotų į aukštąją. Ar nepastebite tendencijos, kad abiturientai, rinkdamiesi ką laikyti, stengiasi susikomplektuoti kuo lengvesnių egzaminų krepšelį?

- Norint gauti brandos atestatą, šiandien pakanka išlaikyti du egzaminus. Vienas iš jų - privalomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Jį galima laikyti mokyklinį ar valstybinį. O antras egzaminas - pasirenkamas. Jį galima rinktis iš 11 valstybinių ar 7 mokyklinių egzaminų puokštės.

Pastebime mokyklinio technologijų brandos egzamino populiarumo augimą. Dabar beveik ketvirtadalis abiturientų laiko šį egzaminą. Taigi brandos atestatą galima gauti išlaikius mokyklinius lietuvių kalbos ir literatūros ir technologijų egzaminus.

Tie, kurie renkasi laikyti tris valstybinius egzaminus, ruošiasi stoti į aukštąją mokyklą.

- Anksčiau abiturientai laikydavo daugiau egzaminų. Ar nemanote, kad dabar egzaminų laikoma per mažai? Ar žmogų, išlaikiusį tik du mokyklinius egzaminus, galima laikyti įgijusiu bendrąjį išsilavinimą?

- Egzaminų skaičius įvairiu laiku buvo skirtingas. Buvo laikas, kai reikėjo išlaikyti 4 egzaminus, norint gauti brandos atestatą. Paskui tas skaičius sumažėjo iki 3, dabar liko 2 egzaminai.

Vėl grįžtama prie minčių, ar ne laikas padidinti laikomų egzaminų skaičių, kad ugdymo kokybė mokyklose gerėtų. Pastebima, kad dešimtukas vienoje mokykloje labai skiriasi nuo dešimtuko kitoje mokykloje. Valstybiniai egzaminai vienodais principais įvertina visus abiturientus. Žinoma, klausimas, kiek tai yra teisinga. Juk ne vien egzaminai parodo mokinio rezultatus. Kartais dalis mokinių, jausdami didelį stresą, užmiršta dalį įgytų žinių ir neparodo visų savo gebėjimų. Diskusijos šiuo klausimu vyksta, o ateitis parodys...

- Ar, vertindami egzaminus, nepastebite, kad mokinių žinių lygis smukęs?

- Žinote, niekada nesu girdėjusi, kad kas nors sakytų, jog mokinių žinių lygis auga. Karta iš kartos visuomet sakoma, kad lygis smunka. Bet galbūt keičiasi reikalavimai. Įtraukiami nauji dalykai, o kažkokių dalykų atsisakoma, jų nebereikia mokytis, todėl ir vaikai ateina jų nemokėdami. Norėti, kad jie mokėtų tai, ko mokykloje jų nemokė, naivu.

- Jaunimui tikriausiai labiausiai patiktų, jei išvis egzaminų netektų laikyti...

- Šiaip jau egzaminų gyvenime bus ne vienas ir ne du. Elementarų pokalbį su darbdaviu galime laikyti savotišku egzaminu, kuriame irgi privalai parodyti visas savo kompetencijas per trumpą laiką. Jei to nesugebėsi padaryti, tavęs nepriims.

Gyvenime tikrai bus sudėtingesnių, sunkesnių dalykų nei brandos egzaminai. Bus įvairių atestacijų, pokalbių... Juk geriau išmokti suvaldyti stresą ir negalvoti, kad egzaminas yra kažkas TOKIO, po ko gyvenimas sugriūva... Sunkumų bus ne vienas ir ne du. O jei ir kokį vieną egzaminą išlaikėte blogai, galima bus kitąmet jį perlaikyti. Niekas nenubrauks kitų laikytų egzaminų.

Į egzaminą reikia žiūrėti kaip į didelį kontrolinį. Jo rezultatas tikrai nėra nuosprendis visam gyvenimui. Sistema šiandien tokia, kad ir po 10 metų atėjus galima perlaikyti egzaminą ar papildomai pasirengus keisti egzaminų krepšelį.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“