- Sunki mokytojo duona?
- Jeigu man sunku statyti namą, tai neturiu jo statyti, turiu daryti tai, kas man lengva. Tai ir mokytojo atveju kyla klausimas: ar tas mokytojo darbas tikrai toks sunkus, ar mes tiesiog norime užuojautos? Iš tikrųjų mokytojo darbas nėra sunkus, jei jį nori dirbti ir dirbi iš visos širdies.
- Jei taip sakote, matyt, ši profesija buvo jūsų svajonė?
- Man visą laiką patiko fizika, baigiau universitetą, tuo metu negalvojau apie mokymą, mokytojo profesijai reikėjo subręsti. Tik laikui bėgant įgijau ir pedagoginį išsilavinimą, tuomet ieškojausi darbo mokykloje. Tiesiog pajaučiau, kad galiu. Prie to pajautimo prisidėjo ir mano žmona, ji taip pat mokytoja, pusę metų dirbusi mokykloje ji pasakė „ten yra smagu, ten yra įdomu“. Nedvejojau. Dirbdamas mokykloje atrandi save, atrandi vaikus, suvoki, kaip su jais reikia bendrauti, kaip ugdyti, - tik tada tampi mokytoju.
- Ką turite omenyje?
- Mokiniai turi laikytis daug taisyklių. Tai gal pradžioje patys mokytojai laikykimės taisyklių, kurių turi laikytis mokiniai?
Viena, kas man nepatinka mokykloje, tai, kad mokytojai eina valgyti be eilės, ši situacija mums parodo, kad mokytojas maisto atžvilgiu yra viršesnis už mokinį, nors dėl šio savo poreikio - valgymo - visi esame lygūs. O ką mokinys mato? Kad mokytojas turi privilegiją. Reikia labai atidžiai peržiūrėti mokyklų taisykles, ir įvertinti, kurios taisyklės mokinius gali skatinti elgtis nedorai arba bent jau suteikia prielaidą mąstyti taip.
Meilė Lukšienė kalbėjo, kad mokykloje mes turime atrasti dvasinį pasaulį, pirmiausia mes turime užjausti, suprasti ir tik tada mokyti, suteikti žinias. Mokinį reikia suprasti, tuomet viskas paprasta. Per pertrauką labai retai išeinu iš kabineto, nes mokiniai prieina, mes kalbamės.
- Apie ką kalbatės?
- Mokiniai neretai negali pasikalbėti su savo šeimos nariais. Jei vaikui reikia pagalbos, mokytojas turi suteikti ją. Dvasinis ryšys tarp mokinių ir mokytojų yra pagrindinė mokytojo darbo motyvacija. Kiekvienas mokinys supranta, kad mokytojas duos tai, kas geriausia. Jeigu mokinys mokytojo negerbs kaip asmenybės, mokiniui nebus aktualus ir jo dėstomas dalykas. Mokytojas turi turėti pašaukimą, bet tą pašaukimą reikia atrasti pačiam.
- Kokias klaidas matote švietimo sistemoje, mokyklų bendruomenėse, kokių lūkesčių turi jaunoji karta?
- Vienam reikia, kad jis labai gerai išmoktų, viską mokėtų dešimtukui; kito mokinio lūkesčiai - išeiti iš mokyklos atradus, supratus daug gyvenimo dalykų. Ne visi mokiniai privalo visus dalykus mokėti dešimtukui, juk esame skirtingi, gal muzikantas fizikos nesupranta, o fizikas - muzikos. Todėl jaunąją kartą reikia auginti kaip atskiras asmenybes, kurios turi savo matymą, savo požiūrį.
- Švietimo profsąjungos aktyviai kėlė mokytojų atlyginimų klausimą, ką apie tai manote?
- Mokytojo motyvacija - supratimas, kad esame atsakingi už tai, kokia visuomenė. Kiekvienas nori uždirbti daugiau, ir gaisrininkas, ir policininkas, ir gydytojas. Lietuviai esame pratę, kad vis norime daugiau. Reikia savo viduje atrasti stimulą dirbti ir galvoti, kad man to užtenka. Jei neužtenka, aš turiu kažką keisti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą