Mokytojai kratosi lytiškumo temos

"Pritariame, kad apie tai su mokiniais būtina kalbėti, bet kokių galima tikėtis rezultatų iš tokios programos, jei bet kas, bet kaip ir bet kada kalbėsis mokykloje apie lytiškumą?" - tokiu valstybės požiūriu stebisi mokyklų vadovai.

Ne vienas šia tema kalbintas mokyklos darbuotojas tikino, kad būtų kur kas profesionaliau, jei ši našta nebūtų kraunama ant mokytojų pečių, o būtų samdomi kompetentingi lektoriai.

Švietimo ir mokslo ministerija atšauna, kad niekas nedraudžia mokykloms pačioms ieškotis tokių lektorių, bet nekalba apie tai, kad valstybė tam galėtų skirti reikiamų lėšų. Kai kuriose uostamiesčio mokyklose tokiais lektoriais savanoriškai dirba medicininį išsilavinimą turintys moksleivių tėvai.

Terpė interpretacijoms

Šį rugsėjį visų mokyklų vadovai turėjo spręsti dar vieną dilemą - kaip ir kur integruoti naujai iškeptą Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą. Atrodytų, mokyklose tarsi ir nebūtų didelės bėdos, kam užkrauti šitą naštą. Vienur sveikatos bei lytiškumo mokys biologijos mokytojai, dorinio ugdymo specialistai, kitur apie tai pavesta klasės valandėlių metu kalbėti klasių auklėtojams ir t. t. Tačiau ar bus iš to realios naudos - abejojama.

Daugelis kalbintų mokyklų direktorių neslėpė, kad pedagogai tokių programų kratosi it velnias kryžiaus. Ir ne tik dėl to, kad daliai jų nepatogu su vaikais kalbėtis tokiomis temomis, bet ir dėl to, kad ne visi jaučiasi esantys kompetentingi tai daryti.

"Manau, visose mokyklose susiduriama su ta pačia problema. Tiesiog ėmė ir "nuleido" programą, bet nei gairių, nei kaip tai padaryti, nepaaiškino. Juk žino, kad daugeliui pedagogų sudėtinga kalbėti tokiomis temomis su vaikais. Pastaraisiais metais tampame tokių programų įkaitais. Kas kaip išmano, taip ir dirba, o paskui ir stebime įvairias mokytojų interpretacijas", - kalbėjo Sendvario progimnazijos direktorė Lina Logvinovienė.

Jai neteko girdėti, kad Klaipėdos krašte būtų vykę mokymai, kur pedagogai būtų galėję pasisemti žinių, kaip dirbti su naująją programa. Sklando gandai, kad visos šalies mastu tokiuose mokymuose dalyvavo vos 40 pedagogų.

"Pradėjo ne nuo to galo"

"Nieko nėra - nei mokytojų, nei vadovėlių", - pasiteiravus, kaip sekasi integruoti lytiškumo programą, žodžių į vatą nevyniojo "Versmės" progimnazijos direktorė Gražina Pocienė.

Direktorė stebėjosi, kodėl mūsų šalyje nuolatos pradedama dirbti ne nuo to galo.

"Sugalvojo programą, ją numetė, o kas ir kaip dirbsim, nepagalvoja. Kadangi tinkamai nepasiruošiama, tos programos vykdomos prastai, o paskui keikia, kad tokie prasti rezultatai", - piktinosi direktorė.

Nors, kaip ir daugelyje kitų mokyklų, nebuvo sunku rasti, kam užkrauti šitą naštą, tačiau direktorė neslėpė, kad kai kuriais atvejais tai daroma tik dėl vadinamojo paukščiuko.

"Biologijos mokytojai tikrai kompetentingi kalbėti šiomis temomis, jie tai darė ir anksčiau. Bet kaip užtikrinti šios programos vykdymą tose klasėse, kur dar nėra biologijos pamokų, arba pradinėse klasėse? Nėra jokių vadovėlių, kuriais galėtų remtis pedagogai. Beje, be šios naujos programos šiuo metu mes turime vykdyti bene dar aštuonias įvairias programas. Bet daugelis jų tikrai vykdomos "dėl paukščiuko", nes jokios kokybės negalima pasiekti, kai tam nepasiruošta. Priversti mokytoją dėstyti vaikams tai, ko jis pats neišmano - neįmanoma", - kalbėjo G. Pocienė.

"Neslėpsiu - didžiulė problema. Tikrai ne visi mokytojai, ypač vyresnio amžiaus, gali apie tai kalbėti. Kitą kartą gali ir ne taip ką nors pasakyti. Tikrai nesame tam pasiruošę", - pritarė ir Gargždų "Minijos" progimnazijos direktorius Antanas Jacikas.

Prašo ir tėvų pagalbos

Lytiškumo klausimai mokyklose - ne naujiena. Apie tai kalbama jau seniai. Dalis mokyklų nevengia ieškoti pagalbininkų, tikėdamiesi, kad vaikams bus lengviau šiomis temomis kalbėti ne su pedagogais, o su žmogumi "iš šalies".

"Ankstesniais metais mes ieškodavome specialistų, kurie galėtų papasakoti mokiniams apie lytiškumą. Pavyzdžiui, vienais metais kvietėmės iš universiteto porą, kurie nemokamai dalijosi informacija su moksleiviais. Visuomenės sveikatos biuras kiekvienais metais atsiunčia į penktas ir šeštas klases specialistą, kuris atskirai berniukams ir mergaitėms veda pamokas higienos, lytiškumo temomis", - kad ši sritis mokykloje nebuvo apleista ir iki naujųjų programų, pasakojo L. Logvinovienė.

Pagalbos ieško ir "Žemynos" gimnazijos bendruomenė. Pasak šios gimnazijos vadovės Ritos Podoliankienės, kadangi tarp gimnazistų tėvelių yra ir medikų, kasmet kviečia juos, kad vestų mokiniams lytiškumo pamokas.

"Kadangi niekas neskiria pinigų, kad galėtume samdyti lektorius, džiaugiamės, kad medicininį išsilavinimą turintys tėvai geranoriškai sutinka padėti", - pasidžiaugė R. Podoliankienė.

Nėra metodinės medžiagos

"Iš vienos pusės tarsi problemos ir nėra, nes sveikatos programos ir lytinio švietimo temos, kurios yra nurodytos, nėra kažkuo ypatingos. Gal tik pats pavadinimas šokiruoja pedagogus. Tačiau bėda yra ta, kad taip ir nebuvo išleista metodinė medžiaga, kuria vadovaudamiesi pedagogai galėtų kalbėti su mokiniais šiomis temomis. Palikta daug erdvės intrepretacijoms. Vieni tą pačią temą gali dėstyti vienaip, kiti - priešingai", - minėjo "Smeltės" progimnazijos direktorius Edmundas Kvederis.

Jį stebina ir tai, kad pastaraisiais metais tokių integruojamų programų vis daugėja.

"Ministras pirmininkas pasakė, kad mokytojų atlyginimai augs tada, kai pagerės rezultatai. Bet kuo daugiau integruoja programų, tuo daugiau jos atima laiko iš bendrųjų dalykų. Šiuo metu mes jau ir taip turime penkias įvairias programas, kurias reikia integruoti į pamokas. Taip gali pradingti ir pats dėstomasis dalykas. Kiek tos integracijos begali būti? " - situacija stebėjosi E. Kvederis.

STINGA VYRŲ. "Būtų kur kas geriau, jei su berniukais apie lytinius organus kalbėtų vyras, o ne biologijos mokytoja", - ilgamete patirtimi dalijosi viena uostamiesčio pedagogė. Fotolia nuotr.

Be to, pasak jo, integracija - slidus dalykas. Mokytojas gali ją ir "numuilinti". E. Kvederio nuomone, būtų kur kas protingesnis sprendimas, jei Švietimo ir mokslo ministerija paskelbtų konkursą, kuriame galėtų dalyvauti tie specialistai, kurie yra pasirengę dėstyti lytiškumo temas.

"Tuomet tereiktų su mokyklomis suderinti grafikus ir moksleiviai iš profesionalų lūpų išgirstų informaciją. Tai būtų profesionalus sprendimas. Tuomet visi Lietuvos vaikai išgirstų vienodą informaciją, be jokių interpretacijų. Dabar norima prifarširuoti įvairių programų, bet be papildomo finansavimo. Taip nebus. Tam, kad pasiektume norimą rezultatą, reikia ir finansinių išteklių", - kalbėjo direktorius.

"Suvulgarinta tema"

Pastudijavusi naująją programą, biologijos mokytoja Diana Kapušinskienė sakė bent jau iš savo sferos neradusi didelių naujovių. Ir iki šiol su šeštokais ji jau kalbėdavo apie lytinius santykius. Mokytoja neslėpė - tai nėra lengva užduotis ir yra įsitikinusi, kad būtų kur kas profesionaliau, jei tai darytų specialiai paruošti, ne toje pačioje mokykloje dirbantys lektoriai.

"Niekas nepasikeitė - kaip buvo mano vaikystės laikais, taip ir dabar. Tik pradedi su šeštokais kalbėti apie lytinius santykius, visi pradeda leipti juokais, virsta iš suolų. Žmogaus atsiradimo tema mūsų visuomenėje vis dar tebėra suvulgarinta. Vaikams atrodo nepadoru apie tai kalbėti. Aš tokias pamokas vedu atskirai berniukams ir mergaitėms. Pasakysiu atvirai, būtų kur kas geriau, jei su berniukais apie lytinius organus kalbėtų vyras, o ne biologijos mokytoja", - patirtimi dalijosi 49-erių D. Kapušinskienė.

Mokytoja apgailestavo, kad jos darbo praktikoje nebuvo nė vieno seminaro ar specialių mokymų, kurie padėtų pedagogams psichologiškai pasirengti kalbėtis su vaikais tokiomis intymiomis temomis.

"Vadovėliai neturi prasmės"

"Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimas grindžiamas mokyklos bendruomenės sutarimu, t. y. įvairių ugdymo sričių mokytojų ir kitų ugdymo specialistų bendradarbiavimu, bendromis mokyklos ir šeimos pastangomis, taip pat nevyriausybinių organizacijų ir sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimu, todėl šiai programai įgyvendinti vadovėliai nėra būtini", - pabrėžė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

[CITATA]

Pasak jo, tai nėra iš esmės nauja programa. Mokyklos nuo 2007 m. įgyvendino Lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą ir 2012 m. - Sveikatos ugdymo bendrąją programą. Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu buvo sudaryta 29 įvairių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų darbo grupė ir bendru susitarimu sujungė šias dvi programas į vieną.

"Paruošiamieji darbai - diskusijos, susitikimai su mokytojais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais buvo pradėti nuo 2014 m. Esame įsitikinę, kad mokytojai turi pakankamai kompetencijos, kad sujungtų programų temas bei integruotų į savo dalykų turinį. Žinoma, mokykla, jeigu yra poreikis, gali kviestis kompetentingus asmenis atskiroms temoms nagrinėti. Tuo labiau kad kiekviena mokykla, atsižvelgdama į savo bendruomenės kontekstą, mokytojus, švietimo pagalbos specialistus (kiek jų ir kokių dirba mokykloje), mokinių poreikius, šią programą gali vykdyti ne visą ištisai, o nusimatyti aktualias prioritetines sritis tik tai mokyklai", - pasakojo G. Kazakevičius.

Jis priminė, kad Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa apima labai daug žmogui svarbių sričių (pvz., savęs pažinimas, lytinis tapatumas ir kt.), taip pat aktualių klausimų visuomenei (pvz., patyčios, socialinė emocinė vaiko būsena ir kt.), todėl esą prisidėti prie vaiko gerovės turi visa mokyklos bendruomenė.

"Ugdymo plėtotės centras gegužę regionuose organizavo 6 viešąsias konsultacijas, birželio mėnesį - vasaros kursus tiems mokytojams, kurie norėjo. Toliau taip pat planuojami seminarai įvairių dalykų mokytojams aktualiais šios programos įgyvendinimo klausimais", - į klausimą, ar visgi nebūtų tikslinga mokytojams surengti mokymus, atsakė viceministras.

Tačiau mokytojams įprasto darbo instrumento - vadovėlio - šiomis temomis niekas nesiruošia leisti.

"Tokių planų nėra. Kaip minėta, mokykla kartu su visa bendruomene gali kurti savitą modelį, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros, kitomis įstaigomis, - vadovėliai tokiu atveju nelabai turi prasmės. Apskritai bet kurio dalyko vadovėlis neturėtų būti pagrindinė mokytojo darbo priemonė", - minėjo G. Kazakevičius.