Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tyrimų duomenimis, net 98,6 proc. Lietuvos mokinių naudojasi mobiliaisiais telefonais. Apklausos rodo, kad dauguma mokinių mobilųjį telefoną įsigijo pradinėse klasėse ar net būdami darželyje. 33,7 proc. mokinių mobiliuoju telefonu kalba iki 5 min., 34,2 proc. - 5-15 min., 16,9 proc. - per 30 minučių. 31,1 proc. mokinių per parą vidutiniškai išsiunčia daugiau kaip 100 trumpųjų žinučių (SMS).
8,7 proc. mokinių nurodė, kad laisvalaikį leidžia naudodamiesi mobiliuoju telefonu. 43,5 proc. mokinių teigė, kad negalėtų gyventi be mobiliojo telefono. Mergaitėms būtų sunkiau susitaikyti su gyvenimu be mobiliojo telefono nei berniukams.
Nustatyta, kad pamokų metu mobiliaisiais telefonais dažniausiai naudojasi vienuoliktos klasės mokiniai. Net 63,4 proc. vienuoliktokų, 54,8 proc. aštuntokų ir 8 proc. ketvirtokų pamokų metu, kai to nereikia užduotims atlikti, kartais naudojasi mobiliaisiais telefonais.
Atliko bandymą
Vienoje Vokietijos vidurinėje mokykloje šeštokų mokytoja savo auklėtiniams pritaikė telefoninį pasninką. Savaitę mokiniai negalėjo naudotis mobiliaisiais telefonais.
Mintis klasės auklėtojai Vivjanai Mor kilo po to, kai pastebėjo, jog moksleiviai be išmaniųjų telefonų negali išbūti net pamokoje. Jais naudodamiesi mokiniai praleidžia galybę laiko, neretai be jokios naudos, ir jie patys tai supranta.
Taigi mokytoja V.Mor pasiūlė vaikams pagyventi savaitę be telefonų. Moksleiviai turėjo rašyti dienoraščius, kaip jiems sekėsi.
„Vienas parašo - ką darai? Tada visi puola atsakinėti ir aptarinėti atsakymus, tai trunka apie 20 minučių. Tada visi nurimsta, bet po pusvalandžio viskas prasideda iš naujo ir taip kartojasi”, - po savaitės be telefono įspūdžiais dalijosi šeštokas Jonas Heisas.
„Pradžioje buvo visai nesunku, bet pabaigoje buvo gana nelengva. Galvodavau - dar dvi dienos, galiu tai ištverti, bet pabaigoje buvo tikrai sunku”, - pridūrė šeštokas Lenis Bugleris.
Nepaisydami to, mokiniai stebėjosi, kiek iš tiesų lieka laisvo laiko. Jie pasakojo, jog daug dažniau per bandymo savaitę išeidavo į lauką, važinėdavo dviračiu ir susitikdavo su draugais.
Mokytojai paklausus, kurie mokiniai teigiamai įvertino šią akciją, klasėje pakilo visų šeštokų rankos.
Kenčia nuo priklausomybės
Vokietija ne vienintelė šalis, bandanti kovoti su moksleivių priklausomybe nuo išmaniųjų telefonų. Neseniai vienuolikoje Pietų Korėjos sostinės Seulo ir jo priemiesčių mokyklų pradėtas eksperimentas, kurio esmė - speciali programa. Ši programinė įranga leidžia mokytojams blokuoti mokinių išmaniuosius telefonus, kai vyksta pamokos.
Lietuvoje mokyklų vadovams belieka gelbėtis tik vidinėmis taisyklėmis ir tiesiog uždrausti telefonais naudotis pamokų metu.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė „Vakaro žinioms” pasakojo, jog pati yra keletą kartų atėmusi iš vaikų telefonus visam savaitgaliui.
„Esu matematikos mokytoja ir dažnai tenka kariauti su mokiniais, kurie ne tiek kitiems, kiek patys sau trukdosi pamoką. Kartą buvau paėmusi telefoną iš merginos visam savaitgaliui. Ji labai maldavo, kad atiduočiau, bet aš pasakiau, kad atiduosiu tik mamai. Bet, matyt, ta mergaitė mamai net nesakė, o pirmadienį atėjo ir atsiprašė, aš jai telefoną atidaviau ir mes toliau taikiai gyvename.
Yra dar vienas berniukas, kurį buvau įspėjusi labai daug kartų. Galų gale atėmiau telefoną visam savaitgaliui ir tam pritarė net jo mama”, - pasakojo D.B.Puchovičienė.
Tiesa, mokykla turi vidines taisykles, draudžiančias naudotis mobiliaisiais telefonais, tačiau neretai šios taisyklės moksleiviams negalioja.
„Jie randa įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, per mano matematikos pamokas iškart pasiteisina, kad jie naudojasi skaičiuotuvu”, - sakė gimnazijos direktorė.
„Moksleiviai vienu metu sugeba kalbėtis tarpusavyje ir tuo pat metu maigo telefoną. Maigo, čiupinėja kaip močiutės rožančių. Tas mobilusis telefonas yra kaip psichologinis priedas, jeigu mokinys neturi jo rankoje, blogai jaučiasi”, - pridūrė D.B.Puchovičienė.
Kristina PAULIKĖ, asociacijos „Vakarų Lietuvos tėvų forumas” pirmininkė:
Tai yra priklausomybė. Todėl reikėtų aiškių taisyklių mokykloje, pedagogai su mokyklos vadovybe turėtų aptarti, kad mokykloje draudžiama naudoti telefonus. O jeigu iškiltų problema, pavyzdžiui, skubus atvejis, tai tėvai galėtų skambinti į raštinę. Kito būdo suvaldyti mokinius aš nežinau. Turi būti griežtos taisyklės, kad mokykloje reikia mokytis, o ne su telefonu žaisti.
Aišku, galbūt būtų galima su vaikais susitarti, kad naudoti galima tik pertraukų metu, bet taip nebūna.
O jeigu tėvai patys sugeba vaikams nupirkti elektronines cigaretes ir sako, jog tai normalu, tai įsivaizduokit, kaip yra su telefonais. Viskas dar paprasčiau. Visokių tėvų yra, todėl tai sureguliuoti tikrai nelengva.
Žinoma, didžiausią pavyzdį vaikai ima iš tėvų. Pasižiūrėkit, ir mes, būdami suaugę, esame įnikę į tuos pačius telefonus. Todėl prie stalo turi susėsti pedagogai, vaikai ir tėvai ir ieškoti problemos sprendimų. Nes ši priklausomybė sukelia dar didesnes problemas.
Į šį procesą turėtų įsitraukti ir mokinių taryba. Žinia, jog sugalvojus kažkokius draudimus, visada atsiras tokių, kurie sugalvos, kaip juos apeiti.
Vaikai turi suvokti, jog jie yra priklausomi nuo telefonų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą