Mokytis nuotoliniu būdu gali tekti iki mokslo metų pabaigos

„Turbūt nežinome niekas, kiek gali karantinas užtrukti, tam mes ruošiamės, turime keletą scenarijų, neatmetame tos galimybės, kad gali tekti ir iki mokslo metų pabaigos dirbti tokiu (nuotoliniu – BNS) būdu“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė A. Monkevičius.

Šalyje įvedus karantiną mokyklose paskelbtos dviejų savaičių atostogos, o nuo kito pirmadienio pradedamas mokymas nuotoliniu būdu. 

Brandos egzaminų sesiją svarstoma nukelti, kai kurie egzaminai jau atidėti, o ketvirtokų, aštuntokų ir dešimtokų pasiekų patikrinimo atsisakyta, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Reikia 35 tūkst. kompiuterių

Pasak ministro, pereinant prie nuotolinio mokymo didžiausias iššūkis yra socialiai jautrių šeimų vaikų aprūpinimas technologijomis.

A. Monkevičiaus teigimu, technologinių galimybių mokytis iš namų šiuo metu neturi apie 35 tūkst. moksleivių – tiek kompiuterių ministerija planuoja nupirkti ir išnuomoti, tačiau tokio skaičiaus net nėra rinkoje.

„Didžiausias rūpestis mums galbūt padėti šeimoms, kurios socialiai jautrios, kurios turi vaikų, kurie gauna nemokamą maitinimą, ir jiems papildomas dėmesys dėl to, kad jie galbūt neturi sąlygų namie. Vyriausybė centralizuotai stengsis padėti savivaldybėms, steigėjams spręsti šias problemas“, – sakė ministras.

„Tokių skaičių, 35 tūkst., tiek yra tokių vaikų, kompiuterių Lietuvoj nėra, nėra ir aplinkinėse šalyse, tam reikės šiek tiek laiko, bet Vyriausybė ieško, tas jau daroma nuo praėjusios savaitės“, – pažymėjo A. Monkevičius.

Iš viso kompiuterinei technikai įsigyti skirta 9,2 mln. eurų. Į paslaugų paketą įtrauktas ir interneto ryšys.

Ministras taip pat ragino nesitikėti, kad nuotolinio mokymosi procesas iš karto bus sklandus, skirtinga ir mokytojų, mokyklų patirtis, ir technologinės galimybės.

„Mes matome, kad kiekvienos mokyklos situacija yra nevienoda, kai kurios turi gerą patirtį ir taiko, jau išbandytos ir tam tikros platformos, bet yra mokyklų, kur tai visgi naujiena, susitelkus reikia mokytojams padėti“, - sakė A. Monkevičius.

„Aišku, jis (perėjimas prie nuotolinio mokymo – BNS) tobulas visoje Lietuvoje nebus, tačiau tai neturėti kelti didžiulio susirūpinimo, o padėti matyti, kas mums nesiseka, ką galėtume keisti į gerąją pusę, kur galėtumėm vieni kitiems padėti“, – kalbėjo ministras.

Dėl egzaminų – keli scenarijai

Ministras teigė, kad dėl baigiamųjų egzaminų tuo tarpu svarstomi keli scenarijai, ir egzaminų sesiją būtų galima spėti baigti beveik laiku, net jei karantinas užtruktų iki birželio 1 dienos.

„Turime ieškoti būdų, kaip  galėtume sėkmingai pabaigti mokslo metus. Aš tik noriu nuraminti abiturientus, nes turime irgi keletą scenarijų, vieną jau įgyvendinome, pakoregavome egzaminų tvarkaraštį, bet gali tekti jį ir toliau koreguoti“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Kol kas ministerija egzaminų tvarkaraštį pakoregavo vėliau nukeldama balandžio mėnesį planuotus atsiskaitymus: į birželį perkelta užsienio kalbos egzamino kalbėjimo dalis, nukeltas menų ir technologijų mokyklinių brandos egzaminų ir brandos darbo terminas. Dešimtokų patikrinimų atsisakyta.

„Jei iki birželio 1 dienos karantinas baigsis, mes dar tikrai suspėtume beveik laiku užbaigti mokslo metus ir išlaikyti valstybinius egzaminus. Dar ir birželio paskutinę savaitę nebūtų per vėlu, mes galėtume, jei galėtume iš karantino režimo išėję laikyti egzaminus, jei reikės, ir toliau“, – sakė A. Monkevičius.

„Valdome situaciją, matome, ką daro kitos šalys. Kol kas tik Belgijos Flandrijos dalis ir Jungtinė Karalystė atšaukė išorinius egzaminus, kitos šalys, kaip ir Lietuva, svarsto įvairius scenarijus“, – teigė ministerijos vadovas.

ŠMSM pranešė, kad šiuo metu svarstomi keli brandos egzaminų laikymo variantai. Vienas iš jų – brandos egzaminus pradėti birželio 1 dieną, kitas – nuo birželio 22 dienos, kai įprastai vyksta pakartotinė sesija.

Pirmuoju variantu priėmimas į Lietuvos profesinio mokymo ir aukštąsias mokyklas vėlintųsi dviem–trimis savaitėmis. Jeigu egzaminus prisieitų nukelti į birželio antrą pusę, priėmimas būtų vykdomas rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. 

Pasak ministerijos, Europoje kol kas Lenkija, Čekija, Graikija, Malta, Liuksemburgas, Suomija, Vengrija planuoja vykdyti egzaminus pagal iš anksto numatytą tvarkaraštį. Kipre, Ispanijoje, Slovakijoje egzaminai nukeliami į vėlesnį laiką. Norvegija, Prancūzija, Nyderlandai, Turkija dar svarsto variantus, o Didžioji Britanija šiais metais nusprendė neorganizuoti jokių mokinių pasiekimų patikrinimų.

Žemesnių klasių pasiekimų patikros atsisakoma

Kaip pranešė ministerija, žemesnių klasių pasiekimų patikrino šiais mokslo metais atsisakoma. Nevyks nei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtokams, nei ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimų patikrinimai.

Dešimtokams bus siūloma savarankiškai atlikti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos užduotis nuotoliniu būdu ir įsivertinti savo pagrindinio ugdymo pasiekimus. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimuose būtų įrašomi metiniai įvertinimai.

Artimiausi nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai planuojami lapkričio mėnesį: 2020–2021 mokslo metų ketvirtokai ir aštuntokai galės atlikti jiems pritaikytas elektronines užduotis. Šių mokslo metų ketvirtokams ir aštuntokams patikrinimai nevyks.