Mokyklų naikinimo kadencija

Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, kurį šį pavasarį patvirtino Vyriausybė, juodu ant balto užrašyta, kad bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių mažiau nei 120 mokinių, iki 2020 m. sumažės 80 proc. Kadangi dokumentas - milžiniškos apimties, turbūt net ir opozicija nepastebėjo šio skandalingo sakinio. Tačiau jį iškapstė pedagogams atstovaujančių profsąjungų lyderiai po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu, kai buvo kalbama apie švietimo ateitį, tačiau iš Vyriausybės vadovo nieko konkretaus nebuvo išgirsta.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius konstatavo, kad tokie Vyriausybės užmojai reiškia mirties nuosprendį keturioms iš penkių mažuose miesteliuose esančių švietimo įstaigų. Nors valstiečiai tvirtina, esą tas punktas dokumente yra nesusipratimas, pedagogų profsąjungų atstovai tuo netiki. Pasak A.Jurgelevičiaus, apie planuojamą ugdymo įstaigų uždarymą byloja švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus išsakyti teiginiai, kad vietoj dabar esančių 1100 užtektų 600 mokyklų.

„Štai jums ir struktūrinės reformos. Kaip jos paveiks ugdymo kokybę - nežinia, bet bus lengviau skaičiuoti pinigus mokytojų atlyginimų padidinimui jau vien todėl, kad mokytojų bus gerokai mažiau“, - konstatavo A. Jurgelevičius.

Neaišku, kuo remiantis nuspręsta, kad turi būti pasmerktos mokyklos, jei jose nelikę 120 vaikų. Pavyzdžiui, rajoninėse aštuonių klasių mokyklose 120 moksleivių skaičius reikštų, kad kiekvienoje klasėje yra vidutiniškai po 15 vaikų.

- Dabartinės Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta iki 2020 m. 80 proc. sumažinti mokyklų, kuriose mokinių skaičius neviršija 120. Tai reiškia, kad bus uždarytos 4 iš 5 tebegyvuojančių rajoninių ugdymo įstaigų. Kur dingo valstiečių rinkimų pažadas išsaugoti esančias mokyklas? - „Vakaro žinios“ klausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno KARBAUSKIO.

- Negaliu komentuoti, nes nežinau, ką Vyriausybė turi galvoje, tačiau galiu užtikrinti, kad taip nebus. Nes įvairios savivaldybės priima įvairius sprendimus, dažnai mokyklas paverčia kitų mokyklų filialais. Pavyzdžiui, Ignalinos rajone „popieriuje“ jau seniai nėra nė vieno vaikų darželio, nors jie yra. Jie visi yra su mokyklomis sujungti: dėl administravimo kaštų, dėl kitų motyvų. Kiekviena savivaldybė sprendžia savaip. Aš girdėjau, kad mokyklų skaičius gali mažėti, tačiau tikrai ne kaimo mokyklų sąskaita, o tiesiog pertvarkant pačią valdymo struktūrą.

Dabar yra problema su vaikų skaičiumi. Prieš septynerius metus turėjome didelę demografinę krizę, todėl šiemet šešiamečių ir septynmečių yra labai mažai. Bet žiūrint į vaikus, kurie dabar turi metus ar dvejus, tai jų yra labai daug. Jei nežiūrėtume į ateitį... Dabar pradinio amžiaus vaikų, ypač kaime, yra labai mažai, tačiau po šešerių septynerių metų jų bus daug. Todėl nelogiška būtų siūlyti sprendimus dėl dabar esančio mažo vaikų skaičiaus uždarinėti mokyklas. Tiesiog dabar mums reikia išgyventi tuos kelerius metus.

- Tai ką tada reiškia Vyriausybės planas 80 proc. sumažinti mažų mokyklų skaičių ir vietoj to nupirkti 270 geltonųjų autobusiukų?

- Nežinau. Supratau, kad taip gali būti parašyta, tačiau nemanau, kad Vyriausybė turėjo mintyje mokyklų uždarinėjimą. Tai yra neįmanoma. Mūsų įsipareigojimai ir mūsų požiūris į kaimo mokyklas nesikeičia. Geltonieji autobusiukai nėra sprendimas. Tai yra negatyvus veiksmas, sugalvotas daug anksčiau, kai buvo uždarinėjamos mokyklos, o moksleiviai pavežami. Buvo manyta, kad taip klausimas išspręstas, tačiau emigracijos procesai ir visa kita parodė, kad tai buvo klaida.

- Kaip oficialiame Vyriausybės dokumente galėjo atsirasti tokia nuostata, apie kurią net jūs nežinote, nors vadovaujate valdančiajai partijai?

- Manau, kad ne tai turime galvoje, ne uždarinėjimą, o ką nors kita. Aišku, procesas yra neišvengiamas, jei vaikų nelieka. Tačiau, kaip minėjau, po kelerių metų vaikų skaičius mokyklose padidės.

- Kultūros darbuotojai, pedagogai yra nusivylę tuo, kad valstiečiai, žadėję ypatingą dėmesį kultūrai ir švietimui, jo visai neskiria. Kodėl taip yra?

- Dėmesio skirti negalime, nes finansavimo problemos yra užprogramuotos Fiskalinės drausmės įstatyme, už kurį prieš kelerius metus balsavo konservatoriai, o juos palaikė socialdemokratai. Mūsų rankos surištos, nes, jei surenkama daugiau lėšų, nei planuota, pagal įstatymą jos turi būti skiriamos valstybės skolai dengti. Leidžiama valstybei išleisti 300 mln. eurų daugiau lėšų, nei buvo praėjusiame biudžete. O dabar mes turime 150 mln. eurų įsipareigojimų krašto apsaugai ir turime įvairiausių kitų įsipareigojimų - pensijoms, socialinei apsaugai ir t.t. Jei paimtumėme visus įsipareigojimus, pamatytume, kad buvusios valdžios, prieš rinkimus norėjusios įtikti rinkėjams, priėmė vienus kitiems prieštaraujančius sprendimus.

Dėl Fiskalinės drausmės įstatymo valstybės skola mažėja po kelis šimtus milijonų eurų per metus, bet mes negalime biudžeto perviršio skirti elementariems dalykams, kurie, pavyzdžiui, galėtų pristabdyti emigraciją. Jei nebus bendro sprendimo, ką darome su Fiskalinės drausmės įstatymu, mes ir toliau neturėsime resursų svarbiausioms valstybės problemoms spręsti, tarp jų - skirti didelį dėmesį kultūrai ir švietimui.

- Seime turite daugumą, kodėl tada nekeičiate to įstatymo? Gal, įsivesdami eurą, mes Europos Komisijai įsipareigojome gyventi taip, kaip numato Fiskalinės drausmės įstatymas?

- Fiskalinės drausmės įstatymas yra konstitucinis, kuriam pakeisti reikia, rodos, dviejų trečdalių visų Seimo narių balsų. Tam neužtektų ne tik valstiečių, bet ir visos valdančiosios daugumos balsų. Reikėtų visiems susitarti. Manau, kad bus prie to prieita, nes mokytojai, profsąjungos, įvairios grupės, taip pat ir valdininkai, kuriems yra įšaldyti atlyginimai, kelia labai pagrįstą klausimą, kodėl taip yra. Kai kurios savivaldybės jau neberanda žmonių, kurie eitų dirbti už algas, kurios nedidėja jau daugybę metų.

- Tačiau nutarta kelti algas pareigūnams, planuojama jas didinti net tikrai solidžiai uždirbantiems prokurorams, teisėjams. Vadinasi, pinigų yra, tik ne kultūrai ir švietimui. Mokytojai, kaip pareiškė premjeras, turės palaukti, kol pagerės moksleivių rezultatai.

- Manau, kad premjero žodžiai paimti iš konteksto. Nežinau, kodėl mokytojams nežadama didinti, o teisėjams žadama, negaliu to paaiškinti. Seimui toks sprendimas dėl teisėjų, kurie ir taip daug uždirba, dar nebuvo pateiktas. Bet aš matau tik vieną galimybę - pakeisti Fiskalinės drausmės įstatymą. Šiemet biudžetas labai gerai surenkamas, todėl nelogiška, kad viršplaninių lėšų negalima panaudoti problemoms spręsti. Domėjausi, ar nebūtų problemų su Europos Komisija dėl įstatymo pakeitimo. Paaiškėjo, kad nebūtų. Per krizę tokio sprendimo reikėjo, o dabar situacija yra pasikeitusi ir mes patys turime apsispręsti. Mokytojai gina savo interesą, kuris yra teisėtas ir suprantamas. Bet kol kas mūsų rankos surištos. Rudens sesijos metu šį klausimą reikės spręsti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“